Rinka susitraukė
Registrų centro duomenimis, pernai žemės sklypų buvo perleista 22 proc. mažiau nei 2013 metais. Tvirtinama, kad žemės rinkos susitraukimą nulėmė teisiniai prekybos žemės ūkio paskirties žeme suvaržymai ir mažesni valstybinės žemės pardavimai.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininko Gintaro Nagulevičiaus teigimu, beveik penktadaliu sumažėjo ir žemės ūkio paskirties žemės kaina: „Prieš įsigaliojant saugiklių įstatymui žemės ūkio paskirties žemės rinka kaito, kainos augo, o dabar ir sandorių sumažėjo, ir kainos nukrito.
Palyginti su 2013 ir 2012 metais, žemės kaina smuko apie 20 proc. Manau, kad žemės pardavimo apribojimai išgrynino rinką ir realią žemės kainą.“
Pasiūlymai atrodo neadekvačiai
Derlingų kraštų ūkininkų akimis, tendencijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje yra kitokios. „Žemės kaina yra per didelė ir vis kyla aukštyn. Kėdainių, Joniškio rajonuose už hektarą jau prašo 25 tūkstančių litų (7 240 eurų) ir daugiau. Gauname ir skambučių, ir trumpųjų žinučių – savininkai už tiek siūlo pirkti žemę“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas.
Kėdainių krašte įsikūrusio ūkininko tokie pasiūlymai nevilioja. Anot jo, ir kiti kolegos nesiruošia mokėti po 25 tūkst. litų už hektarą: „Žemės kaina neadekvati, nes ūkininkų pajamos smarkiai sumažėjo. Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos smuko nuo 30 iki 50 procentų! Mūsų išmokos vienos mažiausių Europos Sąjungoje, mums trūksta apyvartinių lėšų, bankai finansuotų tik 10 000–12 000 litų (2 896–3 475 eurus) už hektarą, tad niekaip negalėtume įpirkti taip brangiai siūlomos žemės. Tokios investicijos atsipirktų tik po pusės šimto metų. Ar tokią naštą paliksime vaikams?“
Pučia kainų burbulą?
LŪS vadovas minėjo, kad tik 15–20 proc. ūkininkų iš tiesioginės veiklos gauna pelno, o 80 proc. jų ūkių gyvybingumą palaiko tiesioginės išmokos. Todėl žemių savininkai esą neturėtų kaitinti žemės ūkio paskirties žemės rinkos.
J.Talmantas mano, kad prekyba žemės ūkio paskirties žeme aprimo ne tik dėl įvestų saugiklių, bet ir dėl žemės savininkų noro pūsti kainų burbulą. „Prisimename, kaip sprogo būsto kainų burbulas.
Taip gali atsitikti ir žemės ūkio paskirties žemės rinkoje“, – samprotavo ūkininkas. Pasak jo, nūnai reali kaina už derlingą žemę – 12 000–15 000 litų (3475–4344 eurai) už hektarą. Tiek žemdirbiai mokėtų, jei žemė būtų arti jų dirbamų sklypų, išdirbta. Ūkininkų nedomina toliau nuo jų laukų išsibarstę nedideli žemės lopinėliai.
Krapšto iš pakampių
„Mūsų krašte hektaras žemės dabar įvertinamas nuo 15 iki 20 tūkst. litų (nuo 4 344 iki 5 792 eurų). Anksčiau prašė dar daugiau. Suprantama, kad savininkai už parduodamą žemės ūkio paskirties žemę nori daugiau, bet nebūtinai tiek už ją ir moka“, – šyptelėjo Šakių ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Valiukas, paklaustas apie prekyba žeme Suvalkijoje.
Šakių rajone yra daug stambių ūkininkų, jie aktyviai išnaudoja europinę paramą, investuoja į modernią žemės ūkio techniką, šiuolaikinę įrangą bei technologijas. Vadinasi, jie priversti plėsti ūkius, todėl nepraleidžia progos padidinti dirbamos žemės plotą.
„Laisvos valstybinės žemės nėra, nebent kur likę nedideli gabalėliai. Supirkinėjamos trihektarininkų, kurie nesugebėjo įsiteisinti kažkada gautos valstybinės žemės, sklypai.
Žemė mūsų rajono ūkininkams tikrai reikalinga, todėl ją krapšo iš visų pakampių. O jos kaina priklauso nuo to, ar žemė arti ją perkančio ūkininko laukų, ar patogu ją pasiekti“, – aiškino R.Valiukas.
Kainą kelia sofos ūkininkai
Brangiau mokėti už žemę teko ir nenašių rajonų, kur uždera kur kas menkesni derliai, ūkininkams. „Jaunieji ūkininkai, kurie kuria ūkius ir nori pasinaudoti europine parama, pirko žemes brangiau nei rinkos kaina“, – patvirtino Zarasų krašto ūkininkų organizacijai vadovaujantis Darius Viliūnas.
Nederlingų žemių pabrangimui, anot Zarasų rajono ūkininko, įtakos turėjo naujos Kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse įtraukta nuostata, kad tiems, kurie deklaruoja pievas ir ganyklas, neprivalu laikyti gyvulių. Žemės ūkio ministerija norėjo priversti vadinamuosius sofos ūkininkus laikyti gyvulius, tačiau su tuo nesutiko Europos Komisija.
D.Viliūnas įsitikinęs, kad tai – laikinas pakilimas. „Kaimo plėtros programos priemonės dar tik pradedamos įgyvendinti.
Kol yra pakankamai pinigų, tie, kurie laiko pievas ir ganyklas, jas noriai deklaruoja ir nenori parduoti. Kai išmokos už nederlingas žemes pradės tirpti, viskas stos į vietas. Manau, tada sumažės ir žemės kaina“, – prognozavo zarasiškis.
Pardavimą stabdo saugikliai
„Aišku, kad žemės savininkai, kurie deklaruoja pievas ir ganyklas, dabar nenori parduoti savo sklypų. Sofos ūkininkai beveik už dyką gauna išmokas, tad kam parduoti vištą, kuri deda auksinius kiaušinius?“ – kolegai iš Zarasų pritarė ir Utenos rajono ūkininkas Mečislovas Bučelis.
Ir Zarasuose, ir Utenos krašte už patogioje vietoje esančią derlingesnę žemę savininkai prašo mokėti iki 5 000 litų (1 448 eurus) už hektarą, už ne tokią našią – iki 3 000 litų (868 eurus). „Vieniems paranku patiems deklaruoti ir gauti išmokas, kiti tikisi, kad žemė brangs.
Be to, dėl įvestų saugiklių atsirado daugiau rūpesčių, todėl savininkai, ypač pagyvenusio amžiaus, nesiryžta pradėti pardavimo procedūrų“, – pastebėjo M.Bučelis.
Pabrangino žemės nuomą
Ūkininkai skundėsi, kad savininkai pabrangino ir žemės nuomą. Kai kur jos kaina išaugo dvigubai ar net dar daugiau. „Už hektaro nuomą mokėjome iki 150 litų (43 eurus), o dabar pakėlė iki 100 eurų“, – sakė D.Viliūnas. Derlingesnių kraštų ūkininkams už nuomą teks pakloti maždaug pusę tūkstančio litų (145 eurus).
G.Nagulevičiaus manymu, nereikėtų stebėtis dėl augančios žemės nuomos kainos: „Natūralu, kad žemės savininkai nori gauti naudos iš savo turimo turto. Anksčiau ne visi ūkininkai norėjo mokėti už nuomą, nors jie nemažai uždirba iš tos žemės.“
Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovai yra siūlę žemės nuomos kainą sieti su žemės rinkos ar žemės ūkio produkcijos kainomis. Pernykštės žemės ūkio produkcijos kainos stipriai sumažėjo, tad ūkininkai norėtų, kad nuoma pigtų, o ne brangtų.
Užsieniečiai valdo per bendroves
Nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės savininkas, nusprendęs parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai privalo informuoti pasirinktą notarą arba Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinį padalinį.
Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad nuo 2014 metų pradžios iki šių metų balandžio pabaigos NŽT gavo 27 890 žemės savininkų pranešimų apie sprendimus parduoti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, iš jų 6 830 gauti per 4 šių metų mėnesius.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, NŽT nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. informavo 84 562 parduodamų žemės sklypų naudotojus (t. y. asmenis, kurie pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudojo žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus) ir (ar) kaimynus (t. y. asmenis, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu; savivaldybės administracijos direktorių ar kitą žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotą instituciją, jeigu parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatomas panaudoti visuomenės poreikiams; valstybės įmonę Valstybės žemės fondą), iš kurių 20 272 informuoti šiemet iki balandžio pabaigos.
NŽT duomenimis, pernai panaikinus draudimą užsieniečiams pirkti žemę, jie neplūstelėjo į Lietuvą ir nepuolė sudaryti žemės pirkimo sandorių. Nuo 2014-ųjų gegužės pradžios iki metų pabaigos buvo išduotas 5 481 leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, o šiemet – dar apie pusantro tūkstančio leidimų. Iš visų išduotų leidimų užsieniečiams teko tik penki.
Reikia pabrėžti, kad NŽT pateikti skaičiai neatspindi, kiek Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės patenka į užsieniečių rankas. Žemę perka ne tik kitų valstybių pilietybę turintys fiziniai asmenys. Apeidami buvusius draudimus užsieniečiai per juridinius asmenis yra supirkę nemažai žemių Lietuvoje. Kiek hektarų jie valdo, galima tik paspėlioti. Tokia schema veikia ir dabar.
Žinoma, pirmiausia užsieniečiai taikėsi į derlingas žemes. Dabar, anot ūkininkų, jie bando įsitvirtinti ir nenašiuose kraštuose. Zarasų rajono ūkininkai spėja, kad neseniai čia iki 70 ha plotą įsigijo danai, kuriems vadovaujant ten dabar intensyviai sodinami šilauogių sodinukai.
