Studentų chemikų ir specialistų žiniomis naudojamasi ne tik pramonėje, bet ir nusikalstamame pasaulyje, susijusiame su narkotikų gamyba bei prekyba.
Chemijos specialistus Lietuvoje rengia Kauno ir Vilniaus universitetai. Šiuo metu yra keli šimtai studentų ir tiek pat specialistų, triūsiančių cheminėje pramonėje.
Naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbintas Vilniaus universiteto chemijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Aivaras Kareiva teigė, kad jam nėra žinoma tokių atvejų, kad už bandymą pasigaminti narkotinių medžiagų į teisėsaugos akiratį būtų patekę universiteto studentai ar dėstytojai. „Kiek dirbu universitete, apie tokius atvejus nesu girdėjęs. Gal kas nors kada nors ir pabandė pasigaminti, bet neįkliuvo.“
Dekanas prisiminė, kad buvo gandų apie tai, jog prieš trisdešimt metų kažkas pabandė pasigaminti narkotinių medžiagų ir net buvo jas vartojusių, bet šiuo metu jau nebėra gyvų liudininkų, galinčių apie tai ką nors išsamiau papasakoti.
„Narkotinių medžiagų neįmanoma pasigaminti neturint specialių žinių, žinoma, reikia įrangos ir mokėti ja naudotis. Be to, pačių cheminių medžiagų juk negalima taip paprastai nusipirkti, o universitetai jų užsako moksliniais tikslais, tad galbūt ir įmanomas panaudojimas ne pagal paskirtį“, – kalbėjo A. Kareiva.
Laboratorijų, kur darbavosi chemikai, iš sudedamų dalių gaminančių sintetinių narkotikų bei jų falsifikatų, Lietuvoje nuo 1999 metų aptikta septyniolika. Tarp sulaikytų – chemikai studentai, mokytojas, specialistai. Pradėti dešimtys ikiteisminių tyrimų.
„Specialistai ir studentai darbavosi tik kai kuriose laboratorijose. Kitur triūsę asmenys vykdė mechaninį darbą ir aklai vadovavosi receptais, pateiktais „pramonės“ organizatorių“, – sakė Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos viršininkas, komisaras Edvardas Šileris.
Nepaisant šių atvejų, policija neseka chemijos studentų ir specialistų: „Mus jie sudomina tik tada, kai gauname informacijos apie galimai neteisėtą veiklą".
Nusikaltėliams chemikų žinių prireikia norint susintetinti kurį nors komponentą arba pakeisti pigesniu bei panašiu pagal sudėtį. Neretai vietoje tikro kvašalo narkomanai gauna gliukozės, krakmolo, ar kitų medžiagų supresuotos medžiagos.
Pareigūnai pastebi, jog neretai prekiaujama ir medžiagomis, kurios sukelia alerginę reakciją arba jais apsinuodijama, tačiau dažniausiai įdedamas ir mažas kiekis kurios nors veiklios narkotinės medžiagos.
Stebi chemijos pramonę
Pareigūnų akiratyje yra ir chemijos pramonė: Jeigu ten pasirodo medžiagos, kurios gali būti naudojamos gaminant sintetinius narkotikus, prašoma skubiai pranešti policijai. Ir tai kaskart daroma. Prieš du metus vienoje įmonėje aptikta medžiagos, kurį patikrinta ir konfiskuota kaip uždrausta.
Pastebima, jog daugėja naujos kartos psichotropinės kilmės narkotikų medžiagų ar jų pakaitalų – raminamųjų vaistų – platinimas. Dauguma jų gaminama Kinijoje.
Jeigu 2008 metais ES šalyse registruoti 24 atvejai, tai 2010 m. – jau 41. Ten narkotikų gamybai pasitelktos slaptos chemijos pramonės gamyklos bei laboratorijos.
Visų šalių policijos tarnybos, kovojančios su kvaišalų plitimu, rengia tokių taškų paiešką.
Uždraustų medžiagų sąrašas nuolat atnaujinamas, tačiau tai darančios tarnybos nespėja to daryti dėl spartaus naujų medžiagų atsiradimo. Be to, itin daug laiko sudaro dokumentų ir tyrimų rengimas.
Narkotikų pramonė vystosi daug greičiau nei su jų plitimu kovojančios tarnybos.
Populiariausios – kanapės
Nepaisant to, Lietuvoje narkotikai nėra itin populiarūs. Kvaišalų vartojimas paplitęs didmiesčiuose, kurių Lietuvoje yra tik keli. Žinoma, kaimai ar maži miesteliai ne išimtis, mat būtent ten pareigūnai aptinka slaptų laboratorijų bei kanapių plantacijų.
Šiuo metu šalyje yra registruota apie penkis tūkstančius narkomanų. Kiek jų yra „laisvų“, tik spėjama. Anot pareigūnų – nuo 10 iki 25 tūkstančių.
Pirmoje vietoje pagal populiarumą yra kanapės. Lietuvoje jų mėginama auginti šiltnamiuose, netgi namuose, Tačiau pareigūnai pastebi, jog tokiais būdais išauginti augalai neturi tam tikrų savybių, kaip augantys natūralioje aplinkoje.
„Daugelis mano, jog tai tik „žolė“, tačiau padariniai rūkant šį kvaišalą būną tragiški – priklausomybė įgyjama bei prasideda problemos su sveikata jau po kelių metų“, – įspėjo E. Šileris.
Antroje vietoje – sintetiniai narkotikai (amfetaminas, metamfetaminas). Kol kas jie yra populiarūs dėl pigumo. Miltelių ir tablečių pavidalu jo mėginta gaminti ir Lietuvoje.
Trečią poziciją užima heroinas.
Panaši padėtis yra ir kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje, tačiau pastarojoje heroino jau beveik nevartojama.
Kokainas – tik išrinktiesiems
Kaip ir visame pasaulyje – po heroino paplitęs kokainas – turtingųjų narkotikas. Iš vieno kilogramo kvaišalų sudėliojama net penkiolika tūkstančių dozių. Vieno gramo kaina siekia beveik du šimtus litų.
Laimei, kokaino vartotojų nėra tiek daug ir paprastai šis narkotikas gabenamas per Lietuvą į Vakarų Europos šalis bei Rusiją tranzitu. Šalyje nusėda tik mažas kiekis.
Neseniai Klaipėdos jūrų uoste pareigūnai sulaikė net 400 kilogramų kokaino siuntą, kuri buvo skirta Vakarų Europai ir Rusijai.
Lietuvoje kokainu prekiauti nėra pelninga, mat narkotikų rinka nėra tokia didelė, kaip kitose šalyse. Narkoprekeiviams daugiau apsimoka gabenti kokainą į tokius miestus, kaip Varšuva, Sankt-Peterburgas, Maskva, Madridas, Roma, pastebėjo pašnekovas, 3-oisios Valdybos viršininkas.
Metadonas – irgi kontrabandinis narkotikas
Anot E. Šilerio, Latvijos pareigūnai neseniai demaskavo metadono gamybos laboratorijoje, kurioje nelegaliai gamintas šis preparatas. Pasak kolegų iš Latvijos, iš jų šalies narkotiko pakaitalas gabenamas į Rusiją, kur maišomas su heroinu.
Metadonas, nors ir taikytas gydyti narkomanus, priskiriamas prie kontroliuojamų medžiagų ir turi būti vartojamas tik skiriant ar prižiūrint medikams.
Vokietijoje metadonu gydoma nuo 1992 metų, tačiau, anot pareigūnų, narkomanai neišgijo, o įgavo priklausomybę naujam susintetintam narkotikui.
Kai kuriose miestuose Vokietijoje 1992–1998 metais veikė specialūs punktai kvaišalų vartotojams – jie ten gaudavo švirkštų ir metadono dozę, galėjo pernakvoti. Vėliau, supratus, jog valdžia talkina ligoniams, idėjos atsisakyta.
Padėtis nėra tragiška
„Neretai teigiama, jog narkotikų prekiautojai būriais slankioja aplink mokyklas ir naktiniuose klubuose. Tai netiesa, tikrai mokytojai įspėti tuoj pat pranešti policijai apie įtartinus asmenis. Paprastai narkotikais dalijamasi diskotekose, bet tik per pažįstamus. Ne ką geriau ir naktiniuose klubuose, – pabrėžė E. Šileris. – Kadangi narkomanai nevartoja alkoholio, savininkai tikrai nesitaikstys su asmenimis, atėjusiais gerti tik vandenį į klubą. Žinoma, – juokauja pašnekovas, jeigu kuriame klube ar kavinėje ženkliai padidėtų vandens pardavimai, galima būtų susidomėti jų veikla“.
Palangoje ramu
Pareigūnai tikrino ir Palangos naktinio gyvenimo subtilybes, kai gavo informacijos, jog ten klesti narkotikų prekyba. Tačiau operatyviniams darbuotojams beieškant prekeivių, vienas praeivis pajuokavo: „Jeigu rasit, parodykit ir man“.
Jauni žmonės pirmenybę teikia sintetiniams narkotikams – metamfetaminui ir amfetaminui. „Badytis“ į veną tapo nemadinga – matosi žymės, skausminga ir nepatogu.
„Tik jau pilnai degradavę asmenys, praėję visas stadijas, puola leistis heroiną. Tai jau paskutinis etapas narkomano gyvenime“, – teigė E. Šileris.
Neseniai sostinės romų tabore aptikti dviejų narkomanų palaikai. Tokių nelaimėlių ten randama kasmet. Pareigūnų teigimu, narkomanai miršta prie romų namų slenksčių, o vėliau, slepiant nusikaltimus, pernešami į nuošalias vietas.
Taip pat skaitykite:
Plinta naujas narkotikas, supūdantis žmogų iš vidaus (video)(foto)
Gydymas metadonu – išeitis ar narkomanijos palaikymas? (video)
„Balsas.lt“ konferencija: ar etiška narkomanus gydyti metadonu?
