Lietuvoje jau buvo fiksuoti atvejai, kai Covid-19 užsikrėsta antrą kartą. Štai dvi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės dviem medikėms koronavirusas buvo nustatytas dukart.
Kaip pasakojo ligoninės atstovė Asta Bagdonavičienė, viena slaugytoja, sirgusi dar pavasarį pirmosios bangos metu, antrą kartą užsikrėtė lapkričio–gruodžio mėnesiais. Kita gydytoja pirmą teigiamą atsakymą gavo vasarą, o antras fiksuotas vos po kelių mėnesių.
„Visgi nėra aišku, ar šiuo atveju kuris testų nebuvo klaidingai teigiamas, nes gydytojai po pirmo sirgimo nebuvo susiformavę antikūnai“, – sakė ji.
Be kita ko, buvo skelbta ir apie naują protrūkį ir antrinius užsikrėtimus Antavilių pensionate.
Teigiamas testas nebūtinai rodo ligą
Visgi VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė pabrėžė, kad nors tokie antriniai užsikrėtimo atvejai yra fiksuojami, jie yra pakankamai reti.
„Kiekvieną tokį atvejį stengiamasi plačiai nušviesti, bet tai tikrai nėra masiški atvejai, ypač palyginus juos su bendru persirgusių asmenų skaičiumi.
Aišku, kad kiekvieno žmogaus imuninė sistema individuali ir šiek tiek skirtinga – vienam apsauga yra kiek stipresnė, kitam tikrai nesusidaro imunitetas. Bet, kaip minėjau, tai nėra toks dažnas reiškinys“, – sakė ji.
Mokslininkė kartu atkreipė dėmesį, kad vienu iš Lietuvoje fiksuotų atvejų tiesiog buvo aptiktas viruso RNR, bet tai dar nepatvirtina, kad žmogus yra užkrečiamas.
„Kadangi medikams yra nuolat profilaktiškai atliekami PGR testai, toks RNR aptikimas gali reikšti, kad rastas tik viruso pėdsakas, o žmogus net nenešioja gyvo viruso ir nėra užkrečiamas. Lygiai taip pat nėra aišku, ir ar po vakcinacijos tie žmonės tikrai bent kažkurį laiką nėra viruso nešiotojai.
Taigi abejais šiais atvejais Lietuvoje, kurie buvo aprašyti, asmenys nei užkrėtė šeimos narius, nei jautė kažkokius simptomus. Taigi tai kaip tik patvirtintų tai, kad imunitetas suveikė ir žmonės nesusirgo“, – aiškino A. Žvirblienė.
Be kita ko, ji pridūrė, kad yra žinoma tiek klaidingai teigiamo, tiek klaidingai neigiamo PGR tyrimo rezultato galimybė. Tad galbūt kažkuriuo iš atvejų, kai buvo aptiktas viruso RNR, liga galbūt iš tiesų fiksuota ir nebuvo.
Ląstelės „atsimena“ virusą
Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, paklaustas ar tiek savo, tiek skiepų pagalba sukurtas imunitetas apsaugo nuo galimo pakartotinio užsikrėtimo, pabrėžė, kad ląstelės bet kuriuo atveju turi savo imuninę atmintį.
Visų pirma jis atkreipė dėmesį, kad Covid-19 yra koronavirusų šeimos atstovas ir jam būdingi tie patys bruožai.
„Taigi Covid-19 analogija su kitais mums žinomais koronavirusais leidžia suprasti, kad imuninė sistema į jį reaguoja, išsivysto tiek antikūnų, tiek vadinamasis humoralinis ląstelinis imunitetas. Tačiau einant laikui jis silpsta.
Per kiek laiko tai įvyks, dar neaišku. Pavyzdžiui, vienas australų tyrimas parodė, kad praėjus 8 mėnesiams dar rastas atsparumas. Kiti tyrimų duomenys, priklausomai, kokia jų imtis, rodo, kad tas laikas gali skirtis. Bet kuriuo atveju šiandien manoma, kad imunitetas po persirgimo mažiausiai išlieka 3 mėnesius. Daugumai galbūt išliks ir pusę metų“, – sakė S. Čaplinskas.
Tačiau jis pridūrė, kad, kas matoma ir su kitais koronavirusais, ląstelių imuninė atmintis vis tiek lieka.
„Tad jei vėl susiduriama su tuo pačiu sukėlėju, nesvarbu, ar prieš tai žmogus buvo persirgęs, ar buvo paskiepytas, jo imuninė atmintis iškart įsijungia ir, tikėtina, kad, ypač jei viruso užsikrėtimo metu gaus nedaug, imuninė atmintis gali įsijungti ir eliminuoti virusą greičiau nei pasireikš klinikiniai reiškiniai.
Ir, tikėtina, kad toks žmogus galbūt visai nesusirgs arba susirgs lengviau. Ką mes akcentuojame ir esant kitai giminingai, bet ne koronavirusinei ligai – gripui. Tuo metu, pavyzdžiui, kokių tymų atveju persirgus susiformuoja pastovus imunitetas visam gyvenimui“, – aiškino virusologas.
Visgi kol kas atsakyti į klausimą, kiek laiko gali užtekti susiformavusio imuniteto arba po ligos, arba po skiepo, specialistai negali, mat tam įvertinti dar reikia laiko.
Sirgus lengviau – mažiau antikūnų
Tačiau, S. Čaplinsko teigimu, šiandien aišku, kad ką tik persirgę arba turintys aukštą antikūnų kiekį ir galbūt net nežinantys, kad yra persirgę, tikrai turi imunitetą.
„Bet visgi čia galioja taisyklė, kad jei žmogus sirgo lengvai, tai paprastai pas jį imunitetas susiformuoja silpnesnis negu sergant sunkiai. Taigi ir apsauga tokiems žmonėms, ko gero, tęsis trumpiau negu tiems, kurie sirgo sunkiai. Be abejo, išimčių medicinoje visada būna“, – sakė jis.
Anot A. Žvirblienės, dabar turimi duomenys patvirtina, kad persirgimas koronavirusu apsaugo net tik nuo pakartotinio užsikrėtimo ir sunkių ligos atvejų, bet ir netgi paties viruso organizme yra neaptinkama.
„O jei ir aptinkama, kaip parodė JAV tyrimas, kurio metu tirta 1200 medikų, tai tie atvejai buvo besimptomiai. Tuo metu kitas didelės apimties tyrimas JAV, kurio metu tirta virš 3 mln. žmonių, parodė, kad asmenys be antikūnų turėjo 10 kartų didesnę riziką užsikrėsti virusu. Nustatyta, kad turint antikūnų apsauga nuo užsikrėtimo dar kartą yra panašaus lygio kaip dabartinių vakcinų“, – aiškino imunologė.
Kartu mokslininkė atkreipė dėmesį, kad kalbant apie jau persirgusiuosius labai svarbu suvokti, jog dabar prioritetu nelaikomas jų skiepijimas nereiškia, kad tokie asmenys nebus skiepijami vėliau.
„Yra labai didelė eilė laukiančių žmonių, kuriuos reikia paskiepyti ir kurie neturi jokios apsaugos. Bet tai nereiškia, kad jie visam laikui bus išbraukti iš skiepijimo sąrašų. Vėliau atsižvelgiant į naujus mokslinius duomenis jie galės būti paskiepyti. Šie žmonės kaip tik turėtų žiūrėti pozityviai, kad jau turi apsaugą“, – pastebėjo ji.
Skiepas apsaugos nuo ligos ar ir jos platinimo?
Anot A. Žvirblienės, iki šiol taip pat neaišku, ar vakcina apsaugos ir nuo sunkios ligos formos, ir nuo infekcijos platinimo.
„Gali būti, kad daugumą žmonių apsaugos, bet negalime būti tikri, kad kažkoks labai mažas procentas vis tiek nebus besimptomiai nešiotojai. Šis klausimas dar nėra iki galo atsakytas.
Tikėtina, kad dauguma tikrai neplatins viruso, bet nėra garantijų, kad vienas ar kitas neatsiras, kuris platins, lygiai taip pat kaip persirgusieji“, – pastebėjo imunologė.
Profesorė pažymėjo, kad dėl šios priežasties net esant nemažai paskiepytų ir persirgusių žmonių, jie vis tiek turės laikytis tų pačių saugumo reikalavimų kaip visi, nešioti kaukes ir kt.
„Nes jei jie bus viruso platintojai, o mes dar neturime paskiepiję rizikos grupių, tai šiems asmenims tai gali būti pavojinga“, – pridūrė ji.
