Nacionalinis kraujo centras Lietuvoje siejamas ne tik su gelbėjamomis gyvybėmis, bet ir su plačiai nuskambėjusiais skandalais – įstaigos vadovas Vytenis Kalibatas teisiamas už 3,7 mln. litų žalos valstybei padarymą. Tačiau tokiu metu nauja NKC direktore tapusi Joana Bikulčienė teigia, kad turi savo kraujo centro viziją ir jai įgyvendinti būtina valdžios institucijų pagalba ir politinė valia spręsti esamas problemas. NKC atstovų susitikime su Valstybinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai išgrynintos trys pagrindiniai aspektai, galintys reikšmingai prisidėti prie kraujo donorystės sistemos tobulinimo – neatlygintinos donorystės skatinimas, sukauptų kraujo komponentų likimas ir ligoninių atsiskaitymas su NKC.
Neatlygintina donorystė – būtina
Neatlygintina donorystė reiškia ne tik moralinį apsisprendimą padėti kitiems ir pasidalyti savo krauju su tais, kuriems jo reikia. Neatlygintina donorystė tampa Pasaulio sveikatos organizacijos deklaracijų taikinių ir paties NKC sėkmingo veikimo pagrindu. Pasak direktorės J. Bikulčienės, 2013 metais neatlygintinos dotacijos sudarė beveik 36 procentus visų donacijų. Pavertus tai tiksliais skaičiais – 21836 iš 56451 donacijų.
Pasak direktorės, neatlygintinos donorystės skatinimas yra paties kraujo centro kaip įstaigos ateities vizija – norima ruošti saugų kraują, jo komponentus ir preparatus iš neatlyginti kraujo donorų aukojamo kraujo. Ši vizija sutampa ir su tarptautinės bendruomenės nuomone. Pasaulio sveikatos organizacijos, Italijos sveikatos ministerijos ir Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerijos organizuoto Romos forumo pagrindinis akcentas, įgavęs deklaracijos formą, buvo savanoriška, neatlygintina kraujo produktais pagrįstas apsirūpinimas saugiu krauju ir kraujo produktais. J. Bikulčienės teigimu, PSO vis įsakmiau siekia, kad iki 2020 metų visos kraujo dotacijos būtų neatlygintinos.
Neatlygintina donorystė taip pat leistų spręsti ir NKC sukauptų kraujo komponentų populiarumo užsienyje klausimą. Sveikatos apsaugos viceministro Eriko Mačiūno teigimu, būtent atlygintina donorystė mažina šalyje surinkto kraujo ir plazmos populiarumą.
„Mūsų kraujo plazma nelabai aukštai vertinama, nes klesti atlygintina donorystė. Taigi, donoras daugeliu atvejų ateina rizikos vedamas. Jam reikia gauti šiek tiek pinigų. Tai gali būti susiję su tam tikrų negerų medžiagų panaudojimu. Mūsų kraujas yra geras ir plazma puiki. Jei pasiektume, kad būtų neatlygintina donorystė, tada iš karto pasikeistų ir kiti aspektai“, – aiškino ministras.
Turimų kraujo komponentų likimas
Kalbant apie neatlygintiną donorystę ir kraujo bei kraujo komponentų iš Lietuvos populiarinimą, pasak J. Bikulčienės, reikia suvokti, kad tai susiję ir su praeities klaidomis, ir su nepanaudotų kraujo komponentų klausimų.
„Dėl plazmos panaudojimo NKC vadovai Lietuvoje jau turėjo problemų. Visiškai nesinori atsisėsti ant to paties suolo. Norėtųsi šitą problemą spręsti valstybiniu lygmeniu. Šiuo metu turime prikaupę nemažai plazmos – daugiau kaip 20 tonų. Tai yra vertybė tik tada, kai yra sutartis ją parduoti. Kraujo plazmos perdirbimo gamyklos turi plazmos surinkimo punktus ir visai nenori bendradarbiauti su pavienėmis įstaigomis, tokiomis kaip NKC, kurios plazmą renka tik iš kraujo. PSO rekomenduoja valstybei apsirūpinti tik iš savo donorų kraujo pagamintais preparatais“, – kalbėjo NKC vadovė.
J. Bukulčienė taip pat pabrėžė, kad siekiant keisti situaciją yra būtina peržiūrėti ir keisti atitinkamus įstatymus.
„Dabar mes turim du kelius. Plazmą parduoti arba ją laikyti, kol baigsis jos galiojima terminas, ir teks utilizuoti. Jos negalime tiesiog išpilti – reikės brangiai mokėti už utilizavimą. Tai bus nuostolis ir NKC, ir valstybei. Taigi siūlyčiau keisti įstatymų bazę, kad apsirūpintume ir kraujo komponentais, ir preparatais patys, o ko dar trūksta, nusipirktume iš kitų. Taip panaudotume kiekvieną donorų kraujo lašą ir nekiltų jokių neaiškumų nei dėl švaistymo, nei dėl moralinių klausimų“, – argumentus bėrė NKC direktorė.
Atsiskaitymai su ligoninėmis, arba kai tenka dirbti veltui
Už Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms parduotus kraujo komponentus ir preparatus 2013 metais NKC gavo beveik 16 838 milijonus litų, tai sudaro daugiau nei 87 procentus visų NKC per 2013 metus gautų lėšų. Taigi sklandus šių pajamų gavimo užtikrinimas, pasak naujosios NKC vadovės, yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad įstaiga funkcionuotų tinkamai.
„Ligoninės, sužinojusios, kad pas mus atvyksta Seimo sveikatos reikalų komitetas, atsiuntė nuomones, ką mano apie viešuosius pirkimus, kuriuos reikia vykdyti įsigyjant preparatus. Tai nepatogu ne tik NKC, bet ir ligoninėms. Bijau, kad šiuo atveju pralaimi ir valstybė. Tai yra tos pačios Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, kurios mus pasiekia per ligoninės kišenę. Svarbiausia, kad dažniausiai šios lėšos mus pasiekia gerokai vėliau. O mes tikrai nesame farmacijos kompanija, kuri neparduotą kraują gali pardavinėti vaistinėje – juk gyvename iš to, ką tiekiame ligoninėms. Taigi viešųjų pirkimų sistema, ypač kai valstybiniu mastu veikiantis kraujo centras liko vienas, manau, jau yra atgyvenusi ir nepasiteisinusi. Ją reikia keisti“, – pabrėžė J. Bikulčienė.
Direktorė taip pat akcentavo, kad galima tiksliai įvardyti vėlavimo masto.
„Kodėl NKC nepatinka ir netinka toks pajamų surinkimas per ligonines. Ligoninės, kaip suprantu, iš PSDF lėšas gauna laiku. Bet su kraujo centru atsiskaityti laiku nelabai norima. Sudarytose sutartyse buvo atsiskaitymo terminai net iki 180 dienų. Vadinasi, kartais ir pusę metų dirbdavome „už ačiū“ laukdami tų ateinančių pajamų. Ligoninės mums dar skolingos apie 3,5 milijono litų. Kai kurios ligoninės buvo neatsiskaičiusios dar nuo 2012 metų. Dabar, gavusios iš rezervo lėšų, atsiskaitė bent už 2012 metus, tad senesnių skolų nei už 2013 metus neturime. Problema labai didelė. Kadangi šalia tokių sunkumų dar yra ir skolų, reikia skirti lėšų kraujo ir komponentų gabenimui, kol kas apie plėtrą ir modernizavimą net neišeitų kalbėti“, – padėtį pristatė J. Bikulčienė.
