O kovotojai su korupcija sako, kad Kremliaus režimo pinigų Lietuvoje būtų lengviau ieškoti, jei jau anksčiau būtų griežčiau kovojama su pinigų plovimu.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Italijos ir Prancūzijos teisėsaugininkai skelbia areštavę įspūdingas Kremliaus režimą remiančių oligarchų jachtas Europos Sąjungai paskelbus sankcijas Putino režimo pakalikams ir rėmėjams dėl Ukrainoje pradėto karo.
Sankcijas turi įgyvendinti ir Lietuva. Tačiau mūsų pareigūnai panašių turtų Lietuvoje neranda. Aiškėja, kad Lietuvoje bankai savo sąskaitose įšaldė 650 tūkst. eurų, 3 tūkst. JAV dolerių ir 520 Rusijos rublių. Tai penkių Rusijos ir Baltarusijos įmonių bei vieno oligarcho pinigai, tačiau kieno konkrečiai, pareigūnai ir politikai slepia.
„Daugiausia tai Rusijos komercinių bankų laikomos lėšos Lietuvos komerciniuose bankuose. Turime vieną atvejį, susijusį su Rusijos oligarchu, jo valdomos bendrovės lėšomis Lietuvos komerciniame banke“, – teigė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Pasak Majausko, nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos bankai gavo 48 pranešimus apie pinigines operacijas su Rusija ir 25 su Baltarusija. Šiuos pinigų pervedimus bankai stabdo ir tikrina siuntėjus ir gavėjus. Šiuo metu dėl sankcijų 3 operacijų lėšos įšaldytos. Majauskas spėja, kad Kremliaus režimo pareigūnų ir juos remiančių oligarchų turtų Lietuvoje teisėsaugininkai atras ir daugiau, esą per savaitę dar nespėjo visko sutikrinti.
„FNTT atidžiai šukuoja Registrų centro duomenis ir sugretina su sankcionuotais asmenimis. Tai nelengvas darbas, reikia įvertinti galutinius naudos gavėjus, kurie plika akimi greitai gali ir nesimatyti. Bet aš neabejoju, kad bus ir daugiau turto įšaldyta“, – įsitikinęs M. Majauskas.
Finansinių nusikaltimų tarnybai gavus užduotį ne tik sekti Lietuvos sukčius, bet ir ieškoti sankcionuotų Rusijos ir Baltarusijos asmenų ir įmonių turto, Majauskas tvirtina, esą tarnyba tam per silpna. Ir nors gauna šiemet 12 milijonų eurų finansavimą, jai reikia ir papildomos technikos, ir daugiau pareigūnų.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad Lietuvos finansų institucijų ryšiai su Rusija yra maži ir dėl to Lietuvoje galime ir neišvysti įspūdingų sankcionuotų asmenų ir įmonių pinigų sumų.
„Rusija šiuo metu yra finansiškai ir ekonomiškai labiau sankcionuota už tokias valstybes kaip Venesuela ar Šiaurės Korėja“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Tačiau Lietuvos banko atstovas pripažįsta, kad Kremliaus režimo pakalikai savo turtams slėpti gali griebtis kripto valiutų.
„Kripto kanalas gali potencialiai būti kaip instrumentas, naudojamas priešiškų valstybių siekiant apeiti sankcijas, Lietuvos bankas atkreipia mūsų reguliuojamų rinkos dalyvių dėmesį, kad būtų itin atsargūs ir stebėtų situaciją“, – teigė S. Krėpšta.
„Spragų matome, dėl to bus teikiami įstatymų projektai, kurie užkardytų galimybes spragomis naudotis. Kokios, nereklamuosiu“, – patikino premjerė Ingrida Šimonytė.
Kad Lietuvos tarnybos iki šiol surado vos kiek daugiau nei pusę milijono eurų sankcnionuotų asmenų ir įmonių sąskaitose, korupcijos ir pinigų plovimo ekspertų nestebina. Esą Lietuvoje yra pakankamai teisinių ir finansinių spragų savo turtus siekiantiems slėpti asmenims.
„Dažnai pinigai, kurie atkeliauja iš korumpuotų režimų, yra sunkiai atsekami, nes mes neturime pakankamai informacijos ir duomenų apie elementarius dalykus kaip kam priklauso viena ar kita įmonė, kas tikrieji galutinės naudos gavėjai, akcininkai, savininkai“, – tikino „Transparency international“ atstovas Sergejus Muravjovas.
Lietuvos politikai kalba, kad įšaldyto Lietuvoje Kremliaus režimo veikėjų turto likimas dar neaiškus. Štai Majauskas svarsto, kad jį galbūt galima būtų skirti Ukrainos atstatymui. Tačiau kiti parlamentarai svarsto, kad jį konfiskuoti gali būti ir sudėtinga, mat jo savininkai gali per teismus reikalauti grąžinti.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
