Vyriausybės pateikto biudžeto projekto ir liūdesį keliančių dokumentų svarstymas panašus į nuobodžiaujančių aktorių vaidinamą pjesę, kurią pastatė netalentingi režisieriai.
Kai buvęs Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Adolfas Večerskis parodė naujovišką „Žaldokynės“ versiją, daugybė teatralų nepatenkinti niurnėjo dėl modernių eksperimentų ir popso elementų. Į tai režisierius atkirto, kad „Žaldokynė“ yra nacionalinis šou ir turi taikytis prie laikotarpio dvasios.
Nacionalinio biudžeto svarstymas irgi vyksta pagal panašias žanro taisykles, tačiau aktoriai neslepia laukiantys paskutinio veiksmo pabaigos ir labiausiai trokšta, kad niekas plojimais atgal į sceną nebekviestų. Tai galioja tiek valdžiai, tiek opozicijai. Visiems labiau rūpi rinkimai, o ne ginčai dėl to, kas jau nutarta.
Mažėjančio šešėlio mįslė
Biudžeto kūrėjai draugiškai pakartojo poterius, kurių įvairovė mažesnė nei bet kurios kaimo močiutės maldaknygėje: nepasidavėme pagundai išlaidauti, taupėme, sutaupėme ir dar sutaupysime bent po 2 proc. nuo visų gyvenimo sričių.
Be to, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybei neva pavyko sumažinti šešėlinę ekonomiką. Tiesa, nei litais, nei procentais sumažinimas įvertintas nebuvo. Tiesiog konstatuota, kad taip yra ir liepta tikėti.
„Prisimindama dažną praėjusių metų biudžeto pateikimo klausimą apie neapskaitytą ekonomiką, nors pateikdama 2012 metų biudžeto projektą ir neišskiriu mokesčių administravimo užduoties, iš karto atsakau kandiems klausėjams: ne, Vyriausybė neatsisakė nei planų, nei darbų mažinti neapskaitytos ekonomikos mastus.
Prieš metus salėje buvo galybė dvejojančiųjų ir atvirai besišaipančiųjų, tačiau šiandien matyti, kad 2011-ųjų biudžeto pajamų surinkimas rodo ne vien palankesnę ūkio plėtrą, bet – ir tai reikšminga dalimi – ir mažėjančią nedeklaruotos veiklos dalį. Tas faktinis rezultatas jau sustiprino mokesčių bazę, „nugulė“ į šių metų biudžeto pajamų plano numatomą vykdymą“, – teigė ministrė.
Tikėtina, kad kas nors, kur nors gal ir nugulė, tačiau, palyginti praėjusių ir šių metų skaičius, aiškėja, kad nuo bendrojo vidaus produkto į biudžetą nugulė vos 0,1 proc. daugiau pajamų. Atsižvelgiant į infliaciją, galima konstatuoti, kad šešėlis tam ir šešėlis, jog nebūtų aiškiai regimas – nebent esi finansų ministras.
Dar vienas keistas dalykas, kad Europos Sąjungos (ES) projektams numatytos kofinansavimo lėšos daugelyje sričių mažinamos, o europinių pinigų tikimasi panaudoti gerokai daugiau nei šiemet. Kaip žinoma, ES lėšų kol kas panaudota ne tik mažiau, nei tikėtasi, bet ir mažiau nei tuo pat laikotarpiu 2010 metais. Kažkokiu būdu tikimasi kitąmet gauti daugiau ir mažiau prie to pridėti valdiškų lėšų.
Kritika iš reikalo
Opozicija, kaip ir dera, ėmėsi kritikuoti, tačiau be kadencijos pradžiai būdingos aistros ir entuziazmo.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – didžiausios iš opozicinių – lyderis Algirdas Butkevičius „Balsas.lt savaitei“ atvirai prisipažino nesitikįs ką nors pakeisti. „Pakoreguoti vargu ar pavyks, nes, kiek žinau, yra valdančiosios daugumos sutarimas šį biudžetą patvirtinti. Sieksime, kad pensijų grąžinimas prasidėtų nuo 2012 metų sausio 1 dienos ir kad didėtų minimali mėnesinė alga, neapmokestinamųjų pajamų minimumas“, – be entuziazmo kalbėjo opozicionierius.
Šis biudžetas, pasak A. Butkevičiaus, buvo planuojamas nesivadovaujant strateginiais Vyriausybės kitų metų uždaviniais. „Susisiekimo ministerija pristatė savo investicijų programas ir joms numatyta lėšų, o dėl Ūkio ministerijos yra prastai. Yra tokia skambi ūkio plėtrai ir konkurencingumui skatinti skirta programa. Kai paklausiau, kokia kapitalo grąža iš numatomų investicijų, kiek bus sukurta darbo vietų, kiek padidės vartojimas, man atsakė: „Ne, tokių dalykų neanalizuojame.“ Kitaip sakant, numatomi pinigai, o paskui bus galvojama, ką su jais daryti“, – gūžčiojo pečiais LSDP vadovas.
Pasak A. Butkevičiaus, su įrašytomis didesnėmis pajamomis iš ES biudžeto skaičiai atrodo gražiai, tačiau sunku įsivaizduoti, kad, sumažinus jiems panaudoti skirtus asignavimus, pavyks tai padaryti.
Kitos opozicinės Krikščionių partijos vadovas Gediminas Vagnorius vadina biudžetą „jokiu“. „Finansiniu techniniu požiūriu – viskas gerai. Manau, Finansų ministerija tvarkingai ir profesionaliai atliko savo darbą. Bėda ta, kad biudžetas ir toliau rodo, kad Vyriausybė neturi jokios ekonominės politikos. Jis be jokių struktūrinių pokyčių tiek pajamų, tiek išlaidų dalyje. Biudžete nenumatoma nei gyvinti ekonomikos, nei stabdyti kontrabandos. Jokių dokumentų šiems tikslams pasiekti neteikiama. Dar daugiau, nebandoma išlyginti mokesčius valstybių kaimynių atžvilgiu ir sustabdyti mokestinių pajamų ištekėjimą iš Lietuvos. Visas numatomas augimas skaičiuojamas iš infliacijos, kuris kartu reiškia, kad pensininkas gaus mažiau pensijos, dirbantysis mažiau uždirbs“, – sakė jis.
Deficitas ir impotencija
Valdančiosios koalicijos partneriai, Liberalų ir Centro sąjungos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, kurios patiria galvos sopulius dėl savo galimo nepatekimo į Seimą po nenumaldomai artėjančių Seimo rinkimų, nutarė priminti apie save. Iš pradžių jie pagrasino blokuoti biudžetą dar Vyriausybėje, jei nebus paisoma jų nuomonės, ir taip išvedė iš kantrybės (jei tai nebuvo vaidyba) premjerą Andrių Kubilių, kad šis net prabilo apie atsistatydinimą.
Galiausiai liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas teatrališkai pranešė, kad būtent jo ir jo bendražygių dėka nemažės atlyginimai policininkams, kitiems valstybės tarnautojams, o A. Kubiliaus ultimatumas – visiems sumažinti savo išlaidas 2 proc. – bus įvykdytas iš kitų išteklių. Biudžeto pateikimą lydinčiose diskusijose matyti didelio noro gilintis ir kautis daugiau – nebent tai galėtų būti populiaru.
Pavyzdžiui, įdomiai atrodo, kad dalis opozicijos supratingiau vertina premjero A. Kubiliaus užsispyrimą fiskalinį deficitą mažinti būtent iki 2,8 proc. Biudžetą tarsi ginantis valdančiųjų atstovas A. Čaplikas pripažįsta nežinąs, kodėl tas skaičius būtent toks, o ne didesnis ir ne mažesnis. „Vienintelis argumentas – noras greičiau atitikti kriterijus eurui įsivesti, bet tai negali būti tikslas, kurio siektume savo ekonomikos ir žmonių sąskaita“, – sako valdantysis.
Opozicionierius G. Vagnorius Vyriausybės vadovą giria už tai, ko nesupranta A. Čaplikas. „Tarptautinės institucijos reikalauja, kad deficitas nebūtų didesnis nei 3 proc. Peržengus šią ribą, Lietuvai būtų taikomos sankcijos. Sveikinu Finansų ministeriją, kad ši stengiasi bet kokiomis priemonėmis neperlipti šios ribos“, – sakė jis.
LSDP pirmininkas A. Butkevičius aiškina, kad Vyriausybė 2,8 proc. tikriausiai tiesiog nori pasiųsti signalą tarptautinėms paskolų rinkoms ir taip tikisi pigiau pasiskolinti per 9 mlrd. litų (kaip numatoma biudžeto projekte). Tiesa, čia pat priduria, kad tai gali nepadėti, nes šis skaičius neįtikins skolintojų, kurie atkreips dėmesį į emigraciją, vangų vartojimą ir t. t.
Kitaip sakant, iš biudžeto svarstytojai ir būsimieji tvirtintojai apie tą patį dalyką kalbasi „skirtingais dažniais“ ir bent dalis jų nėra tikri, supranta apie ką šneka.
Vis dėlto vienas didelis skirtumas, palyginti su 2008–2009 metų pradžios Vyriausybės laikysena, yra. Artėjant rinkimams, nepaisant neramių žinių iš pasaulinių finansų rinkų, A. Kubilius atrodo stengiasi atrodyti ramus ir pasitikintis savimi. Anuomet skambėjusių gąsdinimų ir demotyvuojančių ekonominės apokalipsės pranašysčių vartotojams ir verslui į eterį nebeskleidžiama.
Bet čia prieina energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir pasako daug svarbesnį dalyką – jis pripažįsta savo ir kolegų impotenciją: „Vyriausybė bejėgė sumažinti šilumos kainas.“ Mat eksperimentai esą nepasiteisino ir po trejų metų darbo ūmai (?!) pasirodė, kad naftos, dujų ir šilumos kainos priklauso nuo formulių ir teisės aktų, apie kurias ministerija ir Vyriausybė nieko negirdėjo. Todėl fiskaliniai namų ūkių deficitai, prasidėjus šildymo sezonui, gali didėti daugiau nei 2,8 proc.
TIK FAKTAI:
Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis, į valstybės biudžetą 2011 metų sausį–birželį planuota surinkti 8204,9 mln. litų pajamų. 2011 metų sausį–birželį valstybės biudžetas pajamų (be ES paramos) gavo 7980,6 mln. litų, arba 224,3 mln. litų (2,7 proc.) mažiau, nei buvo prognozuota. Tiesa, 782,4 mln. litų daugiau, negu įplaukė per 2010 metų pirmąjį pusmetį.
Bendroms su ES programoms ir projektams įgyvendinti buvo planuota gauti 3106,3 mln. litų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Faktiškai tokių lėšų gauta 2566,0 mln. litų, arba 540,3 mln. litų (17,4 proc.) mažiau. 2011 metų pirmąjį pusmetį į valstybės biudžetą gauta 259,7 mln. litų ES ir kitos finansinės paramos lėšų mažiau nei tuo pat laikotarpiu 2010-aisiais.
