Tai, tiesa, tik pratybos, kurių metu kariai mokosi susidoroti su užduotimis visai kitokioje realybėje –prie šiauriausių NATO sienų su Rusija. Apytiksliai 300 jūrų pėstininkų bus dislokuoti Norvegijoje vieneriems metams, kad šalis narė mažiau nerimautų dėl savo saugumo.
Nors pratybos vyksta apytiksliai 1000 kilometrų nuo Rusijos sienos, tokių pratybų planas yra būti pasiruošusiems naudoti tankus ir ginkluotę, kuri šiose teritorijose laikoma tam tikruose požeminiuose sandėliuose, rašo CNN.
Kolektyvinė gynyba
Tačiau prieš jūrų pėstininkų dislokaciją, JAV ir Norvegija per pratybas nugabeno tankus arčiau Rusijos-Norvegijos pasienio negu bet kada. Ir dėl šios priežasties jie yra tikrai labai atidžiai stebimi: Norvegijos policija pranešė apie mažiausiai 10 atvejų, kuomet neidentifikuoti dronai sekė JAV ir Norvegijos pajėgų manevrus.
Pasak Norvegijos kariuomenės atstovo spaudai Ole'o Johano Skogmo, šiuo metu yra tiriama, ar dronus galėjo valdyti vietiniai gyventojai, ar tai yra užsienio šalių veikla.
O šios veiklos pagrindimas vienu žodžiu skambėtų taip: Ukraina.
„2014 metais buvo aiškiai parodyta, kad Rusija įžengė į erdvę, kurioje jie nori ir gali naudoti savo karinę jėgą. Teko perkelti dėmesio centrą iš Afganistano prie kolektyvinės gynybos“, - sako Norvegijos armijos atstovas Eldaras Bernilas.
Aukštas Norvegijos saugumo pareigūnas CNN pareiškė, kad nuolat auga susirūpinimas dėl Rusijos keliamos grėsmės. Tokia situacija susidarė po rusų veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje, kur separatistus iš karinės pusės paremia Rusija.
„Mes kalbame apie hibridinį karą. Čia kalba eina apie iššūkį pačiai demokratijai“, - mano pareigūnai.
Krymo scenarijus
Pasienį prižiūrintys Norvegijos pasieniečiai tvirtina, kad yra nuolat stebimi.
„Kartais pamatome ir karių. Tuomet su jais pasisveikiname. Kalbėtis su jais būtų nelegali veikla“, - sako pareigūnai.
Šioje teritorijoje stengiamasi taikyti dvi strategijas, kurios turėtų įspėti netaikyti Krymo scenarijaus Norvegijoje. Pirma, čia yra šarvuočiai, kurie leistų efektyviai priešintis užpuolikams iš Rusijos ir taip skatintų juos irgi panaudoti šarvuočius. Toks konfliktas akivaizdžiai parodytų, kad puolančios jėgos turi valstybės palaikymą. Antra, JAV jūrų pėstininkų buvimas Norvegijoje reikštų, kad JAV iš karto įsitraukia į konfliktą.
Sudėtingiausia vis tik yra tai, kad padidėjusi grėsmė iš Rusijos sutampa su politiniu netikrumu Vašingtone. Tradicijų kaita?
JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas siūlo, kad būtų iš naujo įvertintas NATO pagrindas, kuris, anot jo, yra pasenęs. Tokie pareiškimai privertė ne juokais sunerimti Norvegiją.
Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis nurodo, kad kiekvienas užpultas NATO aljanso narys garantuotai turėtų gauti JAV paramą, tačiau D. Trumpas pareiškė, kad toks susitarimas „brangiai kainuoja“ ir davė užuominą, kad jis gali mąstyti apie pasitraukimą iš tokio susitarimo – taigi, sąjungininkai Rytų Europoje užpuolimo atveju liktų neginami.
„Prieš metus mes būtume neturėję jokių abejonių dėl JAV įsipareigojimų veikti pagal 5 straipsnį. JAV buvo ir liks mūsų svarbiausiu sąjungininku. Bet jei D. Trumpas derins savo prezidentinės kampanijos retoriką su vykdoma politika, tai jis sulaužys ilgalaikes JAV užsienio politikos tradicijas“, - sako Norvegijos pareigūnai.
Strateginės žinutės
Pareigūnai pripažįsta, kad „Trumpas yra teisus, kad mes turime daugiau prisidėti finansiškai“ prie NATO veiklos finansavimo. Šalys narės gynybai turi skirti bent 2 procentus BVP, tačiau tik penkios šalys – JAV, Graikija, Jungtinė Karalystė, Estija ir Lenkija – tai realiai įvykdo.
Remiantis NATO statistika, JAV 2015 metais gynybai išleido maždaug 650 milijardų dolerių – tai suma, daugiau nei dvigubai didesnė už visų kitų 27 šalių narių išlaidas skaičiuojant kartu.
Tačiau įvertinant Rusijos atgimimą, dabar gali būti pats netinkamiausias laikas palikti aljansą.
„Mes nuolat matome vis daugiau strateginių žinučių, kurias siunčia Maskva“, - pripažįsta Norvegijos pareigūnai.
Anot jų, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2014 metais, taip pat agresyvėja rusų lėktuvų elgesys prie Norvegijos krantų. Povandeninių laivų aktyvumas taip pat pasiekė lygį, nematytą nuo Šaltojo karo laikų.
