Prezidentas Gitanas Nausėda ką tik vetavo Seimo priimtas pataisas, siūlančias leisti siuntimus apmokamoms sveikatos paslaugoms ir receptus kompensuojamiems vaistams išduoti ir privačių įstaigų, kurios neturi sutarties su ligonių kasomis, gydytojams.
Skelbiama, esą šis sprendimas galutinai sužlugdė viltis neseniai įkurtai privačiai klinikai „Sostinės medicinos centras“ vykdyti visavertę veiklą. Į šią gydymo įstaigą „Norfos“ savininkas nurodė investavęs apie 40 mln. eurų.
Anot D. Dundulio, liūdna, kad valdžia nesugeba sutvarkyti sveikatos apsaugos sistemos. „Ir jeigu to nepadarys ateityje, tegu nepamiršta prisiimti atsakomybės už žmonių sveikatą ir gyvybes“, – skambiai aiškino verslininkas.
Jis tikino, kad šiemet atidaryta klinika kitais metais nutrauks savo veiklą. „Ją parduosime, jau deramės su kelių lietuviškų klinikų atstovais. Kažkas iš jų perims kliniką ir tęs veiklą“, – portalui tv3.lt komentavo „Norfa“ savininkas.
Susiduria ir su daugiau kliūčių
Tiesa, jis teigė, kad prezidento vetuotas įstatymas yra tik viena iš priežasčių, kodėl tenka nutrauki klinikos veiklą.
„Tikrai ne vienintelė priežastis, jų iš valstybinio aparato tikrai yra ne viena. Bet tai buvo paskutinė“, – komentavo D. Dundulis.
Jis nurodė, kad turi sutartį su ligonių kasomis tiek pirminio lygio paslaugoms, tiek specialistų konsultacijoms, tačiau, jo teigimu, ji nieko neduoda. Paklaustas, ar tuomet gydytojams nėra galimybės išrašyti siuntimus, verslininkas teigė, kad sutartyje to numatyta nėra.
Nors Valstybinė ligonių kasa (VLK) gali nesudaryti sutarčių su įstaigomis tame regione, jei paslaugų jau yra pakankamai, D. Dundulis siūlė kiekvienam įsivertinti, ar tų paslaugų išties užtenka.
„Klausimas kaip piliečiams – ar atrodo, kad tų paslaugų užtenka? Susiduria su tuo, kad žmonės masiškai neprieina prie gydytojų“, – konstatavo jis.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar anksčiau buvo nuogąstaujama, ar įsteigus tokią didelę naują privačią klinika čia nebus pervilioti gydytojai, kurių viešasis sektorius ir taip stokoja, o paslaugų prieinamumas nepagerės.
Abejojo, ar būtų kritinis veiksnys
Viena iš minėto įstatymo projekto iniciatorių konservatorė Jurgita Sejonienė svarstė, kad atrodytų labai keista, jei vien tai būtų kritinis veiksnys privačios įstaigos išlikimui.
„Darbo tai nepalengvintų, bet nemanau, kad tai būtų pagrindinė priežastis, matyt, kažkokių jų yra kitų. Aišku, jei jie planavo teikti tik komercines paslaugas ir visiškai neplanavo sudarinėti sutarčių, dalis tų pacientų, aišku, būtų tokie, kuriems reikėtų ir sudėtingesnės konsultacijos, ir kompensuojamųjų vaistų. Bet nemanau, kad tai būtų kritinis veiksnys.
Be abejo, tuomet apsilankęs pacientas būtų patenkintas ir garantuotas, kad gaus siuntimą, jei jo reikės, vaistą, nebereikės eiti naujo kelio nuo šeimos gydytojo iki specialisto, kad jis paskirtų. Tai pacientams būtų į naudą. Bet, aišku, gaila, didelės investicijos, įstaiga dirbtų Lietuvoje, nenaudotų privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, pelnas ir mokesčiai plauktų į valstybės biudžetą“, – kalbėjo į Seimą atsilaisvinus vietai frakcijoje besiruošianti grįžti politikė.
Neatmetė galimybės įstatymą teikti iš naujo
Pašnekovė svarstė, kad galbūt prezidento neįtikino įstatymo pakeitimai, mat jis matė ne visą vaizdą.
„Buvusi opozicija paskutinio Seimo posėdžio metu nubalsavo už pagrindinį įstatymą, bet už lydinčiuosius – ne. Kai prezidentas gavo tik pagrindinį įstatymą be lydinčiųjų, kur tikrai aišku, kad būtų ir kontrolė, ir tam tikros sutartys (ne dėl finansavimo, bet ligonių kasų kontrolės), tai, įsivaizduoju, kad įstatymas keistai atrodė. Gal tai yra priežastis“, – komentavo J. Sejonienė.
Ji taip pat teigė nematanti galimų grėsmių, kad tokie pakeitimai kažkaip leistų išbujoti privačiam sektoriui, ko viešai itin baiminamasi.
„Gavęs siuntimų pacientas stoja į bendrą eilę, jis tampa lygus su visais kitais pacientais ir nėra kažkaip išskirtinis“, – sakė J. Sejonienė.
„Pirmiausia nemanau, kad tai būtų masinis reiškinys, nes dauguma privačių įstaigų turi sutartis su ligonių kasomis. Antra, projektas yra derintas su Valstybine ligonių kasa ir jie kažkokių rizikų neįžvelgė, kaip tik pasiūlė paankstinti įsigaliojimą nuo sausio, o ne liepos 1 d.
Kadangi ir poįstatyminių aktų daug nereikia, ir jie nematė kažkokių rizikų PSDF biudžetui, kad būtų kažkaip piktnaudžiaujama kompensuojamais receptais ar nereikalingais siuntimais. Sutinku, kad kontrolė turi būti, bet tas ir buvo numatyta lydinčiuose įstatymuose. O gavęs siuntimų pacientas stoja į bendrą eilę, jis tampa lygus su visais kitais pacientais ir nėra kažkaip išskirtinis“, – kalbėjo konservatorė.
Taip pat ji neatmetė galimybės grįžusi į Seimą teikti siūlymą iš naujo: „Dabar greičiausiai bus pritarta prezidento veto, bet pasitarsime su frakcija, ar verta registruoti projektą iš naujo.“
Labiausiai nukenčia pacientas
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė gi priminė, kad apie šią problemą nevyriausybinės organizacijos jau kalba mažiausiai ketverius metus.
„Kalbame apie tai, kad būtina tokią tvarką įteisinti, nes dėl jos nukenčia ne kažkokios privačios gydymo įstaigos, o pacientai. Jie negali esant reikalui tiesiai pakliūti į trečio ar antro lygio gydymo įstaigą, jiems reikia kažkokio papildomo siuntimo iš šeimos gydytojo. Tokiu būdu yra didinamos eilės.
Kiti sako, kad čia tik turtingųjų dalia, kad nori visur pakliūti be eilės. Bet noriu pasakyti, kad ir visai neturtingi žmonės, jei turi sveikatos bėdų ir negali gauti paslaugų greitai viešajame sektoriuje, tai tęsiasi ne vienus metus, iš nevilties jie kreipiasi į privačius gydytojus, kurie neturi sutarčių su ligonių kasomis ir nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai. Ir tada tie patys žmonės negali gauti paslaugų kartu su siuntimu“, – komentavo medikų atstovė.
„Kalbame apie tai, kad būtina tokią tvarką įteisinti, nes dėl jos nukenčia ne kažkokios privačios gydymo įstaigos, o pacientai“, – sakė A. Gerliakienė.
Pateikdama pavyzdį iš savo profesinės srities ji atkreipė dėmesį, kad tai labai susiję su pagalba burnos vėžiu sergantiems asmenims:
„Odontologai, kurių didžioji dalis dar neturi sutarčių su ligonių kasomis, galėtų dalyvauti ankstyvojoje vėžio diagnostikoje, kas yra labai svarbu, nes daugiau nei 50 proc. šių ligonių pakliūna jau 4-tos vėžio stadijos. Ir tokiems žmonėms tas mėnuo laiko blaškymosi iš odontologo pas šeimos gydytoją, iš jo – pas gydytoją specialistą, yra labai brangus.“
Vis tik pašnekovė nesiėmė plačiau vertinti, ar šis vetuotas įstatymas galėjęs tapti esmine priežastimi D. Dunduliui uždaryti kliniką. Tačiau kartu ji pastebėjo, kad ligonių kasos ir pačios nelinkusios dalinti sutarčių į dešinę ir kairę.
„Tikrai ne visos privačios įstaigos turi galimybę išrašyti siuntimus ir receptus, kuriasi nemažai tokių įstaigų, nes yra poreikis gauti paslaugą. O kadangi ligonių kasos šiandien nėra linkusios laisva ranka dalinti sutarčių, tai tęsiasi jau kurį laiką, tad įstaigos dirba be sutarčių.
Bet tokiu atveju labiausiai baudžiamas pacientas, nes kreipėsi paslaugos ne į tą įstaigą. Manau, tai daugiau yra politinis sprendimas. Problema šiaip yra sena ir kodėl buvo laukiama iki paskutinio momento, neturiu atsakymo“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Įžvelgė skubotumą ir nelygias sąlygas
Dar svarstant minimus įstatymo pakeitimus abejonių dėl jo išsakiusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė teigė įžvelgianti dvi medalio puses.
„Vienas dalykas, buvo priimtas vienas įstatymas, o lydintieji ne – nenumatyta jokių kontrolės mechanizmų, tai negalėjo įsigalioti tas vienas įstatymas. Tad prezidento sprendimas vetuoti yra teisingas. Galbūt iš dalies tai išspręstų eilių klausimą, tačiau turėtų vis tik sužiūrėti, kad nebūtų piktnaudžiavimo ateityje.
Suprantu, kad kai kurios privačios gydymo įstaigos nenori sudaryti sutarčių, yra tokių, kurios nori, bet su jomis pati ligonių kasa nesudaro, nes toje teritorijoje kaip ir yra patenkintas tų paslaugų poreikis. Tačiau neišeina visiškai be jokios kontrolės mechanizmo paleisti tiek kompensuojamų vaistų išrašymą, kurie vis tik yra iš mūsų biudžeto lėšų, tiek siuntimų, žinant, kad jų gali daugėti ir eilės dar augti, kas irgi yra grėsmė“, – dėstė parlamentarė.
Ji sutiko, kad paslaugos dubliavimas ir ėjimas pas šeimos gydytoją, kad išrašytų jau paskirtą vaistą, nelogiškas ir tik gaišina mediko laiką.
„Tačiau pagal tai, kaip dabar parengtas šis įstatymas, tai gali dar labiau paleisti situaciją. Jau dabar viešasis sektorius labai nukenčia dėl nelygiaverčių sąlygų ir negali konkuruoti, tad neišgalime užtikrinti sveikatos paslaugų, ypač regionuose, gyventojams, kurie neturi papildomų lėšų, kad galėtų susimokėti už gydymo paslaugas.
Be to, darau prielaidą, jei dar kai kurie gydytojai lieka dirbti viešajame sektoriuje tam, kad turėtų galimybę išrašyti vaistus, tai jei jie pilnai privačiame sektoriuje susiformuos savo krūvį ir nebeliks to noro dirbti viešojoje įstaigoje, klausimas, ar galėsime užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą. Manau, šį klausimą reikia spręsti, bet galbūt daugiau padiskutuoti ir ieškoti kitų būdų, kad nenukentėtų viešasis sektorius ir eilės būtų valdomos ir mažesnės“, – kalbėjo O. Leiputė.
Paklausta, kaip vertina dalies politikų kritiką, kad būtent praėjusios kadencijos opozicija neleido priimti lydinčiųjų įstatymo projektų, kurie ir užtikrintų kontrolės mechanizmus, parlamentarė teigė, kad apskritai su pakeitimais buvo skubama: „Manau, nėra teisinga, kad toks svarbus žingsnis taip skubotai buvo daromas paskutinėmis kadencijos dienomis. Turbūt ne vienas projektas buvo priimtas paskubomis. Galbūt komitetas įsitrauks šį klausimą kaip prioritetinį, geriau išanalizuosime ir patobulinsime šį variantą.“
Sudarytų sutartį dėl atsakomybės
Portalas tv3.lt primena, kad kalbėdamas apie šį projektą VLK vadovas Gytis Bendorius labiau įžvelgė jo pliusus, o ne galimas rizikas. Jo aiškinimu, šie įstatymų pakeitimai turėtų padėti viešąją sistemą bent kažkiek atkimšti nuo eilių, taip pat leistų taupyti PSDF lėšas, mat nereiktų mokėti už dubliuojamas konsultacijas.
„Įsivaizduokime situaciją, kai žmogus privačiai ateina pas kardiologą, jam išrašomas koks sudėtingas vaistas, kuris gali būti kompensuojamas, tačiau šiuo metu toks gydytojas negali išrašyti kompensuojamojo recepto.
Tada žmogus arba nusiperka vaistą už savo pinigus čia pat vaistinėje, arba mano, kad reikės to vaisto ir jo kelias yra apsilankyti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas ligonių kasų apmokamą kardiologą, už kurį papildomai sumokėsime 40–60 eurų, ir tada išsirašyti vieną kartą jau išrašytą kompensuojamą vaistą.
Taigi jei privačiai dirbantis gydytojas privalės išrašyti kompensuojamą vaistą iš karto, jei žmogui pagal jo ligą ir draustumą jis priklauso, manoma, kad sutaupysime net du vizitus – pas šeimos gydytoją ir ligonių kasų apmokamą kardiologą. Taigi taip daugiau žmonių paklius pas specialistus, sutrumpės eilės“, – dėstė jis Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Kaip nurodė VLK vadovas, tos įstaigos, kurios šiuo metu neturi jokios sutarties su ligonių kasomis, privalėtų sudaryti sutartį dėl atsakomybės: „To reikia tam, kad jei rašys neteisingus receptus, siųs konsultacijoms, kurių išties nereikėjo, būtų galimybė išieškoti žalą iš tokios įstaigos. Tai bus dviejų puslapių sutartis, analogiška kaip dabar sudaroma, tik be teisės teikti ligonių kasų apmokamas paslaugas.“
