Šis sutarčių skaičius jau kelis pastaruosius metus išlieka stabilus, tačiau draudikai pastebi, kad kiaulių maro grėsmė – ne vien masinis gyvūnų kritimas, todėl dalies ūkininkų verslas nėra visiškai apsaugotas. Nepaisant to, kad apdraudus gyvūnus, nuostoliai atlyginami, ūkinės veiklos atstatymui prireikia ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko, kuris kartais kainuoja itin daug.
Apsaugoti kiaules nuo maro – iššūkis
Dažnas ūkis kiaules draudžia ne tik nuo ugnies ir stichinių nelaimių, bet ir užkrečiamų ligų rizikos. 2011 metais Lietuvoje buvo užregistruotas klasikinis kiaulių maras, praėjusią savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtintino, kad sumedžioti šernai buvo užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru. Tiek klasikinis, tiek afrikinis kiaulių maras priskiriami prie labai pavojingų užkrečiamų ligų, tačiau jeigu ši rizika nurodyta draudimo sutartyje, už masiškai kritusius gyvūnus atlyginama. Vis dėlto tenka pripažinti, kad drausdami savo gyvūnus praktiškai visi ūkiai pasirenka ne ūkinės veiklos nutrūkimo, o tik užkrečiamų ligų draudimo riziką, nes užkrato pavojus išlieka aukštas visada.
„Šiuo metu ūkininkai turi jausti didžiulę atsakomybę už savo laikomas kiaules ir imtis visų būtinų priemonių, kad grėsmingų ligų užkratas nepatektų į fermas: kiek įmanoma nestabdant ūkinės veiklos apriboti gyvūnų ir pašarų transportavimą į ūkį ir iš jo, sustiprinti transporto kontrolę ūkio viduje, griežtai laikytis biologinės saugos ir taikyti reikiamas veterinarines sanitarines priemones. Ypatingą dėmesį derėtų skirti transporto priemonių dezinfekcijai“, - pataria Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento vadovas Tomas Nenartavičiaus.
Pasak jo, pageidautina, kad kiaulių ūkiuose dirbantis personalas nuosavuose ūkiuose nelaikytų kiaulių. Taip pat darbuotojams reikėtų susilaikyti nuo vaikščiojimo po miškus, jokiu būdu nedalyvauti medžioklėse.
Veiklos nutrūkimo nuostoliai gali būti didesni nei dėl gyvūnų netekimo
Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento vadovo Tomo Nenartavičiaus teigimu, ūkininkams turėtų būti aktualu ne tik apdrausti nuo nelaimių gyvūnus, bet ir sumažinti verslo nutrūkimo riziką. „Tiek keli, tiek masiškai kritę gyvūnai sutrikdo ūkio veiklą – jis yra privestas arba visiškai ją nutraukti, arba dirbti mažesniais pajėgumais. Jeigu gyvūnai apdrausti kaip turtas, draudimas atlygina žalą dėl jų netekimo, tačiau ūkininko realiai patirti nuostoliai gali būti kur kas didesni, kai sudedamas negautas pelnas ir pastovūs kaštai. Tokie ūkio nuostoliai atlyginami pagal kitą draudimo rūšį – verslo nutrūkimo draudimą. Pastebime, kad neretai dėl būtinybės nutraukti veiklą įmonės patiria didesnius nuostolius nei dėl paties prarasto turto - gyvūnų“, – teigia T. Nenartavičius.
Verslo nutrūkimo draudimas skirtas bendrovėms apsisaugoti nuo nuostolių, kuriuos jos gali patirti dėl turto žalos priverstinai sustabdžiusios veiklą. Šį draudimą galima pasirinkti apsidraudus turtą – gyvūnus arba pastatus, kuriuose jie laikomi, tuomet patyrus žalą draudikai atlygina ne tik turto atstatymo išlaidas, bet ir priverstinio veiklos sustabdymo nuostolius – negautą pelną ir neišvengiamus kaštus, tokius kaip įmokos bankui ar lizingo kompanijoms už suteiktus kreditus, išlaidos patalpų priežiūrai bei darbuotojų atlyginimams, įmokos į socialinio draudimo fondą, taip pat atlyginamas per įvykį nenukentėjusio turto nusidėvėjimas, komunaliniai mokesčiai ir t. t. Trumpai tariant, draudimas suteikia galimybę nutrūkus veiklai ją pradėti tokioje padėtyje lyg ji būtų sėkmingai tęsiama.
Aktualiausia kiaulių ir paukščių augintojams
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad verslo nutrūkimo draudimas ypač aktualus kiaulių ir paukščių augintojams, nes šių gyvūnų praradimas labiausiai sujaukia įprastą ūkinę veiklą: turi praeiti tam tikras laikas, kad naujos investicijos duotų reikiamą naudą ir ūkinė veikla būtų visiškai atkurta. Neužkrečiamos ligos gali lemti sumažėjusius verslo pajėgumus, o ugnis, ir ypač užkrečiamos ligos bei gamtos stichijos nelaimės – net ir viso ūkio pražūtį. Svarbiausias ūkininkų turtas yra ne tik pastatai, bet ir yra auginami gyvūnai, todėl nuo jų būklės priklauso visas įmonės gyvavimas bei tolimesnė veikla, - teigia draudimo ekspertas.
Praėjusiais metais Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje sudarytų gyvūnų draudimo sutarčių skaičius išliko stabilus – pernai, kaip ir 2012 m., pasirašyta apie 300 draudimo sutarčių. „Gyvūnų draudimo sutarčių skaičiaus stabilumas rodo, kad būtinybę draustis ūkininkai supranta ir įvertina – juk gyvūnų kritimas gali būti pražūtingas ūkininkavimui“, – sako T. Nenartavičius. Jis taip pat pastebi, kad suvokdami riziką, priešingai nei sunkmečiu, ūkininkai gyvūnus vėl draudžia tikrąja verte, kad nutikus žalai gautų realų jos atlyginimą.
