Asta Grabinskė

Pastaruoju metu Lietuvos visuomenę supurtė žinia apie privataus investicinio fondo galimai prarastas lėšas. Žmonėms, kurie kaupia lėšas per institucinius investuotojus, priima ilgalaikius sprendimus dėl nuoseklaus pinigų įdarbinimo, savo finansų planavimo, natūraliai kyla klausimas – kur investuoti saugu, kokią  investavimo politiką vykdo instituciniai investuotojai, įskaitant ir pensijų fondus bei gyvybės draudimo bendroves.

 Paskutinėmis metų savaitėmis lietuviai stengėsi išleisti arba iškeisti paskutiniuosius litus į eurus. Žinoma, buvo tokių, kurie sukauptas lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą ar kitus didesnius pirkinius. Vis dėlto pats dižiausias turtas yra sveikata ir gyvybė, todėl dalis paskutiniųjų litų nutekėjo pas draudikus. Jų teigimu, nei kainų perskaičiavimas, nei padidėjęs klientų skaičius paslaugų nebrangins. „Artėjant euro įvedimui, gyventojai aktyviau investavo „laisvus“ pinigus.

 Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ per devynis šių metų mėnesius pasirašė 99,6 mln. litų gyvybės draudimo įmokų. „Devynis šių metų mėnesius sparčiai augome. Fiksavome spartų naujų gyvybės draudimo įmokų metams augimą, jų pasirašėme už 28,2 mln. litų, 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai Didžiausią teigiamą postūmį naujų pardavimų augimui davė aktyvus klientų investavimas per gyvybės draudimą didesnėmis sumomis.

Iki euro įvedimo Lietuvoje likus mažiau nei 100 dienų didžioji dalis (beveik 73 proc.) Lietuvos gyventojų turimas santaupas laiko sąskaitose arba investuoja finansų rinkose, o beveik penktadalis (17,2 proc.) žmonių jas tebelaiko „kojinėje“, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Vis dėlto keičiantis valiutai šiai nemažai daliai gyventojų savo santaupas reikės traukti iš „kojinės“ ir priimti sprendimą, kaip su jomis toliau elgtis.

Nors XXI amžiuje sunku įsivaizduoti savo kasdienį gyvenimą be nuolat atliekamų finansinių operacijų, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojams dar trūksta noro kelti savo finansinio išprusimo lygį ir profesionaliau valdyti savo finansus. Net 69 proc. respondentų teigia, kad nesidomi investavimo galimybėmis, ekonomistų patarimais ir neieško informacijos apie taupymą ir investavimą savarankiškai, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Kas antras Lietuvos gyventojas, arba 57 proc. visų respondentų, teigia, kad neturi pakankamai santaupų, kurios galėtų padėti susidoroti su netikėtomis finansinėmis duobėmis. Tai rodo „Aviva Lietuvos“ užsakymu atliktas vartotojų taupymo įpročių tyrimas. 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad nesijaudina dėl netikėtų išlaidų juodai dienai, nes mano, jog turi sukaupę pakankamai santaupų.

Dešimtuosiuose karjeros portalo cv.lt ir dienraščio „Verslo žinios“ organizuotuose apdovanojimuose „Geidžiamiausias darbdavys“ antrus metus iš eilės pirmąją vietą smulkių ir vidutinių įmonių kategorijoje užėmė „Aviva Lietuva“. Komentuoja „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė: „Tai, kad antrus metus iš eilės tapome geidžiamiausiu darbdaviu šalyje vertiname kaip didelį pasiekimą, kuris įrodo, jog praėjusių metų nugalėtojo titulas yra tęstinio darbo rezultatas, kurio link ėjome ne vie...

Kovo 10–17 dienomis Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ta proga „Aviva Lietuva“ įsitraukia į Lietuvos banko iniciatyvą ir vyresnių klasių moksleivius kovo 12-13 dienomis kviečia į savo pardavimų skyrius, kuriuose finansų specialistai supažindins su finansų valdymo galimybėmis.

Ateities finansų požiūriu Lietuvos gyventojus labiausiai neramina būsimos pensijos dydis, taip teigė 59 proc. bendrovės „Aviva Lietuva“ apklausoje dalyvavusių respondentų. Apklaustieji taip pat susirūpinę dėl vaikų studijų finansavimo, atostogų ir išlaidų šventėms. 23 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad labiausiai jiems nerimą kelia jų finansinės galimybės vaikų studijoms, išlaidos šventėms buvo aktualiausios 11 proc.

Galimybe kaupti pensijų fonduose su savanoriška priemoka ir valstybės skatinamąja subsidija dažniau nusprendžia pasinaudoti moterys, tarp tokį sprendimą priėmusių pensijų fondų dalyvių būtent moterys sudaro 57 proc., rodo „Aviva Lietuva“ klientų statistika. Sausio–rugsėjo duomenimis, iš 183 tūkst. „Aviva Lietuvos“ pensijų fondų klientų valią kaupti aktyviau jau išreiškė beveik 40 proc. klientų.

Daugiau nei pusė arba 57 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jaučiasi materialiai apsirūpinę ir turi visus kasdieniam gyvenimui reikalingus daiktus, priešingą nuomonę apie savo materialinę gerovę nurodė 36 proc. šalies gyventojų, rodo „Aviva“ grupės užsakymu atlikto tarptautinio tyrimo rezultatai. Daugiausia apklausos respondentų, kurie teigia, jog jaučiasi materialiai apsirūpinę, yra Utenos ir Marijampolės regionuose, atitinkamai 73 proc. ir 64 proc. žmonių.

Atsižvelgiant į emigracijos mastus, prognozes apie darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimą ir nuolat vykstantį darbuotojų judėjimą darbo rinkoje, darbdaviams kyla ne tik darbo jėgos suradimo, bet ir kompetentingų darbuotojų lojalumo iššūkis. LR Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, net 28 proc. darbuotojų jaučia silpną motyvaciją pasilikti ir dirbti įmonėje, kurioje šiuo metu dirba.

„Metai bus geresni, tikimės augti“, – tarsi sutarę kartoja šalies verslininkai, paklausti, kokius metus prognozuoja savo vadovaujamoms įmonėms. Šalies verslininkų, įmonių vadovų žodžiai bent iš dalies paneigia neseniai vykdyto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad Lietuvos pramonės lūkesčiai baigiantis metams buvo patys blogiausi nuo pat 2009-ųjų sunkmečio. Panašu, kad naujus metus Lietuvos verslas pasitiks trykšdamas optimizmu ir užsibrėžęs didelių tikslų. Savaitraštis „Ekonomika.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė: „Lietuvai 2012 metai buvo įdomūs – keitėsi valdžia, turėjome tam tikrų lūkesčių. Metų pradžia buvo sunki dėl banko „Snoras“ bankroto, nestabilios Europos ir pasaulio ekonomikos. Tačiau įpusėjus 2012-iems nuotaikos pradėjo gerėti, ekonomikos situacija stabilizavosi.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime vykusioje diskusijoje skeptiškų reakcijų susilaukusią temą moterys verslininkės pasiūlė pervardinti į „Vyras namuose – nevykėlis, kuris nesukūrė verslo, ar super tėtis?“. Ar tokia drąsi moterų pozicija yra įrodymas, kad senojo ydingo požiūrio, kai į moterį vadovę žiūrima su nuostaba ar nepasitikėjimu – visiškai atsisakyta? Šįkart apie vadovavimą iš moterų vadovių lūpų.