Ketvirtadienį pranešta apie 79 koronavirusu susirgusius medikus, kurie buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze.
VU Gyvybės mokslų centro prof. imunologė Aurelija Žvirblienė portalui kategoriškai neigė, kad užsikrėsti medikai galėjo nuo skiepo.
„Tai jokiu būdu nėra užsikrėtimas nuo vakcinos, nes tai absoliučiai neįmanomas dalykas. Ši vakcina užkrėsti negali, nes savo sudėtyje neturi viruso. Taigi skiepas užkrėsti negali. Rizika užsikrėsti galima nebent dėl situacijos, galbūt nebuvo išlaikyti atstumai proceso metu ir panašiai“, – sakė ji.
Kaip ketvirtadienį aiškino ir Santaros klinikų atstovė Gitana Letukienė, darbuotojai koronavirusu galėjo užsikrėsti ir prieš skiepijimą, ir po jo, nes viena vakcinos dozė imuniteto nuo ligos dar nesukuria.
„Antikūnai pradeda gamintis po 11–12 dienų po pirmojo skiepo, tačiau tokia apsauga nėra pakankama, todėl reikia antrojo skiepo, kad šis procesas vyktų efektyviau“, – BNS komentavo ji.
Antro skiepo gali neprireikti
Santaros klinikų atstovė teigė, kad šiuo metu nuspręsta sergančių ir pirmąją vakcinos dozę gavusių žmonių antrąja vakcinos doze neskiepyti. Kaip elgtis toliau, žadama nuspręsti jiems atlikus antikūnų testus.
Nors komentuodama situaciją ligoninės atstovė užsiminė, kad jiems galėtų iš naujo reikėti dviejų skiepo dozių, A. Žvirblienė pateikė kitokias rekomendacijas.
„Po simptomų ar teigiamo PGR testo praėjus 3–4 savaitėms turi pasidaryti IgG antikūnų testą. Jei jis būtų neigiamas, nors tai mažai tikėtina, tik tokiu atveju jiems reikėtų antros dozės.
Pagal aprašymą antra dozė turėtų būti suleista po 21 d., bet jiems dabar ja nereikia skiepytis, bet praleisti laiką ir iki 42 dienos po pirmosios dozės, jei nėra antikūnų, tada turėtų gauti antrąją dozę. Bent jau tokios rekomendacijos tuoj turi pasirodyti oficialiai, jei dar tai šiuo metu jų nėra“, – aiškino profesorė.
Kiek vėliau VU Santaros klinikų Infekcinės ligoninės vadovė prof. Ligita Jančorienė patikslino, kad Santaros klinikose nuspręsta, kad koronavirusu susirgusiems asmenims, kurie jau gavo pirmąjį skiepą, bus atliekamas antikūnių tyrimas. Ir pagal jo rezultatus bus sprendžiama dėl antrojo skiepo.
Teigiamas PGR nebūtinai reiškia ligą
Imunologė kartu pažymėjo, kad nors šiuo atveju tai yra fiksuotas užsikrėtimas, bet nebūtinai reiškia ligą, nes ir dauguma šių atvejų besimptomiai.
„Paprastai sakant, šie žmonės gauna dvigubą apsaugą, nes fiksuojamas persirgimas ir dar gaunama vakcina. Ir tiems žmonėms nieko baisaus nėra, jie yra apsaugoti, tik ta antra dozė nebėra būtina“, – sakė A. Žvirblienė.
Ji kartu priminė, kad PGR testas savaime dar nerodo ligos, o tik rastą viruso RNR. Taigi, pavyzdžiui, gydytojas galėjo sirgti prieš kelis mėnesius, o RNR dar būti aptinkamas po kelių mėnesių.
„Kadangi medikams yra nuolat profilaktiškai atliekami PGR testai, toks RNR aptikimas gali reikšti, kad rastas tik viruso pėdsakas, o žmogus net nenešioja gyvo viruso ir nėra užkrečiamas. Tad tikrai būna, kad sirgusiems asmenims ir po dviejų mėnesių dar rodo teigiamą PGR“, – sakė profesorė.
Be kita ko, ji pridūrė, kad yra žinoma tiek klaidingai teigiamo, tiek klaidingai neigiamo PGR tyrimo rezultato galimybė. Tad galbūt kažkuriuo iš atvejų, kai buvo aptiktas viruso RNR, liga galbūt iš tiesų fiksuota ir nebuvo.
Portalas tv3.lt primena, kad tiek „Pfize-BioNTech“, tiek „Moderna“ yra sintetinės vakcinos, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą. iRNR neša žinutę žmogaus ląstelėms, kokius specifinius viruso baltymus jai reikia gaminti, kad šie baltymai sukeltų imuninį atsaką į koronavirusą.
Kviečiame žiūrėti Santaros klinikų profesorės komentarą apie susirgusius medikus:
