Vyriausybė minimalią mėnesinę algą didintų 50 litų – iki 850 litų. Profsąjungos tai prilygina pasityčiojimui. Vakar minimalios algos didinimo varžytuvės persikėlė ir į Seimą. Seimas minimalią algą augintų iki 1000 litų. Bedarbiai, likę be jokios algos, svajoja apie algą nuo 1000 iki 3000 litų.
Numestų grašius
Jeigu Trišalė taryba pritartų Vyriausybės iniciatyvai, nuo 2012 metų liepos minimali alga didėtų iki 850 litų, o į rankas ją gaunantiems daugiau nubyrėtų po 37 litus.
Dabar minimalią algą uždirbantys į rankas gauna 670 litų. Pagal statistiką tiek uždirba kas penktas dirbantysis.
Premjeras Andrius Kubilius yra paraginęs minimalios algos didinimą svarstyti ir pažadus dalyti atsakingai, žiūrėti ne tik į skaičius, artėjančius Seimo rinkimus, bet ir į pasaulinę ekonomikos situaciją, kuri neblizga.
Anksčiau Vyriausybėje kalbėta minimalią algą didinti 100 litų. Bet dabar aiškinama, jog daugiau didinti negalima, nes išaugs nedarbas, smulkusis verslas tokio didinimo esą neatlaikys.
Lietuvoje nuo 2008 metų minimali alga yra įšaldyta. Seimo opozicijos nuomone, dėl infliacijos per trejus metus ji visiškai nuvertėjo. Vakar Seimas vieno balso persvara priėmė rezoliuciją didinti minimalią algą iki 1000 litų jau nuo 2012 metų sausio. Bet galutinį žodį tars Vyriausybė.
Lietuva pagal minimalią algą – 800 litų arba 232 eurus – Europos Sąjungoje yra trečia nuo galo.
„Eurostat“ duomenimis, mažesnė minimali alga yra tik Rumunijoje bei Bulgarijoje – atitinkamai 158 ir 123 eurai.
Estijoje minimali alga sudaro 278 eurus. Latvijoje minimalią algą sugebėta išlaikyti didžiausią tarp trijų Baltijos šalių – 282 eurų, nors latviai išgyveno didžiausią ekonominę krizę.
Ko nemoka darbdavys – moka valstybė
Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, „Šiaulių kraštui“ komentavo profsąjungų poziciją: „50 litų – per mažai, liktų 37 litai, atskaičius mokesčius, ir infliacija juos visiškai suvalgytų. Todėl toks padidinimas neduotų reikiamo efekto: nei padidintų vartojimo, nei pagerintų žmonių materialinę padėtį.“
Anot A. Černiausko, realią padėtį daugiau mažiau atitiktų „bent 1000 litų minimali alga“. Kitas argumentas ją didinti – „išeitų iš šešėlio dalis verslo, padidėtų mokesčiai į valstybės biudžetą, Sodros padėtis gerėtų“.
Dar jis kelia klausimą: „Kodėl visi turime mokėti darbo užmokestį dirbančiam žmogui?“
„Gal tai skamba nelogiškai, bet kai darbdaviai darbuotojams moka minimalų užmokestį, jie dar gauna kompensacijas, pašalpas, – sako A. Černiauskas. – Kitaip tariant, tai, ko darbuotojai negauna iš darbdavių, jiems išmoka valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų. To neturėtų būti. Darbas turėtų tapti vertybe, ir dirbdamas žmogus neturėtų balansuoti ant skurdo ribos ir gyventi dar iš pašalpų.“
Europos Sąjungoje, anot profsąjungų lyderio, Lietuva blogai atrodo ir pagal vidutinio darbo užmokesčio ir minimalios algos santykį.
ES siekiamybė – kad minimali alga sudarytų bent 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio, o Lietuvoje nesudaro nė 40 procentų. Ir minimalią algą Lietuvoje gaunantys ne apie 20 procentų darbuotojų, o 30 procentų.
„Statistikai su manimi ginčytųsi, – sako A. Černiauskas. – Bet jie neskaičiuoja tų, kurie gauna minimalią algą ir dirba viršvalandžius, savaitgaliais, nes jų darbo užmokestį pakelia priedai už tokį darbą.“
A. Černiauskas neatmeta, jog dalis smulkiojo verslo minimalios algos didinimui priešinasi, nes tiesiog nenori legalizuoti pinigų vokeliuose.
Kai pašalpos nusveria algą
„Kiekvieną dieną turime atvejų, kai bedarbiai atsisako darbo pasiūlymo, nes netenkina minimali alga, – sako Jolanta Mikšionytė, Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja. – Tokius braukiame iš darbo biržos, nes, matyt, žmogus turi kitų pajamų.“
J. Mikšionytės nuomone, minimalios algos didinimas dabar siūlomas simbolinis, ir kažin, ar padėtų tokiems žmonėms legalizuotis.
Dabar biržos klientų minimali alga netenkina ir dėl to, kad ją neretai nusveria socialinės išmokos. Minimalią algą gaunantys mažai kuo skiriasi nuo tų, kurie gauna pašalpas ir kompensacijas už būsto šildymą, vandenį.
Socialinės pašalpos, kai neturima jokių pajamų, kiekvienas šeimos narys dabar gauna po 315 litų. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimos pajamos, kai tėvai neturi jokių pajamų ir skiriama socialinė pašalpa, sudaro 1260 litų. O jeigu abu tėvai gauna minimalias algas – 1340 litų.
Darbdaviai, tik ieškodami kvalifikuotų darbuotojų, siūlo didesnes algas, bet ir jos nėra labai didelės.
J. Mikšionytė teigia, jog sunku pasakyti, kaip minimalios algos didinimas atsilieptų nedarbui. Šiaulių darbo birža tokių tyrimų nėra atlikusi. Juoba kad anksčiau, kai minimali alga palaipsniui kilo nuo 430 litų iki 800 litų, ekonominė situacija buvo visai kitokia, nedarbas mažėjo.
Turi didėti ir neapmokestinamas minimumas
Vaidotas Adomavičius, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys ir bendrovės „Kompera“ vadovas, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog rūmuose minimalios algos klausimas jau buvo svarstytas.
„Jeigu valdžia nuspręstų minimalią algą didinti, tai mes nieko prieš, – sakė darbdavių atstovas. – Nes nežinome nė vienos rūmų narės įmonės, kurioje būtų mokami tokie atlyginimai. Tačiau, mūsų nuomone, neišvengiamai turėtų būti didinamas ir neapmokestinamas minimumas.“
Anot V. Adomavičiaus, tik tokiu atveju ir darbuotojai pajustų naudą, ir verslas išvengtų didesnės naštos.
„Dabar gali pasamdyti žmogų už tūkstantį litų, skirtumas nuo minimalaus yra 200 litų – pakankamai didelis slenkstis, – sako verslininkas. – Padidinus minimalią algą, verslui kils spaudimas didinti ir visus kitus atlyginimus. Pradės bruzdėti ir tie, kurie dabar gauna tą tūkstantį litų. Padidės verslo išlaidos. Todėl turi didėti neapmokestinamas minimumas. Bet Vyriausybė apie tai nešneka, galvoja tik kaip surinkti daugiau mokesčių, vietoj to, kad galvotų kaip leisti žmonėms daugiau užsidirbti.“
Vadovaujantis nedidelei įmonei V. Adomavičius neatmeta, jog smulkieji verslininkai, jei teks didinti algas, gali darbuotojus atleidinėti.
Anot jo, kai net 70 procentų darbo užmokesčio fondo „suvalgo“ mokesčiai, darbdavys gali svarstyti, ar investuoti į žmogų, ar į automatą, robotą, kuris nei serga, nei atostogauti eina.
Iš kitos pusės, verslininko nuomone, „50 litų didinti minimalią algą – tai tik politinis sprendimas, valdžios noras pasirodyti gerai.“
„Nemanau, kad žmonės iš to turės džiaugsmo, – sako V. Adomavičius. – Didės mokesčiai į iždą, bet ne pinigai žmogaus kišenėje.“
Rūta JANKUVIENĖ
