Tiesioginiai merų rinkimai pirmą kartą Lietuvoje vyko pernai kovo 1 dieną. Savivaldybės buvo renkamos pagal senąją tvarką daugiamandatėje apygardoje, kur sąrašus kėlė partijos ir visuomeniniai komitetai, bet savivaldybės vadovą rinko nebe taryba, o rinkėjai, tiesiogiai balsuodami už savo favoritus vienmandatėje apygardoje. Į pirmuosius posėdžius tarybos pradėjo rinktis balandžio mėnesį.
Tiesioginiai rinkimai vertinami labiau
„2015 metais, palyginti su 2014, pasitikėjimas savivalda padidėjo beveik 3 proc. punktais. Tiesą pasakius, jis augo jau šešeri metai iš eilės, po 1–2 proc. punktus, bet yra toks niuansas, kad tarp mero ir savivaldybės nėra tapatybės ženklo. Savivaldybė, daugiskaita, daug partijų ten, o va meras, tiesiogiai išrinktas, labai gerai. Kai kurie merai, Vilniaus, Kauno, buvo vertinami labai gerai, po 70 proc. teigiamų vertinimų“, – BNS sakė sociologas Vladas Gaidys.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas pastebėjo, kad šiemet pasitikėjimas savivaldybėmis vienu metu buvo šiek tiek kritęs, bet nedaug, ir gali būti susijęs su konkrečiais skandalais savivaldybėse, pvz., Druskininkuose. Visgi bendra tendencija, pasak V.Gaidžio – optimistinė.
„Tiesiog neabejoju, kad tiesioginiai merų rinkimai turėjo įtakos pasitikėjimo didėjimui, tiesioginis rinkimas labai vertinamas, ir institucija tik išlošia iš to. Iš politologinio taško gal susilpnėja partijų vaidmuo, bet žmonėms tiesioginis rinkimas yra labai vertingas ir savivaldybių jis pakilo. Bet kokiu atveju, procesas eina aukštyn, ir, matyt, ir toliau taip bus, nes ir Vakarų Europoje savivalda labai kotiruojama – pačių išrinkta valdžia, vietoje kontroliuojama“, – kalbėjo sociologas.
Paskutinė dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurią kovą atliko „Vilmorus“, rodo, kad savivaldybėmis pasitiki 31,1 proc. apklaustųjų, o vasarį tokių buvo 28,1 proc., Pernai spalį reitingas buvo pakilęs iki rekordinių 35,2 procento.
Politologai rodo į užprogramuotas problemas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė sako, jog jau iš anksto buvo aišku, kad lūkesčiai dėl tiesioginių merų rinkimų buvo gerokai užkelti.
„Lūkesčiai, ko gero, buvo labai užkelti, kad iš to kažkas labai gero turi išeit, bet mes kaip politologai iš karto sakėme, kad tie lūkesčiai nepagrįsti ir kažko ypatingai gero iš tos reformos nebus, o gali būti ir blogų dalykų. Jau ir dabar prasideda problemos, kai išsiskiria tarybos ir mero pozicijos, prasideda vidiniai konfliktai“, – BNS sakė A.Ramonaitė.
„Jei meras iš vienos partijos, o taryboje susidaro kita dauguma, nebeaišku, kaip tos problemos bus sprendžiamos. Iki šiol atrodė, kad gal savaime susitvarkys, bet dabar panašu, kad tos problemos lenda kaip yla iš maišo ir gali būti bėdų“, – pridūrė politologė.
Kitą savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų atsiversti beprecedentę bylą, susijusią su pirmuoju bandymu Lietuvoje atstatydinti iš pareigų tiesiogiai išrinktą merą. Raseinių rajono savivaldybės taryba mero atstatydinimo procesą pradėjo argumentuodama tuo, jog meras nepaisė tarybos sprendimų, kai pasikeitus valdančiajai daugumai tiesiogiai rinktas meras liko mažumoje.
Įteisinus tiesioginius mero rinkimus, kartu pasunkinta mero atstatydinimo procedūra. Pareikšti nepasitikėjimui nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad meras sulaužė priesaiką ar nesilaikė įstatymų.
Rinkimų forma keitėsi, meras – tas pats
Kalbėdama apie pokyčius dėl tiesioginių merų rinkimų, politologė A.Ramonaitė pastebėjo, kad kai kuriose savivaldybėse, ypač tose, kur „nebūtinai pačiais demokratiškiausiais būdais“ yra įsitvirtinę tam tikros politinės jėgos ar asmenybės, reforma nepagerino situacijos.
Šią problemą įvardina ir VU TSPMI lektorius Mažvydas Jastramskis, pažymėdamas, kad su tiesioginių merų įteisinimu taip pat dar sudėtingiau tapo merą atstatydinti iš pareigų, pareiškus jam nepasitikėjimą, o dideles galias savivaldybėje įgiję politikai su naująja sistema jas dar sustiprino.
„Tiesioginiai mero rinkimai gali būti vertinti dvejopai – iš vienos pusės, buvo piliečiams suteikta daugiau galių, kai kuriose savivaldybėse merai pasikeitė, ir yra geri vertinimai, bet kitose savivaldybėse žmonės yra tiesiog užvaldę savivaldybes ir įgijo dar daugiau galios, nes su tiesioginiais merų rinkimais ir to mero taip paprastai neišversi iš posto“, – BNS sakė M.Jastramskis.
Tačiau į klausimą, ar savivaldos reforma pasiteisino, pasak jo, atsakyti dar per anksti.
„Tai nėra dalykas, kurį galima įžvelgti plika akimi, ir geriausias rodiklis bus kiti rinkimai, kuriuose matysime, kiek merų yra perrinkta, kiek dar bus papildomai kaitos“, – sakė politologas.
„Žiūrint į du pagrindinius miestus, Vilnių ir Kauną, pagal reitingus panašu, kad tiesiogiai išrinkti merai yra gerai vertinami, bet kai kur ilgamečiai merai buvo perrinkti, ir vėl iš naujo išniro į paviršių klausimai dėl jų skaidrumo, mes turėjome ir socialdemokrato Ričardo Malinausko, dabar jau nebe socialdemokrato, skandalą, konservatoriai siūlo Lazdijų merui Artūrui Margeliui stabdyti narystę, o juk šiti merai buvo perrinkti žmonių“, – kalbėjo VU TSPMI dėstytojas.
