Lygybės mokant algas dar nėra

Atotrūkis nėra mažas Naujausiais duomenimis, Europos Sąjungoje moterų ir vyrų darbo užmokestis vidutiniškai skyrėsi 16,2 procento. Skirtumas visoje Europoje linkęs nežymiai mažėti: anksčiau jis buvo 17 procentų ir didesnis. „Europos vienodo darbo užmokesčio diena primena mums apie nevienodas užmokesčio sąlygas, su kuriomis moterys vis dar susiduria darbo rinkoje. Nors pastaraisiais metais užmokesčio spraga sumažėjo, džiaugtis dar neturime kuo. Užmokesčio skirtumas vis dar yra labai didelis ir iš esmės didžiąją dalį užmokesčio spragos sumažėjimo faktiškai lėmė sumažėjęs vyrų darbo užmokestis, o ne padidėjęs moterų darbo užmokestis“, – cituojama Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. Kaip ir minima, situacija pagerėjo ne dėl moterų atlyginimo didėjimo, bet dėl vyrų atlyginimo mažėjimo. Be to, pastaraisiais metais daugėjo vyrų, dirbančių ne visą darbo dieną arba už mažesnę algą. Europos Komisija skelbia, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – visos ekonomikos masto moterų ir vyrų darbo užmokesčio už valandą neatskaičius mokesčių vidutinis skirtumas. Skirtingose šalyse ir ūkio sektoriuose jis yra skirtingas. Kartu jis atspindi profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo problemą – daug moterų ima vaiko priežiūros atostogas ir dirba ne visą darbo dieną. Nors bendros tendencijos teigiamos, kai kuriose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Rumunijoje), bent pernai metų duomenimis, darbo užmokesčio skirtumas didėja. Kreipiasi vienetai Nors ir Lietuvoje darbo užmokestis skiriasi, skundų dėl tokios diskriminacijos sulaukiama nedaug. „Būna skundų. Mažai, bet būna“, – tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava. Viena priežastis, kodėl gaunama mažai skundų dėl atlyginimų skirtumų, jo manymu, gali būti faktas, kad viešajame sektoriuje labai aiški sistema – nurodoma kiekvieno kvalifikacija, kategorija ir nesvarbu kas dirba – vyras ar moteris. Privačiame versle gana dažnai kiti darbuotojai nežino, kiek uždirba jų kolega, tad ir tai gali stabdyti skundų skaičių. Kartais nesiskundžiama ir dėl viešumo. Nesvarbu, kad anonimiška, tačiau neretai iš konteksto aišku, apie ką kalbama. „Nėra tos apsaugos. Uždaras ratas pasidaro“, – sako V. Dambrava. Ir pats žodis „skųstis“ turi neigiamą atspalvį, tad ne visiems priimtina. Jis prisiminė vieną skundą, pateiktą prieš keletą metų. Vienoje įmonėje kūrikais dirbo šeši žmonės – keturi vyrai ir dvi moterys. Visi jie dirbo vienodą darbą, tačiau abi moterys gavo mažesnį atlyginimą nei vyrai. Tiriant paaiškėjo, kad vyrai – vyresnieji kūrikai, tai yra turi aukštesnę kvalifikaciją. Moterims apie galimybę kelti kvalifikaciją buvo nutylėta. Kadangi kvalifikacija buvo bent formaliai kelta, nelabai ir buvo galima įrodyti konkretų pažeidimą. V. Dambravos manymu, norint išvengti diskriminacijos, reikėtų daug metų dirbti, priimti teisės aktus, keisti žmonių mentalitetą, šviesti žmones. Įmonės turėtų nusistatyti aiškias karjeros kilimo taisykles – kaip ir ką darbuotojas turi padaryti, kad kiltų karjeros laiptais, didėtų jo atlyginimas nepriklausomai nuo lyties. Ši problema egzistuoja visame pasaulyje ir, pasak V. Dambravos, net Švedijoje, laikomoje moterų rojumi, dar nemažai dailiosios lyties atstovių už tą patį darbą gauna mažesnį atlyginimą nei vyrai. „Moterys visame pasaulyje uždirba mažiau nei vyrai. Tai universali problema“, – apgailestauja jis. Kartu pastebi, kad šalyje įsivyrauja tendencija, jog daugiausia skundžiasi tik sostinės ir Kauno gyventojai. Anksčiau buvo 70 procentų iš šių miestų, vėliau 75, o dabar 84 procentai iš Vilniaus, Kauno. Neteisybė palaužia Klubo „Veiklios moterys“ Panevėžyje viceprezidentė Danutė Kriščiūnienė teigia, kad atlyginimų skirtumo problema buvo labai aktuali klubo įsikūrimo pradžioje 2006 metais. Tuomet nemažai diskutuota apie tai, surengta apskritojo stalo diskusija ir kt. Tuo metu klubo veikloje dalyvavo apie 130 moterų ir įvairaus amžiaus sluoksniuose norėta pažiūrėti, kokia situacija. Dabar tyrimų dėl šios problemos nėra daryta. „Neadekvatus atlyginimas – tiesa. Ne tik Lietuvoje, bet ir Panevėžyje vyksta šie dalykai“, – neabejoja ji. Tuo įsitikinama ir praktiškai. Į klubą ne kartą kreipėsi moterys, patiriančios diskriminaciją – gauna mažesnį atlyginimą nei vyrai, dirba daugiau nei jie, su jomis nesiskaitoma ir pan. Daugiausia bėdų tarp besikreipiančiųjų turėjo prekybos centruose dirbančios moterys. Pastarasis atvejis, kai pagelbėta, įtarta, kad netolygiai paskirstytas darbas – moteriai skirta daugiau užduočių nei vyrui. Viceprezidentė mano, kad su šia problema pavyko susitvarkyti. D. Kriščiūnienė džiaugėsi, kad nors visuomenėje klubas ir nėra didelio statuso, tačiau pavyko pagelbėti. Be to, buvo ne vienas atvejis, kai, jos manymu, moterys išgelbėtos ir nuo drastiškesnių žingsnių – galimos savižudybės. Jos buvo tiek nusivylusios, kad jų pagalbos kreipimasis skambėjo kone kaip atsisveikinimas. Pagelbėta ne tik panevėžietėms, sulaukta pagalbos prašymų ir iš Kauno. „Moterys bijo, niekuo nebetiki. Sako, mums niekas nepadės“, – apie tai, kodėl moterys praradusios pasitikėjimą ir negina savo teisių įvairiose institucijose, sako D. Kriščiūnienė. Gaji baimė ir netekti darbo. „Paprastai tai psichologiškai palaužtos moterys. Užguitos, apkrautos darbais, kurių joms nepriklauso daryti. Nebemato šviesos tunelio gale“, – dar vieną priežastį, kodėl taip vangiai skundžiamasi pažeidžiamomis teisėmis, įvardija D. Kriščiūnienė. Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas sako nusiskundimų dėl nevienodų atlyginimų nėra girdėjęs. Dabar daugiausia skundžiamasi kiek dėl kitokių dalykų. Nuo Naujųjų metų pakilus minimaliam atlyginimui, ne vienoje įmonėje kvalifikuotiems darbuotojams jis nekeliamas. Tai yra nekvalifikuoto darbuotojo minimalus atlyginimas beveik susilygino su atlyginimu specialisto, kuris anksčiau gaudavo daugiau, o atsakomybė abiejų yra skirtinga.