Kalbėdama su naujienų portalu tv3.lt žinoma pora prisiminė akimirkas, kai tos pagalbos be galo reikėjo ir jiems, mat persikėlus gyventi į Londoną viskas žibėjo tikrai ne auksu.
M. Vygantas ir J. Naruševičiūtė pasakojo, kad per karantiną spėjo surengti jau ne vieną virtualų koncertą, vis dėlto labiausiai įsimintinas buvo tas, kuriuo bandė pagelbėti Tailande gyvenantiems bičiuliams ir jų augintiniams.
„Vienas iš įsimintiniausių pasirodymų labdaros koncertas pagelbėti Tailande gyvenantiems lietuviams ir jų nuostabiems augintiniams. Tai buvo pasiektas mūsų asmeninis rekordas, nes vienu metu koncertą stebėjo daugiau, nei 1000 žmonių. Tada supranti, kad darai gerą darbą. Džiaugiamės surinkta nemaža pinigų suma, kuri viršijo mūsų pačių lūkesčius. Kadangi artėja didžiausia metų šventė – Kalėdos – nelikome ir šį kartą abejingi“, – sakė Mantas.
Anot atlikėjo, artėjant šventėms, socialiniai tinklai lūžta nuo kvietimų prisijungti prie įvairiausių labdaros renginių, vis dėlto jiedu su Jolanta jau ne pirmąkart bendradarbiauja su JKLB Londono pirmojo skyriaus vadove Onute Dobrovolskiene, 3-iąjį dešimtmetį besirūpinančia lietuvių bendruomenės veikla.
Vis dėlto anksčiau dėl savo noro padėti Jolanta ir Mantas ne kartą yra ir nukentėję. „Esame ir lengvai nudegę, lengvai nusivylę, bet esame per visą laiką sutikę ir daug puikių, nuoširdžių žmonių. Gėris visada nugali, ir maži nusivylimai mūsų tikrai nesustabdo. Kas benutiktų, visada esame pasiruošę sukurti gražią šventę tiems, kam labiausiai to reikia“, – teigė Mantas.
M. Vygantas prisiminė, kad jam pačiam praeityje ne kartą yra tekę išgyventi sunkias dienas, kai pagalbos reikėjo ir pačiam. Tiesa, kiek save pamena, Mantas tikina visuomet daug ir sunkiai dirbęs.
„Buvo dienų, kai skaičiavau kiekvieną centą, bet visada pats išsisukdavau iš padėties. Tačiau moralinės pagalbos prireikė, ir tikrai ne kartą. Svetima šalis, naujos patirtys, nauji draugai, įvairios pagundos ne kartą pakišo koją, tačiau visada turėjau šalia savo artimuosius, kurie padėjo sunkiomis akimirkomis. Tai – be galo svarbu gyvenant svetur. Teko ir pačiam su savimi nemažai padirbėti, kad atskirti, kas yra kas. Kažkada ir aš nešiojau rožinius akinius, bet, ačiū Dievui, kad jie jau senai padėti giliai į stalčių“, – istorija dalijosi jis.
O štai jo mylimoji Jolanta pridėjo, kad nuo pat pirmos dienos, kai atvyko gyventi į Londoną, puikiai suprato ir žodžio „išgyventi“ prasmę.
„Atvykau dar tuo laikotarpiu, kai Lietuva nebuvo Europos Sąjungoje. Penkerius metus teko gyventi nelegalo statusu, teko patirti ir badą, būti bename. Teko pradėti, kaip ir daugeliui, nuo sunkių darbų, o dar ir kalbos barjeras… Viską galima buvo išgyventi, bet labiausiai trūko artimųjų“, – sakė ji.
Vis dėlto net kai būdavo sunkiausia, o dirbti tekdavo kone ištisai, J. Naruševičiūtė niekuomet stengdavosi neparodyti, kaip sunku iš tiesų.
„Sunkiausias periodas buvo tada, kai likau viena su vaikais, kai trūko pinigų net maistui, ir paskutinis lašas buvo artimųjų netektis. Bet reikėjo gyventi dėl vaikų, ir netgi dirbti 24 valandas per parą... Dieną sunkiame darbe, naktį – auklės darbas. Bet svarbiausia gyvenime nepalūžti, neįnikti į priklausomybių liūną. Mano didžiausias draugas buvo mano šypsena. Niekam nesiskundžiau ir niekas nežinojo, kaip man buvo sunku, nes visada visuomenėje buvau linksma, darbšti, atsakinga. Mano gyvenimo devizas yra toks, kad po audringos, tamsios nakties visada išaušta rytas“, – pasakojo ji.
Mantas prisiminė net kelis sunkesnius periodus, kuriuos teko patirti Londone. Jei ne Jolanta, Mantas neslepia, kad nežino, kaip jo gyvenimas būtų susiklostęs dabar.
„Kiekvieną iš jų išgyventi teko sunkiai, ir su pasekmėmis. Kentėjo sveikata, pasirinkti netinkami draugai, pasitaikę visiškai nereikalingi, bet tuo metu nesuprantami klystkeliai. Bet džiaugiuosi ir labiausiai dėkoju likimui, kad į mano gyvenimą atsisuko ir atėjo šviesa, kurios vardas Jolanta. Ji buvo ir yra mano pats didžiausias ramstis visuose gyvenimo klausimuose. Padėjo atmerkti laiku akis ir supratau, kad gyvenimas turi visai kitokias spalvas“, – mylimajai dėkojo jis.
Mantas ir Jolanta anksčiau itin mėgo keliones, deja, šiais metais jiedu Lietuvos taip ir neaplankė: „Džiaugiamės kad prieš užsidarant pasauliui dar suspėjome pagulėti po tropine Tailando saule. O kitais metais planai jau sukurti, laukiame tik tos dienos, kada ramiai galėsime grįžti ilgesniam laikui.“
Kaip sakė Jolanta, didžiausias jos noras šiuo metu būtų grįžti į Lietuvą ir bent keletą dienų pailsėti nuo miesto šurmulio sode, po obelimi. Jai pritarė ir Mantas: „Pirmasis ir svarbiausias dalykas aplankyti šeimą Suvalkijoje – ten ir gamta, ir ramybės oazė viename. Turiu išnaudoti savo gimtadienio dovaną ir šokti parašiutu Sasnavos oro klube. Tai jau tampa kaip tradicija kiekvienais metais.“
Tiesa, jiedu užsiminė ir apie tai, kad gimtojoje šalyje jų laukia ir nemažai darbų, naujų įrašų, o artimiausią savo labdaros koncertą jiedu surengti ketina jau lapkričio 28 dieną, Jungtinės Karalystės laiku 18 valandą, kartu su JKLB Londono pirmuoju skyriumi. Koncertas vyks „Facebook“, o Jolanta ir Mantas savo gražiausias dainas atliks iš namų.
