Šalyje vis dar esant dideliam nedarbui, darbdaviai skundžiasi negalintys rasti aukštos kvalifikacijos darbininkų. Tačiau stebėtis nėra ko – atlyginimą siūlo minimalų, o gyvenimas brangsta kone kasdien. Tad daugelis tautiečių pasipustę padus nugaras lenkia užsienio darbdaviams. Kaip teigia darbdavių atstovai, tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumas yra įsišaknijusi piktžolė, kurios mūsų valdžios atstovai nesugeba išrauti gerą dešimtmetį.
Už minimumą su perspektyva
Seniai žinoma, kad Lietuvoje niekaip nepavyksta suskaičiuoti, kiek ir kokių specialistų reikia parengti. Specialybių paklausą formuoja ne darbdaviai, o mada ir prestižinėmis laikomų specialybių vaikymasis.
Niekas nenori būti suvirintojas, šaltkalvis ar traktorininkas. Ir ne tik dėl visuomenės sukurto stereotipo, neva šie specialistai neatsiejami nuo taurelės, bet ir iš tiesų mažo atlyginimo.
Antai Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, vienoje Mažeikių įmonėje visą darbo dieną baldžiams padirbėti siūlo už 800 litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Tiesa, su perspektyva – kūrybiškas ir dinamiškas darbas, karjeros galimybės, socialinės garantijos ir geros darbo sąlygos.
Administratoriui, mokančiam vokiečių kalbą ir turinčiam nuosavą automobilį, viena Klaipėdos įmonė pasiruošusi sumokėti 1000–1200 litus per mėnesį neatskaičius mokesčių. O dažytojas Vilniuje gali susirasti darbą ir už 1500–2500 litų per mėnesį. Kaip pabrėžė LDB atstovai, dažniausiai nekvalifikuotiems darbuotojams siūlomas minimalus atlyginimas.
LDB Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Donata Šlekytė dienraščiui teigė, kad šiuo metu darbdaviams labiausiai trūksta specialistų, turinčių profesinį išsilavinimą.
Esą, nors darbdaviai registruoja daug laivų darbo vietų, teritorinėse darbo biržose nėra pakankamai pasirengusių ir darbdavių poreikius atitinkančių darbuotojų. Anot D.Šlekytės, dažniausiai siūlomas darbas už minimalų atlyginimą.
Vairuotojus žvejoja iš užsienio
Tačiau darbuotojų negali rasti ne tik mažus atlyginimus siūlantys darbdaviai. Antai tolimųjų reisų vairuotojai galėtų per mėnesį užsidirbti ir 5 tūkst. litų, tik jų mūsų krašte labai trūksta. Todėl vežėjai priversti samdyti kaimynių šalių vairuotojus.
„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigė, kad tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas – jau dešimtmetį besitęsianti problema, kurios sunkmetis neišsprendė. Anot jo, vairuotojų darbas gana sunkus, tad dėl sveikatos sutrikimų ar nebetinkamo amžiaus dažnai tenka iš jo pasitraukti, o galinčių užimti jų vietą neatsiranda.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje nuolat trūksta maždaug 1000 vairuotojų.
„Mes ne tik neišsilaikome, bet neturime ir jokių plėtros perspektyvų. Pastaruosius ketverius metus samdome tolimųjų reisų vairuotojus iš Kaliningrado srities, Rusijos ir Baltarusijos“, – pasakojo A. Kondrusevičiaus. Jo skaičiavimu, iš kaimynių šalių darbuotojų kasmet pasamdoma apie 2 tūkst.
Tolimųjų reisų vairuotojai, priklausomai nuo darbo intensyvumo ir maršrutų, gali uždirbti nuo 3,5 iki 8 tūkst. litų per mėnesį su dienpinigiais.
Nesuskaičiuoja viščiukų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius dienraščiui taip pat tvirtino, kad darbdaviai jaučia tam tikrų specialybių darbuotojų stygių. Esą dėl to kalčiausia nesubalansuota švietimo sistema. Pasak jo, universitetai ir toliau rengia tūkstančius teisininkų darbo biržoms, o siuvėjos nė su žiburiu nerasi.
„Tam tikrų profesijų darbuotojų, pavyzdžiui, siuvėjų, trūksta ne tik mūsų, bet ir kitose ES šalyse. Tad dauguma šalių taiko skatinamąsias finansines išmokas tarpininkaujančioms įdarbinimo agentūroms. O šios ieško, taip pat ir Lietuvoje, suvirintojų, siuvėjų ar kitų profesijų darbininkų, padeda persikvalifikuoti, o vėliau išveža juos dirbti į užsienį. Abejoju, ar jie po kiek laiko grįš atgal, nes ten už tą patį darbą gaus didesnį atlyginimą“, – dėstė jis.
Kai kurių profesijų darbuotojų trūkumo, kuris buvo jaučiamas ekonomikai išgyvenant pakilimą, nesugebėjo sumažinti net ir sunkmečiu išaugęs nedarbas.
„Ekonomikai klestint buvo daug užsakymų, niekas nebežiūrėjo, kokią darbuotojas yra įgijęs kvalifikaciją. Samdydavo darbuotojus visus iš eilės, o nemokančius – apmokydavo. Dabar darbuotojų paklausa didžiausia įmonėse, kurios eksportuoja savo gaminamas prekes. O šioms prekėms keliami ir aukšti kokybės reikalavimai, tad ir darbuotojų ieškoma atitinkamos kvalifikacijos“, – dėstė J. Guzavičius.
Statistika
Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos 14 d. šalyje buvo registruota 230,2 tūkst. bedarbių. Tai 700 mažiau nei prieš savaitę.
Liepos 8–14 d. darbdaviai registravo 3,5 tūkst. laisvų darbo vietų – pusę tūkstančio daugiau nei prieš savaitę. Daugiausia naujų laisvų darbo vietų registruota Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
Daugiausia darbo vietų siūloma
Pardavimo, produkto vadybininkams
Administratoriams
Verslo paslaugų vadybininkams
Buhalteriams, apskaitininkams
Projekto vadovams
Kvalifikuotiems darbininkams
Pardavėjams
Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams
Apdailininkams
Virėjams
Vairuotojams ekspeditoriams
Nekvalifikuotiems darbininkams
Darbininkams
Valytojams
Krovikams
Sargams
Sandėlio darbininkams
Eglė Kapočiūtė
