Apie kelią karjeros link ir paslaptis, kaip suspėti pasirūpinti verslu ir gausia šeimyna, interviu pasakoja asmeninė trenerė Rasa Vilkienė.
– Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado sportas ir kodėl nusprendėte būtų asmenine trenere?
– Visą gyvenimą mane lydėjo sportas: lankiau sporto mokyklą, šokius, o kada Klaipėdoje atsidarė pats pirmasis fitneso sporto klubas, nedvejodama jame įsidarbinau administratore. Nors šiose pareigose man sekėse gerai, ilgainiui supratau, kad negaliu nusėdėti vienoje vietoje uždaryta kabinete.
Taip sumąsčiau tapti sporto klube esančių trenerių asistente. Pasiteiravau, ar galėčiau jiems padėti, iš jų pasimokyti ir net taip jiems leisti pailsėti. Ši veikla man patiko, tad nusprendžiau palaipsniui eiti būtent šiuo keliu.
– Kaip siekti tikslų sekėsi toliau?
– Po kiek laiko susituokusi su vyru Klaipėdoje įkūriau moterų sporto klubą, kuriam vadovavau 10 metų. Vis dėlto, tuomet turėjau prisiimti tiek daug atsakomybių, kaip pardavimai, buhalterija, kolektyvo paieškos, kad trenerės darbas liko antrame plane. Vis dėlto, su laiku pastebėjau, kad vis daugiau žmonių į mane kreipiasi asmeniškai su sporto ir mitybos klausimais. Tuomet supratau, kad privalau siekti asmeninės trenerės profesijos.
Tada Lietuvoje asmeninio trenerio profesijos net nebuvo. Žinoma, būdavo specialistai, kurie sporto salėje prižiūrėdavo žmones, kad šie taisyklingai sportuotų, tačiau kreiptis į juos asmeniniais klausimais nebuvo galimybės. Pradėjus domėtis išsiaiškinau, jog kaip tik į Lietuvą vesti seminarų apie šią profesiją atvyksta treneriai iš Rusijos. Nieko nedelsdama vykau į mokymus ir ten gavau asmeninės trenerės sertifikatą.
– Tuomet pradėjote dirbti kaip asmeninė trenerė?
– Taip jau susiklostė, kad netrukus pastojau ir pagimdžiau trečią dukrytę, būdama 40-ties. Vis dėlto, manęs tai nesustabdė ir išsikėliau tikslą – parodyti žmonėms, jog nesvarbu, kiek moteriai yra metų, ji vis tiek gali atrodyti gražiai ir sveikai.
Vedama šio tikslo po kiek laiko į socialinius tinklus įkėliau nuotrauką, rodančią, kaip per devynis mėnesius po gimdymo galima sugrįžti į formą. Net pati nustebau, kiek tada susilaukiau daug reakcijų, dėmesio ir šimtų klausimų, kaip man taip pavyko.
Tada supratau, kad išties noriu padėti kitiems siekti tikslų ir įkūriau savo tinklapį, kuriame teikiu konsultacijas sporto ir mitybos klausimais. Tai įvyko prieš keturis metus ir tada buvau viena pirmųjų Lietuvoje paleidusi tokio tipo projektą.
– Dažnai esate įvardijama kaip žvaigždžių trenerė, ar tai yra pagrindinė jūsų veikla?
– Žmonių neskirstau, tačiau taip, pas mane sportuoti lankosi ir žinomi Lietuvos veidai, kaip Nijolė Pareigytė, Daina Bosas, Eglė Jackaitė. Galbūt pas mane žinomi žmonės lankosi dėl to, kad lengvai su jais randu bendrą kalbą, tačiau bendrauti mėgstu su visais. Jie itin dažnai į mane kreipiasi ne tik dėl asmeninių treniruočių, tačiau ir dėl mitybos planų, juk prieš koncertus arba fotosesijas jiems reikia staigaus rezultato.
– Lietuvių moterų požiūris į sportą ir mitybą: koks jis?
– Moterys visos nori būti gražios, tačiau dažniausiai viskas baigiasi tik noru. Kita problema, jog jos puola dailinti savo išorę, laikosi dietų, bet aš joms visada kartoju, kad norint atrodyti gražiai išoriškai, pirmiausia privalome pasirūpinti sveiku vidumi.
Šiandien madinga kalbėti apie sveiką mitybą, bet dažnas ją supranta klaidingai. Tai ne badavimas, o suderintas, skanus, energijos ir sveikatos suteikiantis maistas. Renkantis tokią mitybą kūno linijos savaime gražėja, atsigauna plaukai, nagai, moteris atrodo sveikesnė, nes kitu atveju, renkantis dietas, vis tiek viskas baigiasi depresija. Problema, kad nėra sąmoningumo ir moterys pasiduoda kraštutinumams.
– Kas dirbant asmenine trenere jums sunkiausia?
– Norint dirbti šį darbą, turi jį besąlygiškai mylėti. Pavyzdžiui, vedant grupinę treniruotę ne tik privalai būti pasitempęs ir įkvepiantis, tačiau ir surasti balansą tarp pažengusių ir naujokų, apgalvoti kiekvieną savo žingsnį, prižiūrėti, ar visi sportuoja taisyklingai, motyvuoti ir pasirūpinti, kad treniruotė prabėgtų nepastebimai.
Be to, visada privalai neatsilikti nuo naujovių. Pavyzdžiui, atsiradus kuriai nors dainai topuose – ji privalo skambėti mano treniruotėje, atsiranda kokia nors naujovė sporte – tai būtinai pritaikysiu ir aš. Taip pat neatsiejama ir charizma. Juk sakoma, kad jos neišsiugdysi ir neišmoksi, ją arba turi, arba ne.
– Kaip pavyksta suderinti darbą ir šeimą?
– Mano kiekvienos dienos grafikas labai įtemptas. Kasdien keliuosi šeštą valandą, dirbu iki vėlaus vakaro, o laisvą dieną turiu tik šeštadienį. Tuomet miegu kiek noriu ir iš lovos išlipu tik kai užsimanau valgyti. Be abejo, turėdama vieną laisvą dieną per savaitę, ją skiriu šeimai.
Dar viena su laisvalaikiu susijusi taisyklė – per dukrų gimtadienius visada pasilieku laisvą dieną. Taip man patarė psichologė, tad stengiuosi išpirkti savo nuodėmes ir visą dėmesį tokiomis dienomis skiriu tik vaikams.
– Vyro palaikymas į jūsų darbą ir nuolatinį užimtumą, koks jis?
– Vyras, galima sakyti, verda tame pačiame katile ir daug padeda mano veikloje: sprendžia visus techninius dalykus, filmuoja, fotografuoja. Be jo indėlio tiek daug nepasiekčiau. Džiaugiuosi, kad sutariame, žinoma, daug ir pykstamės, tačiau tai natūralu.
Visgi, tenka išgirsti ir priekaištų, kad jis mane nori namuose matyti dažniau, tačiau ieškome visiems priimtino balanso. Esame sutarę, kad bent su kartus per metus dviese išvažiuojame atostogauti, tuomet yra vien tik mūsų laikas.
