profarma

Biofarmacijos įmonė „Profarma“ prašo teismo ieškinį dėl greitųjų COVID-19 greitųjų testų palikti nenagrinėtu ir civilinę bylą nutraukti. Jei būtų atsisakyta tai padaryti, Vilniaus apygardos teismo prašoma atmesti Generalinės prokuratūros prokurorės, siekiančios apginti viešąjį interesą, ieškinį civilinėje byloje pilna apimtimi. Šiuos prašymus dėl greitųjų COVID-19 testų bylos baigties per teismo posėdį trečiadienį išsakė įmonės advokatas, „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas.

Skandalinga pernai nuskambėjusi greitųjų COVID-19 testų už 6 mln. eurų pirkimo istorija dar net nepriartėjo prie pabaigos. Tačiau jos dalyviai jau peržengė teismo slenkstį, kur valstybei iš verslininkų bandoma prisiteisti daugiau nei 4 mln. eurų. Savo ruožtu verslininkai kelia klausimą, kodėl jie kaltinami už tai, kad valstybinė institucija už greituosius testus sutiko mokėti jų nustatytą kainą. Pernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ėmėsi tirti 6 mln.

Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę atmetė greituosius COVID-19 testus valstybei pardavusių įmonių skundus dėl sprendimo leisti areštuoti 3,85 mln. eurų jų lėšų.  Vilniaus apygardos teismas sausio viduryje nusprendė areštuoti 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst. eurų – „Rouen Grains LV“.  Apeliaciniuose skunduose visos trys įmonės teigė, kad šis sprendimas yra nepagrįstas.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia manantis, kad šiuo metu daugiausia klausimų kelia tai, kad tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo atlieką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). „Aš manau, kad tai ir kelia daugiausia klausimų, kodėl būtent šituo metu, šituo laikotarpiu“, – BNS ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo įtariami bendrovės „Profarma“ atstovai neigia įtarimus ir sako, kad teisėsaugai neįtiko vienas žodis sutartyje. Penktadienį išplatintame bendrovės pranešime teigiama, kad įmonės darbuotojai įtariami neteisingai nurodę greitųjų testų gamintoją, įmonės vadovė Edita Mištinienė tai vertina kaip nesusipratimą, kuris gali baigtis verslo sužlugdymu.

Tyrimą dėl greitųjų koronaviruso testų įsigijimo atliekanti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) aiškinasi operacijas jau po Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos įvykdyto 6 mln. eurų sandorio, patys testai kokybiški, sako ministras Aurelijus Veryga. „Jie tikrai ir gauti, ir jie yra kokybiški.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai pranešė radę būdą, kaip ištirti labai mažų biomolekulių tarpusavio sąveiką. Tai pavyko sužinoti pritaikius spektrinės elipsometrijos metodą, kuris naudojamas tiriant itin sudėtingas struktūras. Gauta informacija gali tapti svarbiu proveržiu naujų prailginto veikimo vaistų kūrime ir atverti naujas galimybes kitoms mokslo sritims. Šie tyrimai – puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys.