Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė kol kas neatskleidžia nei savo, nei savo atstovaujamos Darbo partijos pozicijos dėl atominės elektrinės ir koncesijos susitarimo su „Hitachi“. Jos teigimu, nors partija pasisako už atominę energetiką, šiandien vienareikšmės pozicijos išdėstyti negali, kol nemato skaičiavimų.
„Kol nematysime, kiek kainuos pati statyba ir po to elektros energija ir per kiek metų kelinta mūsų vaikų karta sugebės atiduoti paskolą, savo pozicijos nepateiksime“, – sakė ji „Žinių radijui“.
Nežino niekas
V. Baltraitienė prisipažino, kad nelinkusi tikėti energetikos ministro Arvydo Sekmoko žadamais 7 ct už kilovatvalandę, kai į tą kainą neįtraukta paskola, nes nėra aišku, kas tą paskolą grąžins ir ar grąžinus, nereikės tada statyti vėl naujos atominės elektrinės.
„Šią informaciją turėtų pateikti Vyriausybė, tačiau jos kol kas niekas nežino. Kai buvome kažkada susitikę pas prezidentę, tai ir ji pasakė, kad neturi visos informacijos“, – kalbėjo ji.
Kaip žinia, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kadaise taip pat yra sakęs, kad ir premjeras apie tai nieko nežino.
„Tai ir yra baisiausia, kad neaišku, pas ką ta visa informacija yra, aš laukiu balandžio mėnesio, gal tada jau bus pateikta Seimui, prasidės svarstymai ir tikrai galėsime pateikti savo poziciją“, – svarstė V. Baltraitienė.
Kaimynų atominės elektrinės kelia susirūpinimą
Turint omenyje, kad atominė elektrinė planuojama ne tik Lietuvoje, bet ir pas kaimynus – Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, atsiranda šioks toks nesaugumo pojūtis, tačiau V. Baltraitienės nuomone, esmė nesikeičia: kiek tų elektrinių bus – ar viena, ar dvi, ar trys, nes Lietuva bet kokiu atveju yra per maža, jeigu atsitiktų kokia nelaimė ir bent viena elektrinė sprogtų.
Jos manymu, Lietuvoje statomos atominės elektrinės perspektyvos atrodo saugesnės, nes dirbama su japonais, kurie suteikia didesnių garantijų, tačiau kitos dvi elektrinės – Kaliningrade ir Baltarusijoje – kelia didelį nesaugumo pojūtį, tiek fizinį, tiek politinį, tiek energetinį.
Referendumas būtinas
Vakar prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška iškėlė idėją, kad atominės elektrinės klausimu turėtų būti surengtas referendumas. V. Baltraitienė šiai referendumo idėjai pritarė, tačiau, jos manymu, referendumuose turėtų būti surenkami ne 300 tūkst. parašų, o 150 tūkst.
„Mes susikoncentruojame į 141 Seimo narį, iš kurių tik pusė ateina balsuoti, ar specialiai, ar nespecialiai balsuoja ir taip nusprendžiame visos mūsų valstybės likimą“, – apgailestavo ji.
„Žmonės turėtų pasakyti savo nuomonę. Surinkti 300 tūkst. parašų – neįmanoma, todėl aš už tai, kad būtų sumažinta iki 150 tūkst“, – pakartojo ji.
Paklausta, kodėl šis skaičius iki šiol nėra sumažintas, V. Baltraitienė pabrėžė, kad šis klausimas paprasčiausiai nepateikiamas svarstyti į darbotvarkes, o darbotvarkes formuoja valdantieji. Pasak jos, žmonės nustumiami į užribį ir jiems nėra sąlygų dalyvauti valdymo procese, todėl galima teigti, kad Seimas nenori demokratijos Lietuvoje.
Taip pat skaitykite:
Kodėl lietuviai vengia diskusijų su rusais dėl Kaliningrado AE?
