Nijolė Baronienė
Deltuvos seniūnijos Leonpolio kaime gyvenantys ūkininkai Laima ir Vincentas Stragiai gali lengviau atsikvėpti. Daugumą darbų ekologiškame daržininkystės ūkyje jau perėmė dukra Ieva.
Aleksandro Stulginskio universitete ekonomikos studijas baigusi Stragių pagrandukė – versli mergina. Ji nesitenkina tuo, ką sukūrė tėvai, o investuoja ir plečia ūkį.
Tiki ir pasitiki
Pasikalbėti su ekologines idėjas skleidžiančiais ūkininkais atvažiavome savaitės viduryje. Stragiai ketvirtadieniais pekiauja sostinės Tymo turgelyje,kur kartu su bendraminčiais ne pirmus metus vilniečiams siūlo įsigyti ekologiškų daržovių ir visokių kitokių kokybiškų gėrybių. Tą dieną jie ruošė daržoves šešadieniniai prekybai ūkininkų turguje prie „Akropolio“. Ir vienur ir kitur ateina nuolatiniai pirkėjai, kurie tiki ir pasitiki ekologiškai ūkininkaujančia jų šeima. „Dabar daug visokių gudručių. Apsivelka lininę sermėgą, užsimaukšlina šiaudinę skrybėlę ir vaizduoja ekologiškai ūkininkaujantį Apmaudu, kad dažnai labiau pasitikima įvaizdžiu, nesigilinant į produkto kilmę ir kokybę Gaila, kad aiškinimais, esą jų derlius ekologiškas, miestelėnai tiki. Retas susipranta paprašyti parodyti ekologinio ūkio sertifikatą. Mes jį visada pasidedame matomoje vietoje. Esame nuolat tikrinami „Ekogros“ specialistų, sėklą perkame tik ekologišką“, – sakė pašnekovė. Pasak jos, žmonės turėtų nesižavėti „dorų“ kaimiečių įvaizdį kuriančiais prekiautojais, o atidžiai žiūrėti, kas padėta ant jų prekystalių. Dažnai tarp bulvių ir morkų būna daržovių, kurios Lietuvoje gruodį tikrai neauga. Ieva antrino mamai sakydama, kad žmonės atidžiau renkasi tai, ką tepa ant odos, nei tai, ką deda į burną. „Dažnas skaito kas parašyta kosmetikos produktų sudėtyje, tačiau nepakankamai gilinasi, kokias daržoves patiekia ant savo šeimos stalo.Šiais laikais yra priemonių (nitratų, chemikalų testų), kurios leidžia patiems pasitikrinti daržovių kokybę. Turguje reikia nebijoti prašyti daržovių kilmės dokumentų, sertifikatų“, – sakė Ieva.
Derliaus visada yra
Dvidešimt šešerių metų I.Stragytė kartu su vyresne seserimi Jūrate nuo mažens talkino tėvams. Ji puikiai žino, kiek reikia laiko ir pastangų, kad užauginų kokybiškas ekologiškas daržoves. „Ekologiškame darže užauga menkesnis derlius, bet mums chemizuotas ūkininkavimas nepriimtinas. Būna, kad vienais metais geriau dera vienos daržovės, kitais – kitos, bet net blogiausiais metais nėra buvę, kad neturėtume ką parduoti. Gal todėl, kad auginame viską, kas tik auga mūsų lietuviškoje žemėje“, – linksmai kalbėjo ūkininkė. Kiekvienais metais Stragių ūkyje Leonpolio žemėje 10 ha plote ekologiškai auginama net trisdešimt septynių rūšių daržovių, kurios visos įrašytos VšĮ ,,Ekoagros“ išduotame sertifikate. Puikiai dera morkos, kuriais ūkininkai sėja kelis kartus – ankstyvam ir vėlyvam derliui. Net pirmam sniegui iškritus šviežių šakniavaisių su visais lapais priraunama ir vežama valgytojams. Burokėliai, ropės, ridikai, griežčiai, salierai, pastarnokai, špinatai, pekininiai kopūstai, petražolės – ypatingo skonio ir vertės.
Tiesiai iš lauko – pirkėjams
Pakvietusi į visureigį, kurį pirko todėl, kad su paprastu automobilių nepravažiuoja lauko keliais, Ieva parodė lapinių ir briuselinių kopūstų laukus. Pastaruosius užauginti nelengva, tačiau Ievai pavyko. Dieną prieš prekybą turguje išrauti iš žemės jie būna šviežutėliai. Užsienio šalių piliečiai gyvenantys Lietuvoje ypač džiaugiasi ūkyje auginamų daržovių asortimente randantys ir lapinių kopūstų.Lietuviai, pasak Ievos, dar tik atranda šią vertingą kopūstinę daržovę. Beje, lankydamasi JAV, I.Stragytė pastebėjo, kad ten pirkėjai labai gerbia ekologiškai ūkininkaujančiuosius, palaiko juos ir supranta, kad ekologiškas daržoves užauginti sunkiau, todėl jos ir kaimuoja brangiau. „Jau ir mes išgirstame padėkos žodžių. Būna, ateina vyras su žmona ir sako: „Jau trečias vaikas ant jūsų ropių auga.“ Tai labai malonu girdėti“, – pasakojo L.Stragienė.
Vertingieji moliūgai
Ant Stagių vizitinių kortelių – ūkyje užaugintų moliūgų vaizdas. Juos L.Stragienė augina jau seniai. Ieva stengiasi, kad būtų kuo įvairesnių veislių moliūgų. „Ypač populiarūs dekoratyvūs prancūziški ryškiai oranžiniai moliūgai, perkami ir interjerui puošti. Turime įvairių spalvų moliūgų. Yra muskatinių, aliejinių. Visi jie labai vertingi ir mėgstami pirkėjų. Tik derlius šiais metais dėl nepalankių orų menkesnis nei kitais metais. Yra buvę, kad priskynėme net 15 tonų moliūgų“, – pasakojo Ieva. Beje, daržovių sėklų ji perka iš įvairių įmonių. Įsitikino, kad taip daugiau garantijų: vienur pirktos būna prasto daigumo, o kitur pirktos sudygsta geriau.
Daug rankų darbo
Būdama dvidešimt vienų, I.Stragytė tapo jaunąja ūkininke ir pasinaudojo ES parama – įsigijo modernios žemės ūkio technikos. Dabar ją jau reikėtų keisti naujesne. Neseniai įsigyta sėjamoji padeda sutaupyti laiko, tačiau daug rūpesčių kelia ravėjimas. Didžiausiai bėda – patikimų darbininkų stoka. Yra buvę taip, kad laiku nenuravėto lauką teko sėti iš naujo, nes piktžolės nustelbė daržoves. Chemizuotame ūkyje būtų panaudoti chemikalai, ir tiek to vargo. „Mūsų daržovių savikaina daug didesnė, nes daug rankų darbo. Chemizuotame ūkyje išnaikinti piktžoles veiname ha atsieina 300-500 Lt, o ekologiniame ūkyje piktžolių nuravėjimas 1 ha –5000-6000 Lt. O derliaus ekologiniame ūkyje gaunama perpus mažiau nei intensyviai ūkininkaujant.Gaila, kad ne visi tai supranta“, – sakė L.Stragienė. Tačiau, nepaisydami menko valdžios palaikymo ir mažėjančių ekologiškai ūkininkaujančiųjų gretų, Stragiai neketina atsisakyti pasirinkto kelio.
Sunkiai įgyvendinama svajonė
Šiais metais Stragiai užaugino gausų įvairių daržovių derlių: morkų, bulvių, burokėlių, briuselinių kopūstų, ropių, juodųjų, baltųjų ridikų, salierų šaknų, pastarnokų, griežčių, kitų daržovių ir prieskonių. „Dalis jų bus parduota turguose, dalį galėtų pirkti vaikų darželiai, mokyklos ar kitos įstaigos , tačiau mus stebina tai, kad jaučiamas išankstinis nusistatymas, kurio vienas pagrindinių argumentų, ekologiška produkcija – per brangu įsigyti kokybiškų daržovių ikimokyklinio auklėjimo įstaigos nerodo“, – sakė L.Stragienė. Pasak jos, nestandartinės išvaizdos daržoves galima būtų parduoti pigiau. Juk ne taip svarbu, tiesi morka ar kreiva, svarbu, kad ji užauginta ekologiškai.
Didžiausia ūkininkų svajonė – šiuolaikiški sandėliai. Tačiau jiems pastatyti reikėtų bemaž 1mln. litų, todėl įgyvendinti šios svajonės savo jėgomis Stragiai nepajėgia.Ieva daug vilčių deda į 2014-2020 metų Kaimo plėtros finansavimo programą. „Jei išsipildytų ši mano svajovė, galėtume ne tik užauginti, bet ir iki pavasario prekiauti sveikomis ir kokybiškomis daržovėmis“, – sakė ūkininkė. Paramai gauti projektus ji rengia pati, tad jau dabar planuoja, skaičiuoja, kiek reiks turėti savų lėšų teikiant projektus ES paramai gauti.
