Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Asmens dokumentai, grynieji pinigai, pirmosios pagalbos rinkinys, vanduo – tai tik keletas daiktų, kuriuos reikėtų turėti specialiai paruoštoje kuprinėje – dar vadinamoje „išgyvenimo kuprine“. Kai kurie moksleiviai sako – nors specialios kuprinės namuose neturi, atskirai saugioje vietoje laiko dokumentus ir turi paruoštas maisto atsargas pirmoms 72 išgyvenimo valandoms.
Pasak vidaus reikalų viceministrės Agnetos Ladek, šviesti jaunimą ir kalbėti apie ekstremalias situacijas itin svarbu, mat vėliau informacija moksleiviai pasidalija su tėvais.
„Kartais būna, kad šeima susimotyvuoja būtent jaunimo klausimais – ar turime planą, ar turime išvykimo krepšį, ar turime atsargų? Taip tėvai jaučiasi įpareigoti kažką daryti“, – pasakoja A. Ladek.
Žmonės nežino kaip elgtis nelaimės metu
Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius teigia, kad civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista. Tai parodė ir šių metų įvykiai, kai žmonės dėl audros liko be elektros, neturėjo nei maisto, nei būtinų daiktų atsargų.
„Jeigu žmonės vis dar galvoja, kad sulauks dienos X arba kai priešas jau bus prie sienos, tada pradės ruoštis, tai yra didelė klaida. Mes neinvestuojame į savo šeimos saugumą ir tik gaišime laiką prie degalinių, bankomatų ir parduotuvių“, – sako D. Gurevičius.
Šiemet informacinės kampanijos metu jaunimo paruošimas, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu, apims Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionų gimnazijas.