Palangos turgavietėje akys raibsta nuo uogų, vaisių ir daržovių pasiūlos. Ant kelių dešimčių skirtingų prekystalių dėžutėmis išskirstytos žemuogės, braškės, mėlynės, šilauogės, trešnės, agrastai, slyvos, voveraitės ir kitos vasaros gėrybės.
Šiemet kai kurios jų kiek brangesnės nei pernai, tačiau pakilusios kainos nuo jų pirkėjų neatgraso – jų yra.
Už mažą stiklinę žemuogių Palangos turgavietėje prekeiviai prašo 5 eurų. Uogų nėra daug, tad į tai atsižvelgdami jie sako ir reguliuojantys kainas.
„Perka, bet žinote, tai nėra būtina prekė“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja 13 metų šioje turgavietėje dirbanti Irena.
Ji neslepia, kad kartais žemuogių kainą tenka nuleisti ir iki 4 eurų, nes parduoti uogas norisi, o vežtis atgal namo – neapsimoka.
Pirkėjų akį traukia ir ką tik miškuose sirpti pradėjusios mėlynės. Toli gražu ne visi prekeiviai jas gali pasiūlyti pirkėjams, todėl pastarųjų kaina nemaža – už litrą pirmųjų mėlynių prašoma 10-ies eurų.
Norintiems pirkti kilogramą šių uogų piniginę teks atverti plačiau.
„Bus 14 eurų“, – nurodo vyresnio amžiaus moteris.
Pasiteiravus, kodėl tokia didelė kaina, atsakoma, kad dar tik sezono pradžia – uogų mažai, o ir jos pačios nedidelės.
Tiesa, turgavietėje pačių prekeivių rinktų uogų maža. Daugelis naujienų portalui tv3.lt patvirtina, kad jas perperka iš uogautojų. Numanoma, kad ir pigiau.
Tačiau dviženklė mėlynių kaina toli gražu atbaido ne visus. Tie, kam per brangu, ketina palaukti.
„Nu, tikrai brangu. Norėjau vaikui nupirkti, bet pasižiūrėjau į kainą ir nuėjau. Palauksiu gal pigesnių“, – sako į Palangą iš Vilniaus atvykusi poilsiautoja.
Kitų uogų kainos Palangos turgavietėje kiek mažesnės. Už juodųjų serbentų indelį prašoma nuo 3 eurų, aviečių – 3 eurus,, gervuoges – 3 eurus 50 centų, trešnių – 4 eurus, lietuviškų braškių kilogramą – 5 eurus, vengriškų vyšnių kilogramą – 5 eurus, o už šilauogių indelį prašoma 3-5 eurų.
Įspėja apie uogų rinkimą draudžiamu įrankiu
Rinkti nedideles uogas – sunkus ir varginantis darbas, tad kai kurie žmonės gudrauja ir naudoja Lietuvoje draudžiamą įrankį, liaudiškai vadinamą „šukomis“.
Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad tokių įrankių naudojimas gali gadinti uogynus.
„Lietuvoje turime didelius mėlynių resursus, todėl gali atrodyti, kad įvairių prietaisų naudojimas tikrai nepakenks ir tai yra dalis tiesos, kadangi neatlikta labai detalių tyrimų, nėra žinoma, ar toks „šukavimas“ tikrai labai pakenkia. Jis nepažeidžia augalo šaknų ar stiebo, tačiau sudrasko lapelius ir augalas prasčiau pasiruošia kitiems metams“, – aiškina gamtininkas.
A. Kulbis priduria, kad uogautojams tokie įrankiai yra tikrai labai didelis palengvinimas, kadangi uogų rinkimas sunkus, nuobodus darbas. Norėdami greičiau surinkti didelį kiekį uogų žmonės nesudvejoja ir griebiasi net uždraustų prietaisų.
Neuždrausta pardavinėti
Nors tokių šukų naudojimas Lietuvoje draudžiamas ir užtraukia baudą asmenims nuo dešimt iki trisdešimt eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų, prekybos centrai tokiais prietaisais vis tiek prekiauja.
„Teko matyti reportažą, kuriame pranešė, kad uogas rinkti „šukomis“ draudžiama, bet prekybos centrai tokiais įrankiais gali prekiauti laisvai. Jeigu parduodama, tai logiška, kad tokie prietaisai turi ir paklausą, kažkas juos naudoja“, – sako A. Kulbis.
Jeigu žmonės nenori paisyti draudimų, gamtininkas pataria, kad reikėtų bent jau nerinkti uogų ir negadinti vaiskrūmių įvairiausiais prietaisais privačiame miške, galbūt miško savininkas turi savo planų. Tokį įrankį naudojant reikėtų labai įvertinti situaciją.
A. Kulbis sako, kad jeigu prietaisą panaudosime nedidelėms savo reikmėms, savo miške, tai neatitaisomos žalos vaiskrūmiams nepadarysime, bet jeigu naudosime rinkdami mėlynes pardavimui metai iš metų tam pačiam uogyne, yra didelis šansas, kad vaiskrūmius nualinsime ir derlius paprasčiausiai pradės mažėti.
Uogų , grybu pilni miškai
Visjas nemokama
