• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gedulas Lietuvos mokslo bendruomenėje – mirė istorikė, etnologė, lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė, profesorė, habilituota daktarė Irena Regina Merkienė (1937–2024).

Gedulas Lietuvos mokslo bendruomenėje – mirė istorikė, etnologė, lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė, profesorė, habilituota daktarė Irena Regina Merkienė (1937–2024).

REKLAMA

Apie neketį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA).

Pranešė, kur vyks atsisveikinimas

„Spalio 31 d. mirė etnologė, LKMA akademikė, profesorė, habilituota daktarė Irena Regina Merkienė (1937-2024) – rimta, sąžininga, entuziastinga mokslininkė, kuriai nuoširdžiai rūpėjo Akademijos reikalai.

Meldžiame jai palaimintos kelionės link dangaus Karalystės vartų ir mylinčio Tėvo akivaizdos“, – dalijosi LKMA bendruomenė.

Pranešama, kad atsisveikinimas su velione vyks Šv. Jono bažnyčioje trečiadienį (lapkričio 6 d.) nuo 13 val.

Atsisveikinti ten pat bus galima ir ketvirtadienį (lapkričio 7 d.) nuo 10.30 val.

Šv. Mišios bus aukojamos trečiadienį (lapkričio 6 d.) 18 val. Urna išnešama ketvirtadienį (lapkričio 7 d.) 14 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.

REKLAMA
REKLAMA

Reikšmingiausi darbai

Irena Regina Merkienė gimė 1937 m. vasario 14 d. Kaune, ji 1960 m. baigė Vilniaus universitetą, 1960–2002 m. buvo Lietuvos istorijos instituto darbuotoja, 1992–1997 m. – etnologijos skyriaus vedėja.

REKLAMA

1991–2006 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1995 m. suteiktas profesorės vardas.

1996–2002 m. ėjo leidino „Lietuvos etnologija“ redaktorių kolegijos, nuo 2003 m. knygų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų komisijos pirmininkės pareigas. Nuo 2005 m. – Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja.

Savo tyrimų kryptimi ji pasirinko geografinį etninė ir kultūrinį tapatumą, etninės kultūros istoriją, migraciją ir kultūrą, krikščionybės raišką kaimo kultūroje ir kt.

REKLAMA
REKLAMA

I. R. Merkienė sudarė gamybinės patirties elementų perimamumo ir arealų susiklostymo modelį, suformavo Lietuvos etninės kultūros arealinių tyrimų mokyklą.

Tarp svarbiausių jos veikalų ir studijų – „Žemės ūkio inventorius“ (su Vaciu Miliumi, 1979 m.), „Gyvulių ūkis XVI a.–XX a. pirmojoje pusėje: Etninės patirties ištakos“ (1989), „Lietuvininkų pirštinės: kultūrų kryžkelėje“ (su Marija Pautieniūte-Banioniene, 1998 m.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat „Kultūrinio teritorinio tapatumo išraiška ir tradicijų pavidalai kaimo gyvenime: IX a. antroji–XX a. pirmoji pusė“ (2001 m.), „Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška. Etninės ir kultūrinės orientacijos“ (su kitais, 2005 m.)

2006 m. už darbus ir nuopelnus I. R. Merkienei buvo skirta Lietuvos mokslo premija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų