Viešosios įstaigos Nacionalinis kraujo centras vadovas Vytenis Kalibatas yra teisiamas už kriminalinį nusikaltimą. Įtariama, kad jis padarė valstybei 3,7 mln. litų žalą, neatlygintinų kraujo donacijų skaičius mažėja, nors būta ambicingų planų, kad jis šiemet sudarys net 70 proc. donorų teikiamo kraujo masto. Na, ir kas? Vadovas ramiai sau toliau vadovauja ir, leidinio „Balsas.lt savaitė“ žiniomis, pretenduoja pasilikti poste dar vieną kadenciją. Kitas Vytenis – Povilas Andriukaitis, dabar einantis sveikatos ministro pareigas, bendravardžio nuo pareigų nenušalina, o viceministras Erikas Mačiūnas, kaip teigia šaltiniai ministerijoje, jį dar ir globoja.
„Nesikišimo“ politika
Taigi V. Kalibatas, kaip mano prokurorai, piktnaudžiavo ir neatliko pareigų, kai, išvežus į Vokietiją perdirbti iš Lietuvos donorų gautą kraujo plazmą į kraujo preparatus, valstybei buvo padaryta daugiau nei 3,7 mln. litų žala. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Nacionalinis kraujo centras sudarė sutartis su dviem Vokietijos gamyklomis, kurios Lietuvos donorų kraujo plazmą turėjo perdirbti į keturis vaistinius preparatus. 2005–2009 metais iš Lietuvos buvo išvežta apie 40 tonų kraujo plazmos.
Viešosios įstaigos vadovas V. Kalibatas, kaip teigia prokurorai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir nepaisė savo vadovaujamos įstaigos tikslų bei uždavinių, mat Lietuvos ligoniniai nebuvo aprūpinti kraujo preparatais, o plazmos dalis (frakcijas) parduota Vokietijos gamyklai, tačiau neužsakyta pagaminti sutartyje numatytų kraujo preparatų. V. Kalibatas savo kaltę neigia, byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Nenuteistas, vadinasi, nekaltas. Prezumpcija – absoliutus dalykas, tad neskubame teisti. Tai įrodo ministro Vytenio Povilo pavyzdys, kai kadaise jam sviestus kaltinimus dėl kyšių iš „Rubikon group“ atremti jis ėjo nesislėpdamas už parlamanentaro mandato: atsisakė pareigų, apsigynė ir grįžo pakelta galva, o šiandien net minimas tarp galimų kandidatų į prezidentus . Keista, kad panašaus kelio ministras nepasiūlo bendravardžiui Nacionalinio kraujo centro vadovui.
Kai „Balsas.lt savaitė“, reaguodama į Seimo narių pareiškimus, paprašė ministro komentaro, išgirdo nei šį, nei tą. „Galėčiau pakomentuoti tik tiek, kad neturiu teisės kištis nei į teismo procesą, nei į ikiteisminį tyrimą.
Suprantama, kol nėra teismo priimto sprendimo, negalėčiau dabar apkaltinti žmogų arba rasti pagrindą atleisti jį iš darbo. <...> Jau nebe pirmas atvejis, kai žmonės patenka į teismą ir tik teismas gali pasakyti galutinį verdiktą“, – teisės teoriją, lyg pirmosios komunijos sakramento einantis vaikas poterius, dėstė V. P. Andriukaitis.
V. P. Andriukaičio neglumina ir tai, kad prieš V. Kalibatą teisme liudija dvi jo pavaldinės. Ministras teigia, kad galimas poveikis liudytojams arba kerštas per tarnybinio pavaldumo santykius yra visiškai ne jo reikalas. „Galimos prielaidos, kad gali būti daromas poveikis liudytojams, turi būti pateiktos teismui arba išsklaidomos teisminiu keliu. Aš, deja, negalėčiau komentuoti. Šiaip, kaip ministras, neturiu teisės pažeisti teisę, įstatymus. Žinoma, galiu pasakyti, kad greičiausiai bus naujas konkursas į direktoriaus vietą. Tada visos galimybės turės būti įvertintos. <...> Ar jis (V. Kalibatas – „Balsas.lt savaitė“) dalyvaus naujame konkurse, nežinau“, – tikino ministras.
Bejėgiškas skėsčiojimas
Konkursas išties čia pat, o niekam nieko viešai apie savo bylą nekomentuojantis V. Kalibatas, „Balsas.lt savaitės“ žiniomis, yra įsitikinęs, kad jį laimės.
Dokumentai turi būti pateikti iki 2013 metų spalio 22 dienos, o jau spalio 23-iąją ministro apie padėtį ketina teirautis Seimo Antikorupcijos komisija. Žinoma, jeigu pavyks, mat du kartus klausimo svarstymą jau teko atidėti, nes, atsitik tu man taip, į nieką nesikišančiam ministrui vis trukdė užimtumas. Komisijos pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius skėsčioja rankomis ir sako, kad jį stebina teismo laikysena. „Man labai keista, kad dėl galimo poveikio liudytojams nuo pareigų kaltinamojo nenušalino pats teismas. Tikrai labai keista“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Valdančiajai koalicijai priklausančios Darbo partijos atstovė, Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, išgirdusi apie ministro neutralumo politiką, pratrūko ironišku juoku. „Apie kokį nešališkumą galima kalbėti, jeigu toleruojama situacija, kai valstybinės viešosios įstaigos vadovas vadovauja tiems, kas baudžiamojoje byloje liudija prieš jį? <...> Viskas labai gerai sugalvota – dokumentus pateiks iš vakaro, o komisijoje ministro, jeigu pavyks, paklaus tik vėliau“, – teigė D. Mikutienė ir pridūrė, kad situaciją puikiai mato donorai, o motyvacijos donorystei, kuri pagal įstatymus gali būti tik neatlygintina, tai neprideda.
Liga įsisisenėjusi
Skandalai šioje srityje jau ne naujiena. Anksčiau šalyje egzistavo dar vienas pusiau privatus Kraujo centras, kurio nebėra, o jo vadovai irgi turi teisinių problemų. Konkurencinę kovą lydėjo apsispjaudymai per spaudą ir kartais net komiški kaltinimai, neva Nacionalinio kraujo centro kraujas esti skiedžiamas, o vienokia ar kitokia tikrinimo metodika, kurią taiko konkuruojanti firma, padaro kraują nesaugesnį ir t. t.
Galbūt V. P. Andriukaitis atsargiai elgiasi ir dėl to, kad prisimena vieno iš savo pirmtakų, buvusio liberalcentristų lyderio Algio Čapliko likimą 2010 metų pavasarį. Nors ir turėjo visišką tuometinio premjero, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Andriaus Kubiliaus bei prezidentės Dalios Grybauskaitės paramą, iš posto turėjo pasitraukti. Jo partijos kolegos viceministro Artūro Skiko byla buvo baigta greitai. Kaltasis, kad ir švelniai, nubaustas už kyšio provokavimą ir paėmimą. Pagal tuo metu pateiktas versijas, būtent V. Kalibatas esą buvo reketuojamas rasti pinigų rinkimams ir pasiskundė Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Įniršęs ir sutrikęs A. Čaplikas tada slampinėjo Seimo koridoriais, o paklaustas, kodėl buvo įklampintas (A. Skiko parodymais) ir pats, teigė klausęs to paties ir gavęs žinutę: „Tokia laisvės kaina.“ Nežinia, ar kraujo verslininkai tikrai papildo partines kasas, tačiau neįtikėtinai palankus neutralitetas, kurį V. P. Andriukaitis demonstruoja kitam Vyteniui, kelia įvairių minčių. Viceministras E. Mačiūnas, pasak „Balsas.lt savaitės“ šaltinių ministerijoje, yra dar palankesnis kaltinamųjų suole sėdinčiam kraujo vadybininkui.
Įsisenėjusią problemą V. P. Andriukaitis iš esmės pripažįsta. „Visos šios bėdos ir tarpusavio kaltinimai jau tęsiasi mažiausiai 4–5 metus. <...> Mus labiau domino teisinė to privataus UAB (Kraujo donorystės centro – „Balsas.lt savaitė“) pusė. Iš tiesų ten buvo daug problemų, todėl mes priėmėm sprendimą negelbėti savo (tiksliau, valstybės – „Balsas.lt savaitė“) akcijų ir t. t. Tos įstaigos veikla nutraukta, ir dabar mes pasiūlėme donorystę organizuoti tik valstybės viduje. Tai turi būti tik valstybinė sistema. Privalo būti skatinama tik nemokama donorystė, o privati veikla šioje srityje negali būti tęsiama“, – sakė ministras ir pridūrė, kad įstatymo pataisos jau pateiktos ir, jeigu bus priimtos, užtikrins nemokamą donorystę bei nekomenrcinę kraujo gamybą.
Gal taip ir bus, jei, matydami, kad toleruojamas kriminalinis šešėlis, neišsibėgios donorai.
TIK FAKTAI:
VšĮ Nacionaliniame kraujo centre 2012 metais iš viso buvo 47 175 kraujo ir jo komponentų donacijos, iš jų 16 344 neatlygintinos, t. y. tik 34,65 proc. 2011-aisiais iš viso buvo 42 938 kraujo ir jo komponentų donacijos, iš jų 17 840 neatlygintinos, t. y. 41,5 proc. (VŠĮ Nacionalinio kraujo centro duomenys).
2012 metais viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro ir jo filialų pajamos sudarė 23 452,83 tūkst. litų. VšĮ Nacionalinio kraujo centro 2012 metų veiklos sąnaudos yra 23 342,204 tūkst.litų. (VŠĮ Nacionalinio kraujo centro duomenys).
