Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime vykusioje diskusijoje skeptiškų reakcijų susilaukusią temą moterys verslininkės pasiūlė pervardinti į „Vyras namuose – nevykėlis, kuris nesukūrė verslo, ar super tėtis?“. Ar tokia drąsi moterų pozicija yra įrodymas, kad senojo ydingo požiūrio, kai į moterį vadovę žiūrima su nuostaba ar nepasitikėjimu – visiškai atsisakyta?
Šįkart apie vadovavimą iš moterų vadovių lūpų.
Erika Stankevičiūtė – jau penkiolika metų vystomų sveikatos ir grožio namų „Beža familia“ bendrasavininkė. Pasak jaunosios verslininkės, moteris nebeturi daryti aštraus pasirinkimo – verslas ar namų dvasia. „Žemaitės laikmetis baigėsi“, - įsitikinusi ji.
Raimonda Kižienė, UAB „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė taip pat nesutinka, kad kažką būtina priešpastatyti ir moterį įsprausti į pasirinkimo kampą – arba tai, arba tai. „Šiandien moteriai su ambicijomis sąlygos yra tikrai puikios – du metus augini vaiką, sėkmingai grįžti į darbą“, - svarsto verslininkė, aštuonerius metus karjerą lipdžiusi „Swedbank“ banke.
Lygios moterų galimybės bet kurioje srityje, neišskiriant verslo – pagarba žmogiškumui – įsitikinusi JAV ambasados kultūros atašė Nina Murray. „Noras būti laimingam, turėti reikšmingą darbą, verslą, namą – tokie siekiai nepriklauso nei tik moterims, nei tik vyrams. Žmogus turi pasirinkti, kas jam patinka. Žmogiškumą įgyvendinti reikia ypač versle“, - teigia puikiai lietuviškai kalbanti moteris. Kalbėdama apie Amerikos patirtis, ji pabrėžė, kad Amerikoje yra tokios darbo vietos, į kurias moterys paprastai nebuvo samdytos – nebuvo galima įsivaizduoti, kad sekretoriumi būtų vyras. „Mes visi atsakingi, ar toks požiūris išgyvens, ar ne“, – pridūrė N. Murray.
Sigita Ragaišytė – konferencijų centro „Dainava“ generalinė direktorė. Verslo pradžia, pasak jaunosios vadovės, buvo išties sunki. „Verslą pradėjau finansiškai labai nepalankiu metu. Jaučiausi kaip musė barščiuose – nebuvo kito kelio kaip tik išsikapanoti. Ir man pavyko“, - teigia moteris.
Patvirtinus, kad galimybės Lietuvoje išties vienodai atviros abiejų lyčių atstovams, kalbėta ir apie struktūrinius barjerus, anksčiau trukdžiusius moterims pasiekti aukštumų taip pat greit, kaip vyrams. „Maklerio sritis – atrodo vyriška, dominuojanti būtent stipriosios lyties atstovais. Tačiau tai nereiškia, kad egzistuoja moterų diskriminacija - gal tiesiog moterims ši sritis neįdomi? Moteriai šiandien nereikia daryti kažko daugiau, ar ypatingiau nei vyrui – juk protingas darbdavys renkasi kompetenciją,“ – patirtimi dalijosi R. Kizienė.
Pasak S. Ragaišytės, yra verslo sričių, kuriose būtent moterims sekasi geriau. „Manau, kad vyrams stinga dalykų, kurie moterims yra įgimti – šeštasis jausmas, be to, moteriškasis pradas gimdyti vaikus, juos auklėti, kūrenti namų židinį yra lengvai pritaikomas ir versle. Moteris priverčiama išmokti organizuotumo, laiko planavimo“, - sakė moteris, Lietuvoje jau seniai nejaučianti diskriminacijos dėl verslo pasiekimų.
Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė, žvelgdama atgalios į savo karjeros kelią, pastebėjo tendenciją, kad moterys vadovės vertina pavaldines. „Pirmieji mano karjeros laipteliai susidėstė tada, kai mano vadovės buvo moterys. Vėliau, kai jau užsidirbai vardą, atsiranda ir daugiau galimybių parodyti savo kompetencijas“, - apie pirmojo žingsnelio sunkumus pasakojo verslininkė.
Nuolaidesnės moters vadovės įvaizdžiui nepritarė „Beža familia“ bendrasavininkė. „Neduok Dieve, vadovė bus moteris, ir ji turės kokių priekabių...“, - nusijuokė moteris, teigianti, kad jos darbo srityje nuo tam tikro lytiškumo lygio neišsisuksi – dažniau jos verslo partneriai yra vyrai, o klientės – moterys.
Besibaiminančioms didelių iššūkių, R. Kižienė turi atsaką. „Mane motyvuoja rezultatas ir apimtys. Suvaldyti daug procesų, didelę įmonę, judėti į priekį – tai yra įdomu. Dažniausiai žmones stabdo dairymasis į aplinką – jei mažai moterų toje srityje, vadinas, neįmanoma. Bet tai – netiesa. Verslas yra pasitenkinimas“, – vertingais ir patirtimi įgytais patarimais pasidalijo UAB „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė.
