„Šiemet Lietuva pagal ekonomikos plėtros tempus užima 11 vietą Europos Sąjungoje, nors dar visai neseniai buvome vieni iš lyderių pagal BVP augimo tempą. Reikia pripažinti, kad ūkio augimas šiek tiek išsikvėpė ir yra labai arti savo augimo potencialo, todėl siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“ ir struktūrines reformas įgyvendinti ryžtingiau ir geriau. Kitu atveju ekonomikos augimas bus letargiškas ir nepavyks greitai sumažinti nedarbo“, – sako LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas.
Tai, kad Lietuvos BVP augimas yra lėtas ir mus pagal ūkio plėtrą lenkia nemažai valstybių, taip pat rodo, kad ekonomika jau pradėjo jausti pirmas konkurencingumo problemas. Darbo užmokestis auga kaip niekada sparčiai (šiemet atlyginimai išaugo 7 proc.) ir gerokai lenkia investicijų rodiklius.
„Pavojų kelia tai, kad laisvos darbo vietos yra kuriamos gerokai sparčiau nei jos yra užimamos. Todėl, nepaisant sąlyginai pozityvių ekonomikos plėtros perspektyvų, darbo rinkoje jaučiamas disbalansas tarp darbo pasiūlos ir paklausos. Kartu su prastais demografiniais rodikliais šis disbalansas stipriai ribos nedarbo mažėjimą. Galima pateikti pavyzdį iš pramonės: per pastaruosius ketverius metus laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 40 proc., tačiau užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik dešimtadaliu. Taigi nepaisant tebesitęsiančios ūkio plėtros, nedarbo lygis mažės lėtai ir iki metų pabaigos turėtų nusileisti iki 8 proc. ribos“, – teigia A.Izgorodinas.
Pasak jo, ūkio augimą dirbtinai riboja dar keli veiksniai. Pirma, aukšta bazė, t.y. jau gana ilgą laiką Lietuvos ekonomika yra augimo stadijoje ir Lietuvos realusis BVP yra 4,7 proc. didesnis nei buvo prieš ekonominę krizę, o tai apsunkina ekonomikos plėtrą. Antra, vėluojantis ES paramos priemonių „įleidimas“ į ekonomiką blogina Lietuvos įmonių investicijų rodiklius.
„Vertinant BVP komponentus, būtent vidaus investicijos šiuo metu yra silpniausia Lietuvos BVP grandis – šiemet jos nukrito 2,1 proc. ir vis dar yra 15 proc. mažesnės nei prieš krizę. Jeigu ES parama Lietuvos ekonomiką pasiektų greičiau, galima būtų tikėtis šiuos metus baigti su truputį spartesniu ekonomikos augimu“, – sako LPK atstovas.
Vėluojant ES pinigams, prie BVP plėtros šiuo metu labiausiai prisideda vidaus vartojimas. Dėl atsigavusios darbo rinkos (nedarbas sumažėjo iki 8,4 proc.) ir 7 proc. paaugusio darbo užmokesčio bei atitinkamai padidėjusios gyventojų perkamosios galios šiemet mažmeninės prekybos apimtys išaugo 6,7 proc.
Pasak LPK ekspertų, didžiausias neapibrėžtumas dėl ekonomikos tendencijų iki šių metų pabaigos yra dėl investicijų. Jeigu bus pradėtos įgyvendinti ES paramos priemonės ir iki metų pabaigos įmonės gaus pinigus įrenginių atnaujinimui ir pajėgumų didinimui, tuomet galima pagrįstai tikėtis, kad BVP plėtra priartės prie 3 proc. ribos. Tuomet ES kontekste pagal ūkio plėtros tempus Lietuva pakiltų iš dabartinės 11 vietos į 6-8 poziciją.
„Šiemet pagrindinis ekonomikos lokomotyvas ir toliau išliks vidaus vartojimas, o vartojimo augimo tempai turėtų išlikti stabilūs. Eksporto fronte galima tikėtis panašių tendencijų kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį: ES rinkoje įmonės pagrindines jėgas dės į plėtrą Skandinavijoje, toliau mažės eksporto srautai į NVS rinką. Įmonės toliau žvalgysis naujose rinkose, o naujų rinkų kontekste didžiausias dėmesys bus skirtas JAV bei Kinijos rinkoms“, – prognozuoja A.Izgorodinas.
