Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) patvirtintoje išvadoje teigiama, kad Lietuvoje buvo sąlygos ir galimybės veikti nelegaliems JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikymo centrams. Prokurorams siūloma tirti trijų buvusių saugumiečių veiklą.
Išvadose prokurorams siūloma ištirti ar buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius, o taip pat buvęs gen. direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas neviršijo įgaliojimų ir nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Pasak spaudos konferencijoje kalbėjusio NSGK vadovo A. Anušausko, nors Žvalgybos įstatymas reikalauja, kad tokioms operacijoms VSD gautų Valstybės gynimo tarybos (VGT) rekomendacijas, to nebuvo prašyta. „2002-2005 metų laikotarpyje tokie klausimai VGT nebuvo svarstomi jokių rekomendacijų nebuvo duota,“- pažymėjo A. Anušauskas.
Komiteto narė ir Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė pabrėžė, jog dabar nebegalvoja, jog minėti gandai yra nežinia kieno paskleista nesąmonė. Ji tikino, kad santykiai su JAV dėl šio tyrimo nei kiek nenukentės ir visi, kas tuo spekuliuoja, esą klaidina žmones.
Opozicinės socialdemokratų partijos atstovas Juozas Olekas sakė nebalsavęs už tokias išvadas. Pasak jo, tai yra valdančiosios daugumos kerštas daliai VSD vadovų.
NSGK nustatė, kada ir kur leidosi orlaiviai, siejami su CŽV. Pasak A. Anušausko, orlaiviai išvengė muitinės ir valstybės sienos apsaugos patikros. "Sąlygos pervežimui buvo, tačiau ar buvo pervežimai per Lietuvos teritoriją, mes nenustatėme", - sakė komiteto pirmininkas.
"Nebuvo įmanoma nustatyti nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties", - pažymėjo jis.
Už išvadas balsavo 10, prieš buvo 2 komiteto nariai. Dar neaišku, kada komiteto išvados bus pateiktos Seimo plenariniame posėdyje.
R. Juknevičienė nemano, kad tyrimas gali pakenkti santykiams su JAV (papildyta 13.04)
Krašto apsaugos ministrė, NSGK narė Rasa Juknevičienė atmeta bet kokias spekuliacijas dėl to, kad parlamentinis tyrimas dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo gali pakenkti Lietuvos ir JAV santykiams.
"Atvirkščiai, aš manau, kad kuo skaidresni tarpusavio santykiai, kuo labiau Lietuvos ir kitų panašių į mus valstybių specialiosios tarnybos bus kontroliuojamos, kontroliuojamos demokratiniais principais, kuo mažiau bus spekuliacijų ir galimybių pasinaudojant net ir labai galingų valstybių parama daryti didelę įtaką ir Lietuvos politiniam gyvenimui, tai tuo skaidresni, tuo stipresni tie santykiai tarp mūsų valstybių bus", - komentuodama NSGK išvadas, sakė R. Juknevičienė.
Krašto apsaugos ministrė tvirtino, kad santykiai tarp JAV ir Lietuvos tik stiprėja ir stiprėja labai svarbiuose bendruose projektuose.
"Lietuva turi tapti europietiška, NATO standartus atitinkančia valstybe ta prasme, kiek ji sugeba kontroliuoti savo specialiąsias tarnybas. Jų darbas negali būti stabdomas kaip nors ir trukdoma joms dirbti, jos turi normaliai ramiai dirbti savo darbą įstatymų nustatyta tvarka", - sakė NSGK narė R. Juknevičienė.
NSGK pateikė rekomendacijas (papildyta 12.05)
Seimo komitetas išvadoje pateikė rekomendacijų:
1. Žvalgybos tarnybų veiklos koordinavimas ir kontrolė turi būti stiprinami nustatant aiškią žvalgybinės informacijos poreikių ir prioritetų, žvalgybos tarnybų tarptautinio bendradarbiavimo poreikių bei užduočių žvalgybos tarnyboms nustatymo bei jų veiklos vertinimo sistemą, kurioje taip pat atsispindėtų institucinė bei politinė atsakomybė.
2. Informacijos teikimas šalies aukščiausiems pareigūnams turi būti tobulinamas. Būtina aiškiai apibrėžti informacijos teikimo procedūrą.
3. VSD teikiamų veiklos ataskaitų sandara turėtų būti peržiūrėta ir labiau detalizuota:
– parlamentinę kontrolę vykdantis komitetas turėtų gauti išsamesnę informaciją apie tarptautinį VSD bendradarbiavimą;
– teikiamoje informacijoje dėl VSD vykdyto tarptautinio bendradarbiavimo turėtų atsispindėti bendrų operacijų ar veiksmų rezultatai, jų vertinimas ir jų procese panaudoti ištekliai;
– parlamentinę kontrolę vykdantis komitetas turi būti kiekvienais metais supažindinamas su VSD struktūros pertvarka, jos įtaka institucijos veiklos efektyvumui, turimų išteklių valdymu ir panaudojimu.
4. Būtina aiškiai reglamentuoti žvalgybinėje ir operatyvinėje veiklose naudojamus finansinius išteklius, jų apskaitą ir panaudojimo kontrolę, kartu užtikrinant pakankamą žvalgybinės ir operatyvinės veiklos konfidencialumą.
5. Būtina spręsti įslaptintos informacijos tokiais atvejais, kai informacijos rengėjas yra ne tik VSD, teikimo sprendimus priimantiems subjektams klausimą.
6. Tobulintinos Žvalgybos įstatymo nuostatos tiksliau reglamentuojant žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis.
7. VSD turi stiprinti įslaptintos informacijos apsaugą, tobulinti vykdomų tyrimų kontrolės mechanizmą.
8. Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa tobulintina, kad atsirastų teisinės sąlygos valstybės institucijų pareigūnams (VSAT) nustatytose oro uostų pasienio kontrolės punktų teritorijose nekliudomiems įmonių apsaugos darbuotojų vykdyti teisės aktų nustatytas funkcijas.
D. Grybauskaitė: CŽV kalėjimo istorija santykiams su JAV nepakenks (papildyta 12.01)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas vertina kaip žengtą dar vieną žingsnį skaidrumo ir atvirumo link. Šios išvados patvirtino valstybės vadovės įtarimus, Eltai teigė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
Pasak L. Balsio, Prezidentė nemano, kad paskelbta informacija galėtų pakenkti Lietuvos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, ir primena, kad Prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija ir pati pradėjo eiti atvirumo link, taigi ta politika tėra tęsiama.
Premjeras: nesidangstykite Amerika (papildyta 11.38)
Premjeras Andrius Kubilius (NSGK) paskelbtas išvadas pavadino keliančiomis didelį nerimą ir akcentavo, kad jos parodo būtinybę reformuoti Valstybės saugumo departamentą. Vyriausybės vadovas taip pat konstatuoja, kad draugystė su Jungtinėmis Valstijomis nėra priežastis pažeidinėti įstatymus.
"JAV yra strateginis Lietuvos sąjungininkas ir bendradarbiavimas visose srityse, įskaitant slaptas operacijas ir kovą su terorizmu, yra labai svarbus. Tačiau strateginė partnerystė su JAV neturi būti pasiteisinimas, kad galima veikti iš esmės sovietiniais metodais, ignoruojant specialiųjų tarnybų civilinę kontrolę ir pažeidžiant veikiančius įstatymus", - pranešime spaudai cituojamas A. Kubilius.
Nors nėra griežtų įrodymų, ar kalėjimas galiausiai buvo panaudotas pagal paskirtį, Premjero nuomone, šios kalinimo infrastruktūros egzistavimo faktas kelia didelį nerimą.
"Infrastruktūros sukūrimo faktas įrodo, kad nedidelė grupė VSD pareigūnų, be visuomenės ir, galimai, valstybės vadovų žinios, bei apeinant parlamentinę kontrolę galėjo priimti sprendimą statyti sulaikymo centrą. Ypač didelį nerimą kelia tai, jog siauro pareigūnų rato slapta priimtas sprendimas buvo įgyvendinamas pažeidžiant įstatymus, reglamentuojančius žvalgybą ir finansų apskaitą ir ignoruojant neigiamas pasekmes Lietuvos tarptautinei reputacijai", - teigia A. Kubilius.
Pasak Premjero, CŽV kalėjimo tyrimas leidžia suprasti, kaip VSD atsirado ir stiprėjo kontrolės vengimo ir įstatymų nepaisymo kultūra, kaip VSD pradėjo virsti "valstybe valstybėje", kuri užsiėmė savitiksliais galios žaidimais ir nutolo nuo tikrųjų valstybės interesų.
"Galop VSD pasidarė nebesvarbu, su kuo tuos žaidimus žaisti - ar su CŽV, ar su abejotinos reputacijos dujų importo iš Rytų tarpininkais, galimai susijusiais su nedraugiškų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tai atskleidė ankstesnis NSGK tyrimas apie įtariamus korupcinius VSD ir Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų ryšius. Premjeras primena, kad pirmasis NSGK tyrimas prasidėjo po to, kai žuvo pulkininkas Vytautas Pociūnas", - teigia A. Kubilius.
Premjeras apgailestauja, kad VSD neįgyvendino pirmojo NSGK tyrimo išvadų, ir tikisi, kad antrasis NSGK tyrimas dėl CŽV kalėjimų padės reformuoti VSD bei atgauti visuomenės pasitikėjimą šia svarbia institucija. Premjero nuomone, būtina keisti ydingą praktiką, kad VSD pati sau formuluoja užduotis ir neatsiskaito kontroliuojančioms institucijoms.
Premjeras įsitikinęs, kad užduotis specialiosioms tarnyboms turi formuluoti vykdomoji valdžia, o vykdymą veiksmingai kontroliuoti parlamentas. Premjero nuomone, permainos turi vykti Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos pagrindu.
Kartu Premjeras atmeta priekaištus, kad CŽV kalėjimų tyrimas, girdi, naudingas Lietuvai nedraugiškoms valstybėms.
"Priešingai, Lietuvos nedraugai suinteresuoti, kad mūsų slaptosios tarnybos neatitiktų demokratinėms valstybėms keliamų reikalavimų, būtų nekontroliuojamos civilinės valdžios ir kuo ilgiau būtų Lietuvos nepatikimumo ir atsilikimo nuo civilizuoto pasaulio simboliu", - teigia A. Kubilius.
Premjeras pabrėžia, kad Lietuva savo karinę misiją Afganistane laiko svarbiu bendradarbiavimo su sąjungininkais baru, o sąžiningas CŽV kalėjimo Lietuvoje pamokų įvertinimas ir specialiųjų tarnybų reforma gali tik pagerinti bendradarbiavimo su strategine partnere JAV kokybę.
.....
Seimas buvo pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie tokį Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos kalėjimą pranešė JAV televizija ABC NEWS. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pareiškė turinti netiesioginių to įrodymų.
NSGK nariai vykdydami tyrimą aplankė VSD bazę netoli Vilniaus, Antaviliuose, kur, įtariama, galėjo būti įkurtas toks slaptas centras.
Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir buvę šalies vadovai kategoriškai neigė informaciją, apie tokių kalėjimų veiklą.
