Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Šių metų pabaigoje baigiasi aktyvesnius veiksmus numačiusi tarptautinė paramos operacija Afganistane, ją turėtų pakeisti daugiau afganų mokymams skirta NATO misija. Tačiau šalyje pagrindinėms politinėms jėgoms nesutariant, kas laimėjo rinkimus, vyriausybė delsia pratęsti NATO operaciją.
Iš dabartinių 30 tūkst. NATO karių Afganistane iki metų pabaigos liks 12 tūkst. Su jais NATO pasiruošusi pradėti vadinamąją tvirtos paramos misiją – Aljansas nuo tiesioginių karinių veiksmų trauksis prie mokymų.
Tačiau tam būtinas naujojo Afganistano prezidento parašas, o du pagrindiniai kandidatai Ashraf Ghanis ir Abdullah Abdullah, užsakę detalų rinkimų auditą, vis dar nesutaria, kuris vasaros pradžioje laimėjo balsavimą.
Abu pažadėję palaiminti naująją NATO misiją, bet kol nėra parašo, neaiškus visų NATO šalių, tarp jų ir Lietuvos, karių likimas.
„Vienareikšmiškai tai nėra vienos dienos procesas – atitraukti dalinius. Mes turime sukauptą techniką, mes turime sukaupę ginkluotės, tai sudėtingas procesas, tai būtų iššūkis mums, mes tam iš anksto ruošiamės, ir reikalui esant mes būsime pasiruošę. Bet aš dar kartą noriu pasikartoti, kad blogiausio scenarijaus nebus. Sutartis bus pasirašyta ir mes toliau dalyvausime misijoje“, – sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas gen. Vilmantas Tamošaitis.
„Kadangi mes turime namuose mūsų partnerius tuo metu, kai aplink Lietuvos sienas nėra ramu – jie atvykę pas mus ir kartu su mumis treniruojasi, didina Lietuvos saugumą – tai be abejo, kad mes turime būti kartu su jais čia, kur reikalinga“, – sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Seimas Lietuvai šiais metais Afganistane leido dislokuoti iki dviejų šimtų karių, tačiau šiuo metu jų mažiau nei šimtas. Panašus skaičius ir liktų, jei Afganistanas apsispręstų nuo kitų metų patvirtinti naują NATO mandatą.
