Rusijoje paauglių savižudybių ir pavojų keliančių socialinių tinklų grupių temos staiga išpopuliarėjo praėjusių metų gegužę. Tuomet į paviršių išplaukė daugeliui tėvų šoką sukėlę faktai: šimtai vaikų galėjo būti įtraukti į savižudybių skatintojų tinklą, kai kurie jų savo likimą, tikėtina, baigė tragiškai. Grupių organizatoriai į tai žiūri kaip į žaidimą, o dėl to galimai žiauriai nukenčia lengviau paveikiami vaikai.
Didžiulio rezonanso visuomenėje sulaukusi tema kiek atslūgo sulaikius kelis pagrindinius veikėjus, tačiau šiais metais savižudybių internete tematika sugrįžo su nauja jėga. Ekspertus neramina tai, kad suicidinės grupės linkusios plisti ir į kaimynines šalis – Ukrainos teisėsauga jau sulaikė grupę studentų, įtariamų prisidėjusių prie nepilnamečio žūties. Rusakalbių tinkle „Vkontakte“ plintančių grupių aptikta ir Kazachstane bei Kirgizijoje.
Nauja banga
Paauglių savižudybių panikos reguliariai kyla pasaulyje. 2007-aisiais „The Independent“ pranešė, kad mažiausiai 16 jaunuolių Didžiojoje Britanijoje nusižudė apsilankę „suicidiniuose tinklapiuose ir pokalbių kambariuose“. Net ir tais laikais, kai nebuvo interneto – 1970-1980 metais populiarus vaidmenų žaidimas „Dungeons & Dragons“ sukėlė masinę paniką dėl įtarimų žmogžudystėmis, savižudybėmis ir net satanistiniais ritualais.
Rusija taipogi dar prisimena 2011 pabaigą – 2012 pradžią, kai šalyje kilo paauglių savižudybių banga. Vos ne kiekvieną dieną žiniasklaidą prikaustydavo pranešimai apie įvykusias tragedijas. Valdžia tuomet greitai susiprotėjo, kad taip veikia Verterio efektas, todėl žiniasklaidai buvo liepta nepranešinėti aukų vardų ir savižudybių būdo. Savižudybių banga tuomet atslūgo.
Statistiškai įrodyti „mirties grupių“ sąsają su paauglių savižudybėms kol kas nepavyko nei tiems patiems žurnalistams, nei pareigūnams. „2011-2012 metais jokių „mirties grupių“ soc. tinkluose nebuvo. Tačiau savižudybių skaičius Maskvoje augo. <...> 2015 metais nusižudė 43 nepilnamečiai, per pirmąjį 2016-ųjų pusmetį dar 23 atvejai. Tačiau aš neradau jokių patikimų ir moksliškai paaiškinamų duomenų apie tai, kad 2016 metais būtent „mirties grupės“ išprovokavo paauglių savižudybių bangą. Nors, keletas atvejų – taip, buvo,“ – leidiniui „kp.ru“ rašo Aleksandras Milkus.
Banginių pradžia
„More kitov“ arba „Banginių jūra“ – aktyvus rusakalbių „Vkontakte“ bendruomenių, susijusiomis su taip vadinama „suicidine sekta“ F57, administratorius ir dalyvi Filipas Čelovas. Žiniasklaidoje kilus skandalui jis nusišalino nuo savo veiklos, tačiau 2016-ųjų pabaigoje jaunuoliui buvo nurodyta neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, tačiau kaltinimai jam nebuvo pateikti, kol kas byloje jis yra įvardijamas kaip liudininkas.
Būtent su šia bendruomene Rusijos žiniasklaida 2016-ųjų gegužę susiejo socialiniuose tinkluose vykstančią beprecedentę paauglių savižudybių koordinaciją.
Judėjimo išpopuliarėjimas taip pat siejamas su keliomis rezonansinėmis paauglių mirtimis. Socialiniuose tinkluose netruko pasklisti informacija, kad tie vaikai tariamai priklausė „slaptoms grupėms“, nors faktinio patvirtinimo tam nebuvo rasta.
Pavojingos užduotys
Visų šių judėjimų esmė yra paauglius masinančių „specialių taisyklių“ nustatymas. Paaugliai greitai įsitraukia į provokuojančius žaidimus, kuriuose jie tariamai turi vykdyti tam tikras užduotis ir atsiskaityti dėl jų savo „kuratoriui“. Šiurpą tėvams, pareigūnams ir specialistams kelia paskutinė ir pagrindinė užduotis – paauglys yra skatinamas nusižudyti.
Užsimanęs sudalyvauti „žaidime“ paauglys turi užrašyti atitinkamą „žymę“, tuomet su juo susisiekia grupės administratorius ir pasiūlo savo žaidimo taisykles. Dauguma tokių grupių platina itin negatyvią informaciją ir emociškai sunkius tekstus, suicidines nuotraukas (drugeliai – nes šie gyvena vieną dieną, banginiai – nes šie iššoka ant kranto), dalijasi muzika – bet kokiu būdu stengiamasi sukurti niūrią atmosferą ir taip priversti paauglius emocingai sureaguoti į psichologinius dirgiklius.
Dauguma internete platinamų užduočių pavyzdžių yra susiję su skausmo sau sukėlimu. Vaikai yra tariamai verčiami „užduotis“ filmuoti ar fotografuoti. Kuomet vaikas yra pakankamai paveiktas ir įtrauktas į veiksmą, o administratorius nusprendžia, kad „jau laikas“, paaugliui, anot Rusijos žiniasklaidos, yra išsiunčiamas vaizdo arba audio įrašas, kuriame yra koncentruotai išvardintos visos jo „problemos“ ir kaip vienintelė galima išeitis yra įvardijama savižudybė. Tačiau čia reiktų pabrėžti, kad beveik visais sutiktais internete atvejais, tiek Lietuvoje, tiek ir pačioje Rusijoje, pateikiami pavyzdžiai yra labiau legendos, negu realiai kažkuo susiję su suicidinėmis grupėmis internete. Rusijoje vasarį atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vos 1 proc. vaikų savižudybių atvejų buvo susiję su internetu. Atvirkščiai, tie regionai, kuriuose interneto plėtra yra didesnė, ten procentine išraiška vaikų savižudybių buvo mažiau.
Internete taip pat gąsdinama, kad įsitraukę į žaidimą ir atskleidę savo asmeninės informacijos vaikai galimai vėliau yra šantažuojami. Bandantiems pasitraukti iš sektos vaikams yra grasinama susidorojimu su jų artimaisiais. Tačiau faktinių įrodymų, kad tokie dalykai iš tiesų vyko nėra.
Pareigūnų teigimu, daugelis šių vaikų žalojimosi įrašų yra vėliau parduodami Internete arba „Darknet“ tinkle.
Žiniasklaida kelia pavojų: aukų gali būti šimtai
Anot leidinio „Novoja gazeta“ pernai atlikto tyrimo, ši ir daugelis kitų grupių galėjo nusinešti net 130 moksleivių gyvybių (tiesa, vėliau šis tyrimas sulaukė kritikos, nes faktiškai patvirtinti būtent „mirties grupių“ daromą įtaką nepavyko). Pasak leidinio, prisidengiant užduočių vykdymo žaidimu, užverbuotiems jaunuoliams buvo suteikiamas tam tikras individualus numeris, ir 50 dienų „sprendimo priėmimui“, kuomet ir turi būti atliktas „savęs išpjovimas“ (rus. „samovypilivanije“).
Dabar šis „judėjimas“ turi daug pavadinimų. „Tichij dom“ (tylus namas), „Dom kitov“ (banginių namas), „Sinij kit“ (mėlynasis banginis), „Pažadink mane 4.20“ – tai yra įvairūs šio „žaidimo“ pavadinimai, susikūrė begalės juos pamėgdžiojančių grupių.
Ukrainoje praėjusią savaitę buvo sulaikyti su studentai – administratoriai, o jų namuose atliktos kratos. Rusijoje taip pat yra nuolatos sulaikomi arba apklausiami „mirties grupių“ administratoriai. Tačiau įtariamieji tvirtina, kad nebuvo nė vieno mirtino atvejo, o jie tenorėjo tik „pabandyti ar sugebės valdyti kitus internetu“. Maža to, kai kurie jų tikina užsiimantys, atvirkščiai, potencialių savižudžių gelbėjimu, ir viliodami į savo grupes iš tiesų stengiasi jiems vėliau padėti.
Ukrainos policija taip pat pripažįsta, kad kol kas yra bejėgė kovoti su tokio tipo nusikaltėliais, nes susižalojusių vaikų tėvai dažniausiai atsisako rašyti pareiškimus, o ir patys nukentėję asmenys būna ne iš Ukrainos.
Priežastys: tėvų dėmesio ir bendravimo stoka
„Kai vaikas įsitraukia į šį žaidimą, tai dar nereiškia, kad jis bus iškart spaudžiamas žudytis, – teigė Natalija Lebedeva, Rusijoje veikiančios savanorių psichologinės pagalbos organizacijos vadovė. – Tačiau užduotys yra tokios, kad vaikas atsiduria bejėgiškoje situacijoje ir yra sukuriama gniuždanti atmosfera. O jeigu mes kalbame apie vaiką, kuris jau ir taip turi tam tikrų problemų, tokios užduotys gali tik pabloginti situaciją ir padidinti savižudybės riziką“.
Leidinio „Europos Radijas“ kalbinta psichologė Marina Slinkova sutinka, kad „Mėlynųjų banginių“ tipo žaidimai yra tam tikras pavojus, tačiau jie nesukelia savižudybės grėsmės patys savaime. „Aš nemanau, kad vienintelis tų vaikų gyvenimo tamsos šaltinis yra Internetas,“ – pasakojo ji RFE/RL. – Jeigu viskas jų gyvenime yra gerai, o jie patenka į tokias grupes, aš nemanau, kad kažkas galėtų užvaldyti jų mintis“.
Jeigu vaikai neturi su kuo pakalėti, jeigu jie jaučiasi visiškai vieniši, tokie jaunuoliai gali susirasti „mirties grupėse“ tam tikro palaikymo, pridūrė ji.
Kaip atpažinti
Kibernetinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai pateikė rekomendacijas, kurios leistų atpažinti pokyčius vaiko elgesyje. Jų teigimu, itin svarbu stebėti bendrą vaiko psichologinę būseną ir:
1) Tikrinti vaiko odos paviršių, ar ten nėra įvairių formų pjautinių pažeidimų. 2) Tikrinti vaiko soc. tinklų paskyras ir grupes, kuriose jis yra užsiregistravęs. Stebėti privatų bendravimą soc. tinkluose. 3) Atkreipti dėmesį į tai su kuo vaikas bendrauja internete. 4) Užimti vaiką sporto būreliais ar kultūrine veikla po pamokų. 5) Kontroliuoti, kokias vaikas viešina vaizdines medžiagas internete. 6) Pagal galimybes, nustatyti „tėvų kontrolės“ funkcijas visuose vaiko naudojamuose įrenginiuose.
