Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai pranešė radę būdą, kaip ištirti labai mažų biomolekulių tarpusavio sąveiką. Tai pavyko sužinoti pritaikius spektrinės elipsometrijos metodą, kuris naudojamas tiriant itin sudėtingas struktūras. Gauta informacija gali tapti svarbiu proveržiu naujų prailginto veikimo vaistų kūrime ir atverti naujas galimybes kitoms mokslo sritims.
Šie tyrimai – puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Atliekant tyrimus buvo bendradarbiaujama su biotechnologijų įmone „Profarma“. Įmonė yra sukūrusi ir tebevysto technologiją ProMer, kuri leidžia pailginti biologinių farmacinių preparatų veikimo trukmę ir padidinti jų terapinį efektyvumą, taip pat kuria biologinius ir generinius vaistus oftalmologijos, onkologijos ir ginekologijos susirgimams gydyti. Siekiant įvertinti šių vaistų savybes ir poveikį, FTMC mokslininkai buvo pakviesti atlikti tyrimus.
Pritaikius fundamentines žinias ir spektrinės elipsometrijos metodą, buvo ištirta nežymėtų baltymų tarpusavio sąveika. Spektrinės elipsometrijos metodas pasižymi itin dideliu jautrumu skirtingų terpių fazių sąlyčiui bei plačiomis analizės galimybėmis. Elipsometrija – tai medžiagos optinių parametrų matavimo metodas. Jis taikomas tiriant sudėtingas struktūras – daugiasluoksnius darinius, sandūros, paviršių nelygumus, korėtumą, sluoksnių optines, fizines ir net chemines savybes.
Gaminant biotechnologinius vaistus labai svarbus yra baltymo dydis. Jei baltymas per mažas – jis greitai pašalinamas iš organizmo ir vaistų poveikis yra trumpalaikis. Atliekant tyrimus pavyko sulieti du baltymus padvigubinant baltymo masę ir išsiaiškinti, kaip jie sąveikauja su savo receptoriumi (molekule, kuri prisijungia baltymą ir taip priima signalą). „Spektrinės elipsometrijos metodo tyrimai leido išsiaiškinti, kaip ir kokiu greičiu baltymai jungiasi prie savo receptoriaus. Pasaulyje dar niekas nėra to nustatęs, mes tą padarėme pirmieji. Mums pavyko išsiaiškinti, kokio ilgio jungties tarp dviejų baltymų reikia, kad jie efektyviai susijungtų su receptoriumi“, – tyrimo subtilybes atskleidžia FTMC Bio-nanotechnologijų laboratorijos mokslininkas dr. Arūnas Stirkė.
Mokslininkai teigia, kad prailgintas vaistų veikimas ir sumažintas jų kenksmingas poveikis sveikatai yra itin svarbios savybės kuriant vaistus nuo vėžio, gaminant alternatyvius preparatus chemoterapijai, ar kuriant prailgintu veikimu pasižyminčius baltymus oftalmologijai, sakoma Fizinių ir technologijos mokslų centro pranešime.
