Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Rusija Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią Lietuvą spaudžia iš visų pusių. LRT televizijos laida „Savaitė“ atskleidžia kaip.
Tuo metu, kai uždraustas lietuviškų pieno produktų eksportas, „Pirmasis Baltijos kanalas“ parodo šmeižto persmelktą laidą apie sausio 13-ąją. Kilus skandalui, temą pratęsia. Tas propagandinis karas ir darbas vyksta nuolat. Tai leidžia teigti „Savaitės“ turimi garso įrašai. Rusijoje kuriami scenarijai, kaip kurstyti neramumus tautiniu pagrindu ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, remiami ir skatinamai tokių scenarijų vykdytojai. Lietuvoje didžiausių liaupsių sulaukia neva didvyrišką darbą žiauraus persekiojimo sąlygomis dirbantis Algirdas Paleckis. O šis kalba visai taip, kaip Aleksejus Pimanovas, tų Lietuvą ir jos nepriklausomybę niokojančių laidų autorius. Neva žurnalistas, o iš tiesų V. Putino partijos narys, Rusijos federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto narys. Komiteto, kuriam atskaitingos specialiosios tarnybos ir kariškiai. Tai ar galima neigti, kad antilietuviški scenarijai toje šalyje kurpiami aktyviai dalyvaujant specialiosioms tarnyboms, bendradarbiaujant su žvalgybos pareigūnais? Ir kas išdrįs pasakyti, kad visas šis judėjimas negavo Kremliaus palaiminimo, kad tai saviveikla?
„Piervyj kanal Rossija“ laidos „Žmogus ir įstatymas“ vedėjas Aleksejus Pimanovas įžūliai meluoja, kad dėl jo laidos Lietuvoje uždrausta televizijos „Piervyj kanal Rossija“ transliacija. Teismas taiko apribojimus tik kai kurioms laidoms.
Šis žurnalistas nesigėdija melo – spalio 4-ąją išsukinėjo Alfos smogikų generolą Michailą Golovatovą, kurį už Vilniuje pralietą kraują reikalauja išduoti Lietuvos teisėsauga. Kalbintas ir Kinijoje pasislėpęs Edmundas Kasperavičius. Šio vardu 1991-aisiais pavadinta „kaspervizija“, nes E. Kasperavičiui ir jo samdiniams vietą atlaisvino kariškiai, automatų buožių smūgiais išviję čia dirbusius Lietuvos žurnalistus. Sausio 13-osios siaubą išgyveno šimtai žmonių, kurie bjaurisi buvusio LTSR prokuroro Antano Petrausko samprotavimais, kad žmonės krito ne nuo okupantų kulkų.
Tokiems juodiesiems propagandininkams būtų kur kas sunkiau veikti, jei nerastų Lietuvoje pasiryžusių sakyti savo šeimininkams reikalingą „tiesą“. Vienas jų – raudonasis Algirdas Paleckis. Jis kalba tą patį, ką ir A. Pimenovo laidos herojai: kad Vilniuje šaudė „savi į savus“.
„Mums visą laiką kalė į galvas, kad prie televizijos bokšto sovietų kariai nužudė 14 nekaltų piliečių“, – „Pervyj kanal Rossija“ laidoje „Istorinis procesas“ kalbėjo Socialistinio liaudies fronto, organizacijos „Lietuva be nacizmo“ vadovas Algirdas Paleckis.
Greta A. Paleckio – buvęs milicijos majoras Vladislaavas Ovčinikovas ir politologas Sergejus Kurginianas. Jie dabar Maskvos kalamą versiją, kad „savi šaudė į savus“ aprašė dienraštyje „Moskvoskaja prada“, straipsnyje „Lietuviškas sindromas“ prieš du dešimtmečius. Ši melo banga pakilo su nauja jėga. Prieš pat pastarąjį Rusijos televizijos išpuolį, Maskvoje surengta diskusija apie rusakalbių padėtį, priešpriešą tarp tautų Baltijos šalyse. „Savaitės“ duomenimis, diskusijoje dalyvavo Latvijoje registruoto Europos tyrimų instituto prezidentas Aleksandras Gaponenka, oficialūs Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų pareigūnai, veikėjai iš trijų Baltijos valstybių. „Savaitė“ gavo šios diskusijos garso įrašą. Jame nuo pat pradžių daug liaupsių pažerta Kremliaus talkininkams, vienas jų – A. Paleckis.
„Dmitrijus Linteris Rygoje, Aleksejus Semionovas Taline, Algirdas Paleckis Vilniuje. Tai žmonės, kurie iš tiesų atlieka didvyrišką darbą, nepaisydami Baltijos valstybių specialiųjų tarnybų, valstybinės žiniasklaidos, valstybinių įstaigų žiauraus persekiojimo. Jų darbas iš tiesų nėra nepavojingas, todėl vertas atitinkamo dėmesio ir pagarbos“, – skamba Maskvoje vykusios diskusijos įrašo fragmente.
Latvijos valstybės saugumas tvirtina, kad A. Paleckio bendražygis A. Gaponenka bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba. Maskvoje jam talkino žvalgybos karininkas Dmitrijus Jermolajevas. Pastarajame susitikime aptarti metodai, kuriais būtų galima pakurstyti neramumus.
„Reikia surasti tokią temą, kuri be pralaimėjimo sukeltų protestus prieš naujai pasirodžiusias vyriausybes. Antirusiška, nukreipta prieš Rusiją, išsityčiojanti iš Didžiojo Tėvynės karo dalyvių – šios temos turi dominuoti“, - skamba įraše.
Ko gero, kažkas Rusijos platybėse strateguoja planą, kaip išklibinti mūsų valstybės pamatus. Vidurvasarį, kai Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungai, pasipylė propagandiniai triukai. Rusijos tėvynainiams skirtoje žiniasklaidoje šaipomasi iš Baltijos valstybių ir Jungtinių valstijų prezidentų susitikimo, iš Kremliaus atskrieja grasinimai okupuoti Baltijos šalis ir tuoj pat – patyčios iš potencialių aukų. Lietuvai paskelbtas ekonominis karas, jį lydi propagandiniai piešinukai, kuriuose tyčiojamasi iš lietuviškos trispalvės ir valstybės herbo. Profesorius Aleksandras Vasiliauskas sako, kad Rusijos prezidentas yra paskelbęs karą visam Vakarų pasauliui, tai žinodami privalome nesutrikti.
„Jie kariauja informacinį karą. Jeigu kariauji, tai turi vykdyti to karo leistinas priemones. Jie pasirinko tokias priemones: ardyti, griauti politines sistemas Baltijos šalyse, sukelti nepasitikėjimą tarp Baltijos šalių ir ES bei JAV, ir taip toliau. Jie kariauja karą“, – konstatavo Mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas.
Istorikas Valdas Rakutis sako, kad lietuviai turi drąsiai gintis, nuspėti, užbėgti už akių priešininkų veiksmams. Dabar Kremliaus vanagai atakuoja visus įmanomus taikinius.
„Yra keli taikiniai. Pirmas taikinys, ko gero, pačios Rusijos visuomenė, kurią reikia nuteikti, kad būtų nusiteikusi prieš Lietuvą. <...> Antras taikinys – rusakalbė mažuma Lietuvoje, kuri daugiausiai informacijos gauna iš rusiškų kanalų ir taip priima informaciją, kaip tie kanalai pristato. <...> Lietuvoje jokios įtampos nėra, bet po truputėlį ji gali atsirasti, jei bus nuolat formuojamos nuomonės. Trečias taikinys – mūsų pačių, lietuvių ir kitų tautų bendruomenė, kuri turi pakankamai silpnas istorijos žinias. Kai jie gauna tokią informaciją, jei neturi kritinio mastymo, pagrindų, tai mažiausiai ką žmonės padaro – suabejoja, kartais pradeda galvoti: na, gal taip buvo iš tikrųjų?“, – aiškino Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius prof. Valdas Rakutis.
Mes galime drąsiai tvirtinti, kad gėdingą provokaciją prieš Lietuvą įvykdęs Rusijos televizijos žurnalistas A. Pimanovas Lietuvoje negalėtų dirbti žurnalistu dėl etikos, nes jis politikas, V. Putinui artimos Rusijos vieningosios partijos narys. Prieš trejus metus jis tapo Rusijos Federacijos tarybos deputatu, jos Gynybos ir saugumo komiteto nariu.
Parlamentinis Saugumo komitetas kuruoja Rusijos slaptąsias tarnybas, jam atskaitingi kariškiai. Įsidėmėtina tai, kad A. Pimanovas tuoj po Lietuvą įskaudinusios laidos pakviestas būti vienu iš vadovų radijo ir televizijos bendrovės „Krasnaja zvezda“. Ši priklauso Gynybos ministerijos padaliniui „Oboronservis“. Taigi nėra reikalo spėlioti, kas sieja Gynybos ir saugumo komiteto narį su karine ar kita rusų žvalgyba, kodėl A. Pimenovas gina sovietų kariškių versiją apie sausio 13-osios žudynes.
Reiktų pabrėžti, kad dabar A. Pimanovas vadovaus „Krasnaja zvezda“ drauge su vienu juodųjų technologijų meistru Jurijumi Šalimovu. NTV rodė ne vieną J. Šalimovo „žurnalistinį tyrimą“, pavyzdžiui, prieš prezidento rinkimus sukurptas „Krikšto tėtušis“. Serialo autoriai gyrėsi atvėrę Baltarusijos KGB seifus, kur buvo medžiaga apie kruvinus Aliaksandro Lukašenkos darbelius.
Kitas J. Šalimovui priskiriamas serialas „Protesto anatomija“, dėl kurio klastočių iki šiol piktinasi Rusijos opozicija. Kariškiai sako, kad „Krasnaja zvezda“ reikalingi profesionalai. Todėl lietuviai paprasčiausi turėtų suprasti, kokiems „profesionalams“ duota užduotis trypti Lietuvą, o supratę – tinkamai reaguoti.
