Ypač privačių įstaigų įsitraukimo klausimas keltas dar prieš keletą savaičių, kai itin augant užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičiui baimintasi sveikatos sistemos perkaitimo. Dar daugiau aktualių klausimų kelia prasidėjęs skiepijimas ir jo organizavimas.
Privačių gydymo įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius visų pirma pabrėžė, kad privačios įstaigos dirbančios didžiuliu krūviu, mat iš esmės kompensuojančios dalį viešajame sektoriuje įprastai teikiamų paslaugų. Tačiau, jo teigimu, dar laukia ir daug neišspręstų dalykų.
„Privačios įstaigos dabar dirba labai dideliu krūviu, tai atrodo logiška, nes dalis valstybinių įstaigų yra užsidariusios, dalis medikų serga. Jei kalbama apie vakcinacijos procesus, pirminis medikų skiepijimas buvo centralizuotas, koordinavimas perduotas savivaldai.
Tačiau antriniame procese privačios įstaigos mato nemažą galimą savo indėlį. Esame ir raštu pateikę siūlymus, kad šeimos medicinos tinklas, kartu viešosios ir privačios įstaigos galėtų efektyviausiai dalyvauti antriniame skiepijimo procese, nes šeimos gydytojai geriausiai pažįsta savo pacientus ir galėtų juos įkalbinti vakcinacijai ir ją atlikti“, – komitete kalbėjo asociacijos atstovas.
Siūlo išvežioti vakcinas nemokamai
Jis aiškino, kad pateiktas siūlymas ir dėl asociacijai priklausančių laboratorijų, kurios turi didžiulę logistikos sistemą ir šios savo sąskaita pasirengusios išvežioti vakcinas į daugiau kaip 300 vietų.
Kaip pasakojo L. Paškevičius, jos turi šaltkrepšius ir kitą reikiamą įrangą. Be to, galėtų neatlygintinai duoti viešajam sektoriui naudotis šaldikliais vakcinų laikymui.
Kartu jis pažėrė ir ne vieną iššūkį, kuriuos reikėtų spręsti kaip įmanoma greičiau.
„Pirma, patys medikai turi būti vakcinuojami pakankamai skaidriai, nes kiekviena savivaldos institucija šiuo metu turi savo neaiškius procesus ir procedūras. Pavyzdžiui, jei privati įstaiga turi filialus keliose savivaldybėse, viena savivaldybė prašo atsiųsti darbuotojų sąrašus, o nusiuntus juos kitai savivaldybei, ši sako, ko siunčiate, pirmuose etapuose jūsų nematyti ir dar nesukite galvos.
Po to sužinome, kad dalis medikų, kurie priklauso tai pačiai specialybei, dirba ne Covid skyriuose, organizuojančiose institucijose ar viešajame sektoriuje yra vakcinuoti, o tie patys medikai privačiose įstaigose net kvietimų negavę“, – situaciją komentavo L. Paškevičius.
Piktinasi dėl skiepų eiliškumo ir apmokėjimo
Asociacijos vadovas taip pat siūlė peržiūrėti skiepijimo prioritetų sąrašus, mat savivaldybėje nesant karščiavimo klinikų, karščiuojančius pacientus aptarnauja šeimos gydytojai.
„Tad jie turėtų būti perkelti į aukštesnę grupę pagal prioritetus. Taip pat ir hemodializės paslaugas teikiančios įstaigos – viešajame sektoriuje tokie darbuotojai vakcinuoti, o privačiame kvietimų negavo. Taip pat dar ne visi paskiepyti medicinos laboratorijų darbuotojai, kaip ir privačiai dirbantys odontologai, kurie teikia būtinąsias paslaugas ir Covid-19 pacientams“, – vardijo jis.
L. Paškevičius pridūrė, kad taip pat savivaldų kontroliavimas galėtų būti labiau koordinuojamas, trūksta aiškios informacijos, kada kokiomis grupėms ruoštis skiepijimui.
„Norėtųsi, kad savivaldybės suvienodintų savo praktiką“, – sakė jis ir pridūrė, kad apskirtai trūksta koordinuoto komunikavimo.
Anot jo, dar viena problema – dirbančių karščiavimo klinikose viešojo sektoriaus ir privačių įstaigų darbuotojų apmokėjimo skirtumai.
„Prašoma deleguoti žmones, bet apie mokėjimus sako neklauskit“, – stebėjosi L. Paškevičius.
Jis pridūrė, kad ne mažesnis iššūkis laukia ir dėl aiškaus modeliavimo dėl pacientų vakcinavimo regionuose, dėl to, kaip bus užtikrinta logistika. Laboratorijos gi kelia klausimus dėl galimybės testuoti darbuotojus tiesiog įmonėse.
Privačios įstaigos – lyg tarp girnų
Svarstant apie tai, kokios galimybės privačiam sektoriui įsitraukti būtų situacijai dėl Covid-19 pacientų ligoninėse keičiantis į blogąją pusę, Nacionalinė gydymo įstaigų asociacijos vadovas Artūras Nastaravičius tvirtino, kad didžioji dalis įstaigų atsidūrusios tarp girnų. Realiai jos turinčios pasirinkti – ar gydyti savo pacientus ar stabdyti veiklą.
„Privatus sektorius jokios priešpriešos kažko nevykdyti ir kažkaip neprisidėti. Tačiau ryškiausią dalį privataus sektoriaus mes turime pirminiame lygmenyje ir ką čia reikia pabrėžti, kad tos įstaigos nepalyginamai mažesnės nei viešojo sektoriaus. (...)
Tuo metu vykdant dabartinius saugos, operacijų vadovo reikalavimus iš esmės tie maži kolektyvai, kurie dirba įstaigose, jie turi būti suskirstyti į tam tikras grupės – kurie ima PGR tyrimus, kurie aptarnauja karščiuojančiųjų srautą, kurie nekarščiuojančių, kurie yra deleguoti į mobilias komandas, kurie aptarnauja Covid-19 sergančius ambulatoriškai.
Ir nurodyta, kad jie negali maišytis, tai, spėčiau, kad jei ir buvo kokių atvejų, kai privataus sektoriaus vadovai nedelegavo savo personalo į židinius, tai dažnai jie yra tarp tam tikrų girnų. Jie turi pasirinkti, ar stabdyti tam tikrą veiklą, nes resursai yra riboti, ir deleguoti žmones, arba stengtis užtikrinti įprastą planinę pagalbą“, – dėstė jis.
A. Nastaravičius teigė, kad klausimus dėl to, kaip tokiais atvejais įstaigoms geriau pasielgti, siuntė ir SAM, bet atsakymas dar negavo.
Jis pažymėjo, kad antras lygis dirba pilnu pajėgumu, teikia planines paslaugas, stengiasi, kad veiktų ši grandis ir teikia paslaugas 1/12 ribose.
„Visi supranta, kad Covid-19 svarbus, bet ir likusi sistemos dalis yra svarbi“, – pridūrė A. Nastaravičius.
Situacija skandalinga
Tokius atsiliepimus išgirdęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad situacija yra skandalinga.
„Praėjo nepilnas mėnuo nuo naujos Vyriausybė ir tiek kritikos, kiek dabar buvo pažerta praktiškai visų tarnybų ir institucijų, asociacijų vadovų per šias 30 min., dar niekur nebuvau girdėjęs.
Kai buvo pasirodžiusi informacija, kad privatus sektorius kažkodėl negali dalyvauti, tai kažkodėl kukulių įmonė išvežinėjo vakcinas ir dabar turime didelę problemą. Nors ką tik išgirdau, kad privačios įstaigos sako turi techniką ir visa tai galėjo daryti nemokamai, gal net per VLK kažkokį finansavimą. (...) Tai klausimas, kodėl nebuvo pasinaudota tokia paslauga ir ištaškyta tiek pinigų“, – klausė parlamentaras.
Jis pridūrė, kad iš to kas girdėta, akivaizdu, jog SAM visiškai nesišneka su ligonių kasomis, o šios – su privačiu sektoriumi.
„Ką šiandien išgirdome (...) tai yra skandalas. Patys asociacijų vadovai pasakė, kad kiekvienoje savivaldybėje skirtingai viskas vyksta. (...) Akivaizdu, kad savivaldybės su ministerija jokio kontakto neturi“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Neišvengiama skirtinga situacija savivaldybėse
Savo ruožtu SAM viceministrė Živilė Simonaitytė, komentuodama susidarančius skirtumus savivaldybėse dėl skiepijimo greičio, aiškino, kad remiantis ekspertų tarybos rekomendacijomis visiems žmonėms, prieš juos skiepijant, atlikti antikūnų testą.
„Jei jis teigiamas, siūloma nevakcinuoti, nes vakcinų yra labai mažai. (...) Tad natūralu, kad vakcinas reikėtų skirti tiems žmonėms, kurie neturi natūraliai susiformavusių antikūnų. O kadangi vakcina yra labai specifinė, šalčio kelio vakcina ir jos pervežimas iš vienos į kitą savivaldybę jau paskirsčius yra negalima, todėl susidaro situacija, kai vienoje savivaldybėje yra atliekami antikūnų testai ir daugiau žmonių jų turi, toje savivaldybėje keliaujama toliau prioritetų tvarka žemyn“, – sakė ji.
Viceministrė taip pat informavo, kad į vakcinavimo procesą turėtų būti įtraukti šeimos gydytojai, tuomet privačių gydymo įstaigų vaidmuo bus labai žymus. Tačiau sprendimas dėl to dar nėra priimtas.
Atsakydama į klausimus dėl vakcinų pervežimo paslaugų Ž. Simonaitytė teigė, kad pirkimą dėl jų „paveldėjo“ dar gruodžio viduryje.
„Turime su tuo susitaikyti. Panašu, kad linkstama link to, kad ta sutartis bus nutraukta, nes nesame patenkinti pervežimo paslaugų tiekimo kokybe“, – sakė ji.
Taip pat planuojam artimiausiu metu diskutuoti dėl privačių įstaigų įsitraukimą ir į darbuotojų platesnį testavimą.
STT įvertino vakcinavimą
Portalas tv3.lt primena, kad antikorupcinį skiepijimo nuo COVID-19 vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį pranešė, kad vakcinavimas yra nepakankamai kontroliuojamas.
„Daugelis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios dalyvauja vakcinacijos procese, nėra atskaitingos Sveikatos apsaugos ministerijai, kas, STT vertinimu, apsunkina šio proceso efektyvų ir sklandų organizavimą“, – pranešime teigė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
„Toks valstybinės reikšmės klausimas turėtų būti maksimaliai centralizuotas, paliekant kuo mažiau galimybių interpretacijoms. Tikintis didesnio visuomenės pasitikėjimo pandemijos metu, reikėtų mažinti prielaidas korupcijos rizikoms atsirasti, o STT bendradarbiaus, siekiant tai padaryti“, – teigė ji.
STT teigimu, skiepijimo procesas nėra pakankamai kontroliuojamas, taip pat nėra pagrindžiamas vakcinos poreikis.
