Naujasis Darbo kodeksas turėjo įsigalioti nuo šių metų sausio mėnesio, tačiau jis buvo atidėtas pusmečiui, iki šių metų liepos 1 dienos. Premjeras Saulius Skvernelis jau ne kartą žadėjo, kad dabar kodeksą tobulinanti Trišalė Taryba susitarimą pasieks tokį, koks bus naudingas ir priimtinas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
Nereikia gąsdinti
Vienas iš Darbo kodekso projektų kūrėjų dr. Justinas Usonis tikina, kad užtarnautos atostogų dienos niekur nedings. Jis taip pat aiškina, kad ankstesnė tvarka leisdavo gudrauti.
„Dabar galiojantis Darbo kodeksas sako, kad atostogos yra kalendorinės dienos. Tai jei žmogus paima nuo pirmadienio iki penktadienio atostogas, tai jis vis tiek turi 7 kalendorines dienas atostogų. Čia toks gudravimas. Kai imdami nuo pirmadienio iki penktadienio, jie sutaupo 4 dienas, kurias po to vėl pasiima. Šitai buvo tiesiog išgalvojimas praktikoje, kuris buvo daromas nesilaikant kodekse numatytos atostogų sąvokos. Toks gudravimas naujame Darbo kodekse bus neįmanomas, nes bus skaičiuojamos tik darbo dienos“, - esamą situaciją pasakoja J.Usonis.
J.Usonio teigimu konvertuojant kalendorines dienas į darbo dienas, jų išraiška bus nepatogi. Tačiau tai yra vienintelis trūkumas. „Visos atostogų dienos sukauptos iki liepos 1 dienos, jos bus konvertuojamos į darbo dienas. Ir ten liks po kablelio nepatogūs skaičiai. Manau, kad protingas darbdavys duos pusdienius prieš šventes, ar panašiai. Tikrai nematau problemų, kodėl reikia gąsdinti. Tai tada klausimas, kaip jas duoti. Tas laikas bus ir apmokėtas ir atiduotas. Niekas nedingsta, lygiai tiek pat dienų, kiek buvo, tiek pat ir liko“, - tv3.lt naujienų portalui sako J.Usonis.
Dvigubi standartai
Darbo teisės ekspertas dr. Tomas Bagdanskis tikina, kad iki šiol šalyje galiojo dvigubi standartai.
„Darbuotojas praranda dienas tokiu atveju, jeigu darbdaviai pagal seną Kodeksą suteikinėdavo atostogas darbo dienomis. Jei rašau prašymą, prašydamas man suteikti 5 kalendorines dienas, bet jas įvardinu nuo pirmadienio iki penktadienio, tai gaunasi, kad formaliai aš panaudojau 5 kalendorines dienas, bet faktiškai aš panaudojau 5 darbo dienas. O antrą dalį galiu pasiimti nuo pirmadienio iki penktadienio, dar kartą nuo pirmadienio iki penktadienio ir dar 4 dienas. Tai išeis, kad 14 kalendorinių dienų, bet faktiškai išeis, kad aš būsiu atostogavęs 14 darbo dienų. Bet yra taip leidžia elgtis ne visi darbuotojai. Taip atsiranda dvigubi standartai, ir gaunasi, kad Lietuvoje vieni darbuotojai atostogauja kalendorinėmis dienomis, o kiti darbo dienomis“, - situaciją komentuoja T.Bagdinskis.
„Jei dabar turite 12 kalendorinių dienų, gausis daugiau, nei 8 laisvos darbo dienų. Jei paliktume, kad už senas atostogas atostogaujama kalendorinėmis, o už naujas jau darbo dienomis, tai atsirastų labai didelė painiava. Tai todėl atsiranda formulė, kad tos kalendorinės dienos konvertuotųsi į darbo dienas“, - pasakoja darbo teisės ekspertas T.Bagdanskis.
Gali prieštarauti Konstitucijai
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, dr. Vaidotas Vaičaitis tikina, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai, tačiau turi būti pagrįsta kitais argumentais.
„Nesu įsigilinęs į šį Darbo kodekso procesą. Jeigu tikrai gali atsiliepti anksčiau sukauptoms atostogoms, kurios po įsigaliojimo neva dings, tai čia galima kalbėti apie įstatymo įsigaliojimą atgal atvejį. Bet pagal Konstituciją nėra draudžiama, nes įstatymas kartais gali galioti atgal. Bet tam turi būti įvardintos kitos vertybės, tarkime jei pagerintų žmogaus gyvenimo sąlygas. Ar dar kažkurios svarbios Konstitucinės vertybės“, - pasakoja V.Vaičaitis.
