Grafaitė E. Pliaterytė – pirmoji 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo kapitonė, pasipriešinusi Rusijos imperijai. Ją įkūnys visiems gerai žinoma atlikėja, tarptautinio dainų konkurso „Eurovizija“ finalo dalyvė Monika Liu.
Apie tai ansamblis „Lietuva“ šiandien paskelbė bendroje diskusijoje su garsiais istorikais ir spektaklio kūrėjais Valstybės pažinimo centre. Turas didžiausiose šalies arenose suplanuotas kitų metų rudenį.
Pasak Monikos Liu, ją išvysime jai pačiai netikėtame amplua. Šis projektas žada intriguojančią patirtį bei nustebins net didžiausius jos gerbėjus.
„Vaidyba teatre visą laiką buvo mano svajonė, bet niekada neatsakydavau sau į klausimą – koks tai turėtų būti miuziklas ir kokį personažą norėčiau vaidinti? Mane aktorystė labai traukia. Neįsivaizduoju, kas gali būti geriau negu gauti tokį vaidmenį – Emilija yra išskirtinė, tikra istorinė asmenybė. Su tuo man ateina ir didžiulė atsakomybė. Manau, kad tai labai prasminga“, – pasakoja būsimo spektaklio „Emilija“ herojė Monika Liu.
Ši muzikinė drama – ambicingas valstybinio ansamblio ‚Lietuva“ projektas, kurio sukūrimui pakviestas iki šiol nematytas tandemas – režisierius-dramaturgas Kęstutis Jakštas ir didžiųjų Lietuvos renginių režisierius Dalius Abaris.
Premjera numatoma 2024 m. rudenį didžiausiose šalies arenose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Projekte kartu su Monika Liu dalyvaus ir kiti garsūs kviestiniai aktoriai bei atlikėjai, kurių pavardes kūrėjai atskleis vėliau.
Monika Liu: sutapatinimas su Emilija sujaudino
Diskusijoje „Emilija Pliaterytė. Istorija tęsias“ aptarta, kiek E. Pliaterytė turėjo didelės įtakos tolimesnei moterų ir ne tik jų lyderystei.
Diskusijoje dalyvavo istorikai prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas, dr. Barbara Stankiewicz, dr. Tomaszas Božerockis ir būsimo muzikinio spektaklio kūrėjai – režisierius K. Jakštas, kompozitorius Jievaras Jasinskis, scenarijaus ir libreto autorė Sandra Bernotaitė ir ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė. Renginio pabaigoje dalyviai pirmieji išvydo pagrindinę būsimo spektaklio heroję.
„Emilija Pliaterytė be abejonės yra viena tų didžių mūsų istorijos herojų. Ir kad aš turėsiu šansą šiek tiek susitapatinti ir tą jos žinutę perduoti savo bendruomenei, savo auditorijai, mane labiausiai ir sujaudino. Mano užduotis aiški, žinoma, viena viso to nepadarysiu – reikės daug konsultacijų, atitinkamai pasiruošti, padirbėti su šia puikia kūrybine komanda. Dabar jau tikrai supratau, kur įsivėliau, ir kad dėl to esu labai laiminga ir dėkinga“, – džiaugiasi Monika Liu.
Muzikinės dramos siužetas kuriamas remiantis tikrais įvykiais, kartu gilinantis į jaunos moters vidinius išgyvenimus.
„Aš rašau libretą taip, kaip pati žiūriu į pasaulį, suvokiant per savo pačios prizmę. Mes, šiuolaikiniai kūrėjai ir žiūrovai, laukiam psichologinės pusės, kodėl Emilija taip darė, atsidurdama istorinėse aplinkybėse. Tai buvo angažuotas žmogus, ir kai aš rašau apie tai, mane irgi asmeniškai liečia. Su istorikais sutampa veikla, kad kuriame naratyvus, tam tikras interpretacijas, jas sulyginame. Nacionalizmo, tautiškumo pojūtis, tapatybės kūrimas – kas aš esu? Aiškūs priešo vaizdiniai – kas jis? Tas priešas, beje, ir šiandien yra mūsų ir Lenkijos suvokime. Kurdama libretą rašau apie šiandieną, suvokiu to atsakomybę. Jeigu žiūrovai galės susitapatinti su heroje, tai bus mūsų sėkmė. Mes tik sukursim aplinkybes, o vertinsite jūs, atėję į spektaklį“, – pasakoja S. Bernotaitė.
Emilija – dviejų tautų karžygė
Diskusijoje apie tai, kieno – lietuvių ar lenkų – Žana d’Ark yra Emilija, istorikai vieningai apibendrino, kad tuo laikotarpiu tai buvo viena ir ta pati valstybė. O būsimas spektaklis „Emilija“ – simbolinis abiejų tautų karžygės įamžinimas.
„Emilijos herojė pati savaime jungiantis personažas. O ir mūsų bendras priešas tegul būna, kuris suprantamas nuo Kosciučkos iki Pilsudskio laikų. Kalbant apie moterų istoriją, man Emilija atrodo svarbus personažas. Čia kaip mano jaunystės laikais buvo bene ryškiausia roko atlikėja Suzi Quatro. Ją visi buvo įsimylėję. Taip ir Pliaterytę sulyginu. Emilija tiesiog yra kažkas daugiau, išeinant į žmogiškumo parametrus ir vertybes“, – diskusijoje pasisako profesorius ir istorikas A. Bumblauskas.
Istoriniai įvykiai bus perteikiami šiuolaikiniais scenos meno sprendimais – scenografija, kostiumais, šokiu ir muzika.
Kompozitorius Jievaras Jasinskis pasirinko itin neįprastą elektroninės muzikos versiją, kuriai sukurti pasitelkiami lietuvių nacionaliniai instrumentai.
Kūrybinėje komandoje taip pat išvysite „Mažvydo“ spektakliui kūrusius scenografijos dailininką Gintarą Makarevičių, kostiumų dailininkę Olgą Filatovą-Kontrimienę ir choreografę Aušrą Krasauskaitę.
Muzikinė drama „Emilija“ skelbia 2024 metų turo datas: spalio 25 d. Vilniaus „Avia Solutions Group“ arena, lapkričio 8 d. Klaipėdos „Švyturio“ arena, lapkričio 15 d. Panevėžio „Kalnapilio“ arena, lapkričio 22 d. Šiaulių arena ir lapkričio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arena.
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“ ir kviečia vienytis per bendrą mūsų visų istoriją. Istoriją, kuri naujai atgyja per iškilias asmenybes muzikinio teatro scenoje.
