Naujasis Darbo kodeksas galvos skausmu buvo virtęs tiek buvusiam premjerui Algirdui Butkevičiui, tiek naujiems valdantiesiems.
Grįžtama prie senojo kodekso
Darbo teisės ekspertas Tomas Bagdanskis tikina, kad tai, ką sutarė Trišalė taryba yra grįžimas prie senojo Darbo kodekso.
„Naujuose Trišalės tarybos sutarimuose yra grįžtama prie tam tikrų senų normų. Arba kažkiek atliepiamas Prezidentės veto. Darbo kodeksas labai pastumia profesines sąjungas iš dalyvavimo organizacijos kasdieniniame gyvenime: informacijos gavimo, derinimo. Kitaip sakant, darbo tarybos galimybės siaurinamos, jei yra profesinė sąjunga. Čia vėl prezidentės veto atspindintis žingsnis“, - tikina T.Bagdanskis.
„Į visus pakeitimus reikia žiūrėti taip: priėmė kodeksą socialdemokratai ir iš karto padarė ratą pakeitimų. Dabar eina antras ratas taisymų. O palyginus tą pirmą ir tą, kuris dabar turėtų būti priimtas, tai jis skiriasi tuo, kad tos senos normos, kurios dabar galioja, reiškiamos didesniu darbuotojų garantijomis, jos yra sukeliamos į naują DK. Vienareikšmiškai jei pirma versija buvo labiau liberali, tai po šitų pakeitimų jis tampa labiau subalansuotas į darbuotojų pusę. Seni pakeitimai yra grąžinami į naują DK ir sakoma, kad labiau yra užtikrinamos darbuotojų teisės.“, - tikina darbo teisės ekspertas.
Esminiai pakeitimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia esminius punktus, dėl ko susitarė Trišalė taryba, taisant 2016 metais priimto Darbo kodekso nuostatas.
Primename, kad premjeras Saulius Skvernelis jau ne vieną kartą tikino, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios nuo liepos 1 dienas. O esant reikalui, jo nuostatos bus keičiamos jau jam įsigaliojus.
Darbo laikas
- Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę (2016 metų Darbo kodekse Tokios nuostatos nėra, nes nustatyta, kad suminė darbo laiko apskaita yra darbo laiko režimas, kurį nustato darbdavys);
- Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra ne daugiau kaip 3 mėnesiai (2016 metų DK Darbo laiko režimas - darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių);
- Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui (2016 maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį);
- Naktinio darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai (2016 metų DK dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti 8 val. per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį 1 mėnesio laikotarpį);
- Atostogos – 20 darbo dienų (taip buvo nurodyta ir 2016 m. DK);
Darbo Taryba ir profesinės sąjungos
- Darbo taryba privaloma, jeigu dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau kaip 3 įmonės profesinių sąjungų kandidatais pasiūlytų įmonės darbuotojų. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo įmonės profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė (Nėra reikalavimo, kad viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas);
- Kol nepradeda veikti naujai išrinktos darbo tarybos – informavimą ir konsultavimą toliau vykdo profesinės sąjungos (Tokios nuostatos 2016 m. DK nėra);
- Trišalės tarybos nariai bus priimami remiantis socialinių partnerių sutartais ir Darbo kodekse nustatytais kriterijais: organizacija turėtų veikti ne mažiau kaip trejus metus, būti juridiniu asmeniu, turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, jai neturėtų būti iškelta bankroto byla, ji neturėtų skolų, veiktų tarptautiniu lygmeniu, turėtų atstovų ar padalinių teritoriniu lygmeniu (Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus: profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų);
Darbo užmokestis
- Dalinio darbo naudojimas esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustatomas Vyriausybės nutarimu (Nenumatyta, kad dalinis darbas nustatomas, esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustatomas Vyriausybės nutarimu. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos);
- Informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų, darbdavys privalo pateikti darbo taryboms pareikalavus (Darbdaviai reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, teikia darbo tarybai informaciją);
- Kompensacija dėl kilnojamojo darbo ir lauko sąlygų (Nenumatyta kompensacija dėl kilnojamojo darbo ir lauko sąlygų);
Darbo arbitražas
- Darbo arbitražo sprendimo nevykdymo pasekmė – maksimali 500 Eurų bauda už kiekvieną nevykdymo savaitę, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, ir delspinigiai (Darbo arbitražo sprendimas privalomas kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalims. Sprendime gali būti nustatyti šio sprendimo nevykdymo padariniai (baudos, delspinigiai) kitos ginčo šalies naudai. Darbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
- Darbo arbitražą inicijuoja abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu (2016 m. DK sprendžia ginčų komisija);
- Darbinio teisnumo ir veiksnumo įtvirtinimas (Nenumato darbinio teisnumo ir veiksnumo, tik civilinį);
Nedarbas
- Teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamas 12 mėn. stažas įgyjamas per 30 mėn. (Nedarbo draudimo išmokai gauti reikalingas 12 mėnesių darbo stažas būtų įgyjamas per 24 mėnesius)
- Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė ilginama nuo 6 mėn. iki 9 mėn. (Nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius)
- Įtvirtinta socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė (2016 m. Užimtumo įstatyme tokios nuostatos nebuvo)
- Įtvirtinamas naujas „asmens, praradusio bedarbio statusą“ statusas ir asmenims, kurie padarė pažeidimus, registracija teritorinėje darbo biržoje nenutraukiama (2016 metų Užimtumo įstatyme registracija teritorinėje darbo biržoje nutraukiama)
- Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos teikiamos darbo ieškantiems asmenims (Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos teikiamos bedarbiams)
- Individualūs užimtumo veiklos planai gali būti sudaromi ne tik bedarbiams, bet ir kitiems darbo ieškantiems asmenims (Individualūs užimtumo veiklos planai sudaromi tik bedarbiams)
- Iš asmenų, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu, nereikalaujama grąžinti teritorinei darbo biržai jos patirtų su šiuo mokymu susijusių išlaidų (Teritorinei darbo biržai jos patirtų su profesiniu (formaliuoju ir neformaliuoju) mokymu susijusių išlaidų neturi grąžinti tik tie asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją)
- Kelionės išlaidos apmokamos ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą išlaidas, asmenims, dalyvaujantiems stažuotėje bei socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje (Kompensuojamos kelionės išlaidos bedarbiui įsidarbinus, dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse ir konsultavimo grupėms užsiėmimuose)
- Nustatyta, kad ne tik Valstybinė darbo inspekcija, o visos institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją (Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba, policija), skiria baudas darbdaviams už nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos pažeidimus. Sumažinama našta darbdaviams dėl papildomo pranešimo Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą su trečiosios šalies piliečiu (2016 metų Užimtumo įstatymu baudas skirdavo tik Valstybinė darbo inspekcija).
Naujos paslaugos
- Nauja paslauga: konsultavimo paslaugos papildytos nauja „palaikymo darbo vietoje paslauga“. Sprendžiamos asmens socialinių įgūdžių trūkumo, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemos, tarpininkaujama tarp asmens ir darbdavio, sprendžiamos problemos, susijusios su darbo santykiais ar sąlygomis, bei teikiama kita pagalba, siekiant kuo efektyvesnės ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką (2016 m. Užimtumo įstatyme tokios nuostatos nebuvo)
- Nauja priemonė: savišvietos ir neformaliuoju suaugusiųjų švietimo būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas (2016 m. Užimtumo įstatyme tokios nuostatos nebuvo)
Dėmesys pabėgėliams
- Nustatyta, kad užimtumo didinimo programos gali būti rengiamos ir asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ar asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga bei asmenims, priklausantiems socialinės rizikos šeimoms ( tokios nuostatos nebuvo);
- Nauja papildomai remiamų asmenų grupė: asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga (2016 m. Užimtumo įstatyme tokios nuostatos nebuvo);
- Nustatyta, kad įdarbinimas subsidijuojant organizuojamas ir asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ar asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga siekiant padėti įsidarbinti (Įdarbinimas subsidijuojant organizuojamas asmenims, įvardytiems Užimtumo įstatyme, tačiau ne pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga siekiant padėti įsidarbinti);
