Šiais metais viena netikėčiausių pramogų muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, vyksiančiame paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 28-30 dienomis Zaraso ežero saloje, bus pažintis su originaliu lietuvių liaudies sporto žaidimu – ritiniu, dar iš seno populiariai vadinamu ripka.
Ritinis - tai unikalus tautinis žaidimas, kuris reikalauja nemažai jėgos, vikrumo, sumanumo ir greitos reakcijos. Festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ svečiuosis Vilkaviškio miesto ritinio sporto klubas „Žiedas“, pernai pelnęs Lietuvos čempionų vardą. Rugpjūčio 30 d., sekmadienį, klubo nariai Zaraso saloje sužais parodomąsias „ripkos“ varžybas ir pamokins žaidimo gudrybių žiūrovus.
„Festivalyje stengiamės pristatyti iki šių dienų gyvuojančią baltų kultūrą plačiame kontekste. Sportinis azartas taip pat labai svarbus, tad išties smagu, jog žiūrovai ripkos mačą ne tik pamatys, bet galės ir patys pamėginti. Tai autentiškas lietuvių kultūros paveldas, tačiau dabar mažai kas šį žaidimą žino, nors gyvuoja nacionalinė ritinio federacija, rengiamas šalies čempionatas ir t.t. Tad daugelio laukia smagus atradimas, o pasiryžę ripkininkai namo ko gero išsiveš ir atminimo suvenyrų - vieną kitą gumbą,“ - juokauja festivalio organizatorius Ugnius Liogė.
Vilkaviškio miesto ritinio sporto klubas „Žiedas“
Ritinis buvo vienas populiariųjų lietuvių liaudies sportinių žaidimų, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Sako, senovėje jį žaisdavo ne tik jaunimas, bet ir rimti kaimo vyrai. Simonas Daukantas savo raštuose pažymi, kad „Ritinis buvo lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių, kaipo didžiausia karo mokslinyčia…“. Apie ritinį „Palangos Juzėje“ rašo ir Motiejus Valančius: „Sustojo mūsų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, kaip droš kuris su ritmuša, ritinis lekia brumzdamas. Patol vargšas negavo atilsio, pakol nepersprogo…“.
Anksčiau dažniausiai ritinį žaisdavo kaimas prieš kaimą. Dabartiniame žaidime dalyvauja dvi komandos po 7 žaidėjus, kurių kiekvienas turi ne ilgesnę kaip pusantro metro ritmušą (lazdą) riestu galu. Žaidime svaidomas ir atmušinėjamas postoris diskas - ritinys, seniau darytas iš ruplėto beržo, apkaustyto metaliniu lankeliu, šiandien – iš gumos. Žaidimo tikslas – išritinti ritinį iš aikštės pro varžovo ginamus vartus arba per galinę liniją, tuo tarpu stabdyti varžovų ritinį leidžiama tik ritmuša.
Kaimams besiskirstant į vienkiemius, šio komandinio liaudies žaidimo populiarumas sumažėjo, bet neišblėso. Nepriklausomoje Lietuvoje 1923 m. kūno kultūros mokytojas Karolis Dineika pirmasis perkėlė ritinį iš vieškelių į stadioną. Vėliau žaidimas prisimintas ir atgaivintas pokario metais, 1958 m. įkurta K. Dineikos pirmininkaujama Lietuvių liaudies žaidimų federacija, imtos rengti oficialios ritinio varžybos. Nuo 1990 m. ėmė veikti Lietuvos ritinio federaciją, o šiandien ritinį žaidžia apie 180 sportininkų, susibūrusių į komandas Plungės, Vilkaviškio, Vilniaus, Kupiškio, Šiaulių, Klaipėdos miestuose ar rajonuose. Vyksta tradicinės varžybos ir renginiai: Lietuvos suaugusių, jaunių, jaunimo ir veteranų pirmenybės, federacijos taurės varžybos, „Platelių“ ir „Suvalkijos“ taurių varžybos.
Žaidimo akimirkos:
Tradiciškai daugiasluoksniame festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ per tris dienas taip pat vyks įvairių muzikos žanrų koncertai, paskaitos, vakaronės, senosios apeigos, meninių, dokumentinių ir animacinių filmų seansai, meno parodos, vaidinimai, gamtai draugiško meno pleneras „EkoMenis: Bendraautorius – gamta“ ir kt. Zaraso salos ąžuolų ir pušų paunksmėje įsikurs palapinių miestelis, liepsnos aukuras ir laužai, veiks gausus tradicinių amatų kiemas su mokomaisiais būreliais.
