Dėl biurokratinio nesusikalbėjimo išteisintas ir paleistas airis M. Kempbelas, Lietuvoje Šiaurės Airijos teroristams pirkęs ginklų arsenalą teroro aktams vykdyti.
Didžiosios Britanijos saugumo tarnyba, visame pasaulyje žinoma „MI-5“ pavadinimu, 2007 metais gavo žinių, jog Šiaurės Airijos teroristinės organizacijos „Real IRA“ („Tikrosios Airijos Respublikos Armijos“) smogikai, rezgantys naujus teroro planus, ieško kur įsigijus ginklų bei sprogmenų.
MI-5 operatyviniai darbuotojai, apsimetę nusikaltėliais, teroristams nutekino gandą, kad jų ieškomų prekių esą galima įsigyti pas Lietuvos nusikaltėlius. „Akistatos“ žiniomis, Robertu Jardinu pasivadinęs MI-5 agentas teroristams davė neva savo draugų nusikaltėlių kontaktus Lietuvoje, įtikino, jog jie parduosią ginklų.
Ieškojo ginklų arsenalo
Susisiekę su Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnais, MI-5 žvalgybininkai paprašė pratęsti operaciją, pasitikti atvykstančius ginklų pirkėjus ir, sulaikius su įkalčiais, pasodinti.
Airijos teroristų demaskavimo operaciją mūsų šalyje vykdė operatyvininkai iš dviejų žinybų – prie VSD slaptųjų agentų prisijungė ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) operatyvininkai. Jie nedelsdami užmezgė kontaktus su „Real IRA“ smogikais, ėmė aiškintis, kokios karinės amunicijos ir kiek jie pageidauja pirkti.
Airių ant bloknoto lapelio pateiktas pageidaujamų prekių sąrašas užmoju nustebino net visko mačiusius mūsų operatyvininkus. Teroristai parašė iešką pirkti aštuonis 7,62 kalibro automatus „Kalašnikov“ AK-47 su 4 dėžėmis šovinių, tuziną pistoletų „TT“, kelis snaiperinius šautuvus „Barett“ bei „Harris M-96“, net 200 kilogramų plastito sprogmenų „Semtex-H“, žinoma, su glėbiu detonatorių, 4 dėžes rankinių granatų, 6 granatsvaidžius „RPG-18“ su 10 užtaisų bei kitokios smulkesnės amunicijos.
Pasala Lietuvoje
Abi pusės susitarė susitikti Vilniuje. Laukdami atvykėlių VSD bei KAM operatyviniai parengė nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, kurį vykdyti teismas davė sankciją.
Oficialiai skelbiama, kad 2008 metų sausio 21-ąją į iš Dublino į Vilnių atskrido į akis nekrentanti porelė: tuomet 36 metų Maiklas Kempblelas su bendraamže moterim. Sostinės viešbutyje apsistojusi pora susiskambino su tariamais ginklų prekeiviais – pareigūnais - ir susitarė sausio 22-ąją susitikti Vilniaus centre.
„Akistatos“ žiniomis, teroristai mūsų šalyje lankėsi ne kartą ir prieš šią datą. Nes jie norėjo įsitikinti, kad bendrauja su tikrais ginklų prekeiviais. Jais apsimetusių VSD bei KAM operatyvininkų nuvežti į užmiestį airiai patys išbandė kai kuriuos ginklus, tačiau byloje tos žinios nefigūruoja.
VSD ir KAM agentų sekami sausio 22-ąją M. Kempbelas su savo palydove išėjo iš viešbučio ir pasuko į sutartą vietą Vilniaus centre, kur susitiko su ginklų pardavėju apsimetusiais operatyvininkais.
Sulaikytas su įkalčiais
Airio palydovė liko laukti gatvėje, o pasalos neįtariantis M. Kempbelas su pareigūnais užėjo į negyvenamą pastatą Kalvarijų gatvėje. Čia pareigūnai airiui padavė dvi rankines pilnas sprogmenų bei ginklų, o airis užmokėjo suderėtą sumą – per 5000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 20 000 litų).
M. Kempbelas su rankinėmis toli nenuėjo, buvo sulaikytas su, atrodytų, nepaneigiamais įkalčiais – ginklais ir sprogmenimis. Buvo suimta ir Maiklo palydovė, tačiau ją ištardę ir nieko įdomaus nesužinoję pareigūnai moterį po dviejų savaičių paleido ir ji nedelsdama išskrido namo į Šiaurės Airiją sėbrams papasakoti, kaip su Maiklu apsikvailino ir pakliuvo į jų nekenčiamos Mi-5 organizuotą pasalą.
Na, o M. Kempbelas liko susipažinti su Lietuvos įkalinimo įstaigomis iš vidaus ir po kelerių metų stojo prieš Vilniaus apygardos teismą, kuriame prokuratūra reikalavo ginklų pirkėją pasodinti 16-ai metų. Tiek daug reikalavo ne dėl kaprizų – byloje yra operatyvininkų padarytas garso įrašas, kaip M. Kempbelas pareiškia, jog po to, kai jis Lietuvoje įsigis sprogmenų, jų organizacija teroro tikslu netrukus Londone susprogdins galingą bombą.
Tai kaltas, ar ne
2011-ųjų spalio 21-ąją M. Kempbelui paskelbtas nuosprendis – laisvės atėmimas 12 metų.
Nuteistasis, jam skirtos lietuvės advokatės padedamas Apeliacinį teismą apipylė skundais ir byla buvo atversta iš naujo. Beje, nuosprendį skundė ir prokuratūra, prašiusi ginklų pirkėjui bausmę pailginti iki 16-os metų.
Skundus išnagrinėjęs Apeliacinis prieš savaitę paskelbė, jog M. Kempbelas... visiškai išteisinamas! Nušvitęs plačia šypsena airis buvo paleistas teismo salėje. Nieko žurnalistams nekomentuodamas, advokatės lydimas Maiklas išskubėjo į Airijos ambasadą, iš jos – į oro uostą ir nebeerzindamas likimo kuo greičiau movė į savo gimtinę.
Tai nebe pirmas kartas, kai apsijuokia Lietuvos teismai. Kai kurie Apeliacinio teismo argumentai, dėl ko ginklų prekeiva išteisintas, irgi skamba keistai ir net komiškai.
Rado „kabliuką“
Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad nuteistojo M. Kempbelo pareiškimas, jog jis visai nenorėjo pirkti jokių ginklų, o tai padaryti jį išprovokavo Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos MI-5 agentai, gali būti teisingas. Labai „svarbus“ to įrodymas tapo garso įrašas, kad Maiklas net nežinojo, jog Rygos oro uostas, į kurį jis atskrenda, yra ne Lietuvoje, o kažkokioje tolimoje Latvijoje...
Dėl to, kad paneigti įrašytų pokalbių apie ginklų pirkimą, paties ginklų pirkimo faktą neįmanoma, airis, advokatės padedamas, pareiškė ginklų norėjęs nebent savo kolekcijai ir ieškojo „kabliukų“, kur formaliai buvo pažeistos jo teisės. Nerado, bet netikėtai kaliniui padėjo aptingę užsienio šalių biurokratai.
Anot išteisinamąjį nuosprendį priėmusios Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį galima tik jau pradėtų nusikalstamų veiksmų atžvilgiu. Tad advokatė pareikalavo Apeliacinį teismą iš Didžiosios Britanijos pareigūnų gauti dokumentus, kokią nusikalstamą veiką jos klientas buvo pradėjęs savo tėvynėje, taip pat perduoti suimtus M. Kempbelo bendrininkus, kuriuos norėta teisme apklausti.
Formalus pažeidimas
M. Kempbelas per savo advokatę dar paprašė teismo iš Anglijos, Airijos, Prancūzijos ir Belgijos išreikalauti visus dokumentus apie MI-5 agento Roberto Jardino veiką užsakant Lietuvoje ginklus, nes R. Jardino parodymais daugiausia ir buvo grįstas apkaltinamasis nuosprendis M. Kempbelui.
Apeliacinis teismas su mūsų prokuratūra nuteistojo prašymą įvykdė, užklausė Didžiosios Britanijos ir kitų nurodytų šalių teisėsaugos institucijas. Keista, bet šios šalys teisinės pagalbos prašymų neišpildė, o asmenis, kurie, manoma, bendrininkavo arba organizavo ginklų pirkimą, buvo atsisakyta išduoti Lietuvai, motyvuojant prastomis kalinimo sąlygomis mūsų šalyje.
Tad dėl nereikšmingo formalumo – negavus oficialios informacijos, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis Airijoje prieš M. Kempbelą pradėtas teisėtai, Lietuvos Apeliacinis teismas Maiklą išteisino. Negana to, kad ginklų prekeiva paleistas, jis dabar turi teisę iš Lietuvos biudžeto reikalauti solidžios kompensacijos dėl už grotų Lietuvoje paleistų penkerių metų.
Žiauri priespauda
Tai kas iš tikro M. Kempbelas, jo brolis Laimas Kempbelas, kiti jų bendraminčiai – naikintini nusikaltėliai teroristai, kaip teigia Didžiosios Britanijos valdžia ar kone šventieji kovotojai už okupuotos Šiaurės Airijos laisvę, kaip įsitikinę kai kurie airiai patriotai?
Paprasto atsakymo nėra, kraujas Airijos saloje liejasi jau daug šimtmečių. Mažutė Airija kone 800 metų kentė kaimynės Didžiosios Britanijos priespaudą. Diskriminuojami, nutautėję, savo kalbą beveik užmiršę airiai daug kartų kilo į kovą, tačiau sukilimai kaskart būdavo paskandinami kraujyje. Be to, Airijos ekonomika Britanijoje buvo diskriminuojama, žiauriai skurdę airiai mito bulvėmis. Po 1840 m. kilusio bulvių maro apie milijonas airių mirė iš bado, o dar milijonas emigravo daugiausiai į JAV. Airiai iš nevilties pradėjo išsivadavimo kovą ir prieš anglų pareigūnus nukreiptą teroristinę veiklą.
1920 metais Didžiosios Britanijos parlamentas pagaliau leido airiams kurti nepriklausomą respubliką, tačiau savo valdžioje pasiliko Šiaurinę Airijos dalį su sostine Olsteriu.
Sena priešprieša
Londono valdomoje Šiaurės Airijoje, žinoma, logiška, išliko nesantaika tarp protestantų (anglikonų) anglų ir okupuotais tebesijaučiančių katalikų airių. Ilgus metus jie vieni kitus diskriminuodavo mokyklose bei darbovietėse, trukdydavo rengti religines eisenas, provokuodavo susirėmimus. Padėtis pagerėjo tik sukūrus Europos Sąjungą.
Tapę vienos sąjungos piliečiais, Šiaurės Airijos gyventojai, atrodytų, nebeturėtų reikšti pretenzijų anglams, tačiau radikalūs ir agresyvūs airiai bei nacionalistai anglai vis vien nerimsta, laikas nuo laiko surengia tarpusavio peštynes.
Pačiai Airijos respublikai nepriklausomybė kainavo jūras kraujo. Patys radikaliausi airiai dar 1919 metais susijungė į pogrindines kovines grupuotes, tarp kurių garsiausia – „Airių Respublikos armija“ (IRA). Jos ginkluoti smogikai rengė teroro aktus, iš pasalų šaudė britų kariškius ir policininkus, o pastarieji atsakydavo represijomis bei rūsčiais teismo nuosprendžiais.
Kėsinosi į premjerę
Galiausiai 1921-ųjų gruodžio 6-ąją Airija de facto iš Didžioji Britanijos išsikovojo nepriklausomybę (dominijos statusą), o 1949-ųjų balandžio 18-ąją visiškai pasitraukus iš britų Tautų Sandraugos. Tačiau Londono jurisdikcijoje – po Didžiosios Britanijos vėliava – liko 6 šiaurinės Airijos salos grafystės Alsterio provincijoje, kur gyvena dauguma anglikonų. Tad kova šiose grafystėse tarp protestantų airių ir anglikonų Šiaurės tęsėsi toliau, ypač daug neramumų buvo nuo 1960-ųjų iki 1998-ųjų, kol kariaujančios pusės nepasirašė politinį paliaubų susitarimą.
Visgi ir po to Šiaurės Airijoje liko saujelė karingai nusiteikusių airių, ignoruojančių taikos sutartį.
1984-ųjų spalio 12-ąją IRA surengė visame pasaulyje rezonansą sukėlusį kruviną išpuolį – galinga bomba smarkiai apgriovė pietinės Anglijos Braitono miesto viešbutį, kuriame tuo metu vyko Didžiosios Britanijos Konservatorių partijos konferencija. Pasikėsinimo tikslas buvo nužudyti Jungtinės karalystės legendinę ministrę pirmininkę Margaret Tečer (1925-2013).
Pasiektos paliaubos
Per sprogimą žuvo penki aukštuomenės žmonės, tarp kurių – vienas Parlamento narys. Tačiau M. Tečer su sutuoktiniu liko gyvi ir sveiki, tik apibirę tinku.
Anglų policijos – Skotland Jardo – agentai, žinoma, nėrėsi iš kailio, ieškodami kaltininkų. Po dvejų metų jie suėmė ir 8 kartus kalėti iki gyvos galvos nuteisė bombą padėjusį IRA narį, tuomet 35 metų Patriką Magee.
Neramumai nesiliovė ir toliau, per juos žuvo net apie 3000 žmonių, bet nė viena pusė nieko nepasiekė.
Pagaliau tai supratę priešininkai 1998 metais pasirašė Didžiojo penktadienio paliaubų sutartį. 1999-aisiais atgailaujantis P. Magee buvo amnestuotas ir paleistas, o britų kariai nustojo patruliuoti su kariniais šarvuočiais Šiaurės Airijos gatvėse.
Teroristai nerimsta
Kai Europos Didžioji, Britanija, Airija ir Šiaurės Airija tapo vieningos Europos sąjungos dalimis, buvo išardytos užkardos. Tad ir priešprieša bei įtampa tarp Šiaurės Airijos katalikų ir anglikonų beveik visiškai nuslūgo, nors abi pusės viena į kitą šnairuoja iki šiol.
Tačiau ne visi pripažįsta paliaubas, kelios grupuotės smogikų, tarp kurių ir „Tikroji IRA“ ir toliau rengia kruvinus išpuolius.
Mums jau pažįstami broliai Kempbelai įtariami vadovaujantys vienam „Tikrosios IRA“ teroristiniam padaliniui. Prieš kelerius metus siekdami grupuotei uždirbti pinigų, jie ėmėsi reketo bei cigarečių kontrabandos.
Už rūkalų kontrabandą Maiklas Kempbelas Olandijoje buvo nuteistas kalėti, tačiau už grotų praleido vos 4 mėnesius.
Susprogdino automobilį
1998-aisiais „Tikroji IRA“ Šiaurės Airijos mieste Omahoje surengė teroro aktą – susprogdino užminuotą lengvąjį automobilį, pražudydami 29 žmones ir per 200 sužeisdami. Nusikaltimo organizavimu buvo įtartas Maiklo brolis Laimas Kempbelas, tačiau oficialių kaltinimų išvengė.
2009 metų kovo 7-ąją prie britų Maseryno karinės bazės, netoli sostinės Belfasto, surengtas vienas paskutiniųjų „Tikrosios IRA“ išpuolių. Lengvajame automobilyje pasislėpę 3 automatais ginkluoti teroristai sulaukė, kol atvežus užsakytų picų prasivėrė bazės vartai ir ėmė šaudyti. Buvo nušauti 2 jauni kariai, dar 4 sužeisti. Visuomenė pasmerkė išpuolį – žudynių vietą nuklojo gėlės, degė tūkstančiai žvakučių.
Į laikraštį „Sunday Tribune“ Dubline paskambinęs anonimas pareiškė, kad teroro aktą įvykdė „Tikroji IRA“.
Teismai „grybauja“ visur
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau iš to maža naudos. Jei, gavus visus „užstrigusius“ dokumentus, Aukščiausiasis teismas atnaujintų teisminį procesą, vargu ar M. Kempbelas, nujausdamas rūstų nuosprendį, beatvyktų į mūsų šalį.
Didžiosios Britanijos žiniasklaidai pranešus apie M. Kempbelo išteisinimą, vienas anglas internete parašė tokį komentarą:
„Taip, išteisino vargšą „ginklų kolekcininką“, kuris, tikriausiai jau planuoja naują teroro aktą kur nors Anglijoje. O aš maniau, kad tik mūsų Didžiosios Britanijos teismai „grybauja“ ir daro nesąmones“...
Sigitas STASAITIS
