Vida Tavorienė
Lietuvoje nustačius afrikinį kiaulių marą, sudrebėjo ne tik mūsų šalies, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių kiaulininkystės verslo pamatai. Rusija, Baltarusija, Ukraina jau suskubo uždrausti lietuviškos kiaulienos importą. Tokie apribojimai gali būti pritaikyti ir kitoms ES šalims.
Mūsų teritorijoje aptiktas itin pavojingas afrikinio kiaulių maro užkratas – išbandymas mūsų šaliai. Pasienio su Baltarusija rajonuose skelbiama ekstremali padėtis. Patarimus, kaip suvaldyti pirmą kartą Lietuvoje registruotą ligą, teikia Europos Komisijos ekspertai. Jei Lietuvai nepavyktų suvaldyti maro plitimo, ir taip šlubuojantis kiaulininkystės ūkis kuriam laikui būtų tarsi paguldytas ant menčių, o smulkieji kiaulių augintojai gali visai išnykti. Taip atsitiko ketvirtį amžiaus su šia liga kovojusioje Ispanijoje.
Padeda ekspertai
Lietuvoje aptikus afrikinį kiaulių marą, Rusija, Baltarusija, o vėliau – ir Ukraina laikinai uždraudė lietuviškos kiaulienos importą. Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ pareiškė, kad svarsto galimybę apriboti bet kokios kiaulių produkcijos įvežimą iš ES.
Į Lietuvą atvyko ekspertai iš ES. Patirtimi, kaip kovoti su afrikiniu kiaulių maru, pasidalins ekspertas iš Danijos, kuris dalyvavo likviduojant šią ligą Ispanijoje. Kartu su ekspertais pokalbiuose ketina dalyvauti ir įvertinti mūsų šalyje naudojamas profilaktines priemones siekiant išvengti afrikinio kiaulių maro plitimo ir Rusijos veterinarijos tarnybos atstovas. Iš ES ekspertų Rusija norėtų išgirsti ir apie pastaruosius mėnesius vykdytą šernų populiacijos monitoringą padidėjusios rizikos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kt.
Vėl prašys pinigų tvorai
ES ir mūsų šalies valdžia, apimta euro įvedimo karštligės, pagailėjo pinigų tvorai pasienyje su Baltarusija tverti. Kiaulių augintojai to imtis siūlė nedelsiant. Tačiau šernus nuspręsta baidyti kvapais. Bet repelentai nepadėjo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sausio 24 d. pranešė, kad Varėnos ir Šalčininkų miškuose 2 sumedžiotų šernų mėginiuose aptiktas afrikinio kiaulių maro virusas.
Pasak Lietuvos medžiotojų, šernų kritimai Alytaus krašto miškuose pastebėti pernai lapkritį. Tačiau VMVT pranešė, jog tyrimai nepatvirtino, kad šernų kritimo priežastis – kiaulių maras. Būtent šernai 2007 m. atnešė šį virusą iš Gruzijos į Rusiją, kurioje afrikinis kiaulių maras sunkiai valdomas. Šioje šalyje jau sunaikinta tūkstančiai kiaulių, uždaryta šimtai kiaulininkystės kompleksų. Pernai paskelbta, kad afrikinis kiaulių maras pasiekė Baltarusiją, o praėjus 8 mėnesiams nustatytas Lietuvoje.
Kai virusas peržengė sieną, valdžia vėl prašneko apie apsauginę tvorą pasienyje (beveik 700 km ilgio). Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija nusprendė tam dar kartą prašyti ES paramos. Preliminariai apskaičiuota, kad tvorai tverti reikėtų apie 15 mln. eurų. Investicijos nemažos, tačiau kiaulių augintojų nuostoliai gali būti nepalyginamai didesni. Tai būtų praradimai ir šalies ekonomikai.
Preliminariais duomenimis, pernai į Rusiją kiaulienos eksportuota už beveik 60 mln. litų, į Europos Sąjungos šalis – už daugiau kaip 40 mln. litų, į Baltarusiją – už 20 mln. litų. ES šalys kasdien eksportuoja už kone 50 mln. litų kiaulienos produktų.
Šernus vilios į gaudykles
Ekstremalių situacijų komisija nusprendė ekstremalią padėtį paskelbti su Baltarusija besiribojančiuose Šalčininkų, Varėnos, Alytaus, Druskininkų ir Trakų rajonuose ir pirmiausia sutelkti dėmesį bei jėgas maro židiniui gamtoje panaikinti. Tai reiškia, kad šiame regione bus siekiama sumedžioti visus šernus, o visoje kitoje Lietuvos dalyje stipriai sumažinti šernų populiaciją.
Planuojama ne tik šaudyti šernus, bet ir įrengti specialias gaudykles, į kurias pakliūtų jų bandos. Taip pat ketinama įsigyti mobilią deginimo įrangą, kuri padėtų naikinti afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusius sumedžiotus ir kritusius šernus. Tam, aišku, reikės nemažai lėšų. Užkrėstose teritorijose planuojama suformuoti nuolatines medžiotojų grupeles, kurios šernus naikintų tik tam tikroje teritorijoje.
Kiaulių augintojai jau anksčiau priekaištavo, kad medžiotojai neskuba medžioti šernų. Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovo Algio Baravyko, stambesni kiaulių augintojai ėmėsi griežtesnių biologinės saugos priemonių, jas įgyvendinti buvo verčiami ir maži ūkiai, tačiau šernų populiacija nebuvo efektyviai mažinama. VMVT specialistai taip pat pripažino, kad medžiotojai žiūrėjo pro pirštus į raginimus pasienio zonoje aktyviau medžioti šernus.
Tikslą sumedžioti visus šernus pasienio regione atsargiai vertino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas. „Kaip medžiotojas žinau, kad tai nėra taip lengvai pasiekiama. Daug kam atrodo, kad pasiėmus šautuvą galima išspręsti šį klausimą. Tačiau taip manyti gali tie, kurie nelaikė medžioklinio šautuvo rankose ir nebandė medžioti“, – samprotavo jis.
Anot E.Tijušo, yra kitų, už šautuvą efektyvesnių priemonių šernų populiacijai mažinti. Tai – specialios gaudyklės. Medžiotojas pritarė, kad jos būtų įrengtos miške. E.Tijušas pastebėjo, kad sumedžiojus visus šernus pasienio miškuose, afrikinio kiaulių maro užkrato plitimas nebus sustabdytas. „Juk šernai migruoja ne tik iš Baltarusijos, bet ir iš šalių, kurios ribojasi su šia šalimi, t. y. Latvijos, Lenkijos. Šioje šalyje šernų populiacijos tankumas gerokai didesnis, o lenkai kol kas nesiima jokių priemonių“, – pabrėžė medžiotojas.
Tačiau E.Tijušas skeptiškai vertino pasiūlymą pasienyje statyti tvorą. „Jei jau tvertis, tai ir Latvijai, Lenkijai kartu. Kitaip nebūtų naudos. Kita vertus, ginantis nuo pavojingo užkrato tvora netaps panacėja, jei ji nebus kruopščiai prižiūrima. Juk būtų tveriama ne aklina siena, o su nemažai vartų. Jei jie būtų atidaryti, investicijos išeitų į orą. Be to, praktika rodo, kad stambesniems laukiniams gyvūnams nesudėtinga išversti prie greitkelių pastatytas tvoras. Panaši būtų tveriama ir pasienyje“, – aiškino medžiotojas.
Pernai, kai Lietuva prašė ES paramos tvorai tverti, buvo kalbama, kad pasienyje su Baltarusija statyti fizinį barjerą būtų sudėtinga ir dėl objektyvių priežasčių – pelkėtų vietų, brūzgynų, kuriuose pastatyti tvorą prireiktų daugiau laiko, pajėgų ir lėšų.
Šalčininkų rajone veikiančio kiaulininkystės ūkio „Merkio agrofirma“ vadovas Kęstutis Radziulis sakė, kad pats tuo įsitikino. Jis talkininkavo veterinarijos specialistams naudojant repelentus pasienyje. „Sumanymas geras, bet jį įgyvendinti būtų nelengva. Pasienyje nemažai didelių brūzgynų, pelkėtų vietų, į kurias patekti sudėtinga“, – pripažino K.Radziulis.
Sustiprino kontrolę
Lietuvoje nustačius afrikinį kiaulių marą dviem šernams, VMVT ėmė intensyviai stebėti kiaulių ūkius. Uždrausta eksportuoti gyvas kiaules iš padidėjusios grėsmės zonos – Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonų. Iš šių rajonų draudžiama išvežti gyvas kiaules, jas galima vežti tik tiesiai į Lietuvos skerdyklas.
Kai kuriems kiaulių ūkiams įvesti apribojimai kelia nemažai rūpesčių. Jei nebus padaryta išimtis, „Merkio agrofirma“ netrukus neturės kur dėti atjunkytų paršelių. Šis ūkis jų neaugina, o parduoda kitam kiaulininkystės kompleksui Kupiškio rajone. „Kiaules galima vežti tik į skerdyklą, o mes jas vežame penėti į kitą ūkį. Jei neleis išvežti, neturėsime kur jų dėti, nes neturime tam pritaikytų patalpų ir sąlygų. Žlugs ir mūsų, ir mūsų partnerių planai“, – susirūpinimą išsakė „Merkio agrofirmos“ vadovas.
VMVT sustiprino saugos priemonių reikalavimų laikymosi kontrolę visose kiaulių laikymo vietose. Griežčiau bus kontroliuojamas ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas. Taip pat sustiprinta prekiautojų kiaulėmis, jų patalpų, vežėjų ir vežamų gyvūnų valstybinė veterinarinė kontrolė. „Jei visi laikysis, ko reikalauja tarnyba, užkratas gali ir nepatekti į kiaulių ūkius. Stambūs augintojai supranta, kaip svarbu paisyti biologinės saugos priemonių. Ūkiai yra aptverti, darbuotojai vykdo reikalavimus: prieš darbą ir po jo maudosi duše, keičia drabužius. Iš darbuotojų dar reikalaujama, kad jie neaugintų kiaulių savo ūkiuose“, – sakė K.Radziulis.
Afrikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga liga. Tačiau užkrėsta kiauliena ar šerniena turi būti naikinama, kad labai atsparus virusas neišplistų. Veterinarijos specialistai pabrėžė, kad tokio maisto atliekos – vienas iš pagrindinių galimo užkrato šaltinių. VMVT uždraudė naudoti sumedžiotus šernus maistui, kol nebus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai.
Kiaulienos kainos neturėtų keistis
Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius
Dėl aptikto afrikinio kiaulių maro negalėsime eksportuoti kiaulienos į Rusiją, Baltarusiją, kur parduodavome du trečdalius kiaulienos produkcijos. Tačiau mums įsivežti kiaulienos žaliavos reikia kur kas daugiau: apie pusę Lietuvoje suvalgomos kiaulienos importuojama iš kitų ES šalių. Taigi mūsų rinka yra deficitinė.Tad kiaulių supirkimo kainos neturėtų keistis. Apskritai veikiame bendrojoje europinėje rinkoje, kur kainos panašios. Nedidelius kainų svyravimus lemia tai, iš kurios šalies kiauliena atsivežama. Jei kuriame nors kiaulių komplekse būtų nustatytas užkratas, visos kiaulės būtų išskerstos ir sunaikintos. Augintojas patirtų nuostolių, o perdirbėjams tektų daugiau žaliavos atsivežti iš kitur.
Rusija dar neatšaukė gyvų kiaulių (išskyrus veislines) importo draudimo po Lietuvoje 2011 m. įsiplieskusio klasikinio kiaulių maro. Tačiau gyvoms kiaulėms rastą kitų rinkų. Štai pernai į Lenkiją išvežta 300 tūkst. gyvų kiaulių. Augintojai vaikosi didesnio uždarbio, o perdirbėjai neskatina tokio eksporto, nes svetur gabenant gyvulius į šalį galima parsivežti įvairių ligų užkratą. Transporto priemones sunku visiškai dezinfekuoti.
Pavojus visai ES
Ramutis Klimas, Šiaulių universiteto Biologinių tyrimų mokslinio centro direktorius
Jei bus griežtai laikomasi tarnybos nustatytų reikalavimų, afrikinio kiaulių maro plitimo galima būtų išvengti. Kitaip kiaulininkystės verslui kiltų didelė grėsmė. Šis sektorius yra sumažėjęs, minėta liga suduotų stiprų smūgį kiaulių augintojams. Lietuvoje buvo suvaldytas klasikinio kiaulių maro protrūkis. Taigi, tam tikros patirties yra. Tačiau afrikinis kiaulių maras yra pavojingesnis ir agresyvesnis, žaibiškai plinta. Dėl to yra susirūpinusios ir kitos ES valstybės.
