Liūdną žinią socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė rašytojas, vertėjas Vladas Braziūnas.
Daug metų pašventė tautosakai
B. Kerbelytė gimė 1935 m. sausio 27 d. Rečionyse, Ukmergės rajone. 1958-aisiais baigė Maskvos M. Lomonosovo universiteto Filologijos fakultetą, 1989 m. tapo filologijos mokslų daktare.
B. Kerbelytė 1958-2000 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (dab. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).
Nuo 1995 m. ji pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1999 m. tapo profesore. Buvo Tarptautinės pasakojamojo folkloro tyrimų draugijos nare, draugijos Folkloro bičiuliai tikrąja nare.
B. Kerbelytės mokslinė veikla nuolat sukosi apie lietuvos tautosaką. Ji sukūrė struktūrinę semantinę folkloro tekstų analizės ir aprašymo metodiką, susistemino kone 85 tūkst. Lietuvos pasakojamosios tautosakos kūrinių, juos išanalizavo.
Pasidalijo šiltais prisiminimais
V. Braziūnas pasidalijo 2020-aisiais Knygų mugėje užfiksuota B. Kerbelytės nuotrauka ir prisiminimais apie išėjusią iškilią Lietuvos tautosakininkę:
„Prisimenu ją dar iš studijų metų, iš anuometinio Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, iš ramuvos (VU kraštotyrininkų ramuva) laikų.
Likęs galvoj įspūdingas epizodas, kaip viename ramuvos susitikime (ar mokyme prieš ekspedicijas, rengdavom tokius kartą per savaitę) ji pasakojo, kaip prie jos, perskaičiusios pranešimą tarptautinėje konferencijoj ar ne brolių Grimmų žemėj, kolegos tautosakos specialistai ėjo su neslepiamu pavydu prie jos kaip prie išskirtinės šalies atstovės: jiems kaip stebuklas atrodė, jog pas mus dar įmanoma užrašyti gyvosios tradicijos pavyzdžių – autentiškų pasakų, natūraliai tebeperduodamų iš lūpų į lūpas!..
Daugelyje Europos šalių pasakos jau seniai begyvavo – tik literatūrinės!..“
