Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų.
Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pinigus, žinoma, reikės grąžinti mokant didžiules palūkanas. Pasigirsta balsų, kad ūkiškiau būtų šalies valdžiai skolintis pinigų iš savo piliečių už kiek didesnes palūkanas, nei jiems šiandien siūlo bankai, ir kartu duoti žmonėms daugiau uždirbti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, šiuo metu Vyriausybė vidaus rinkoje kaip tik tai ir daro, tačiau žmonės didelio entuziazmo nerodo.
- Nors teigiama, kad Lietuvos gyventojai turi sukaupę daug pinigų, kodėl Vyriausybė nesiskolina iš žmonių, o yra linkusi pinigų ieškoti užsienyje? - „Respublika“ klausė K. Glavecko.
- Kuo daugiau Vyriausybė skolinsis vidaus rinkoje, tuo labiau brangs kreditai verslui. Ar jūs norite, kad jie pabrangtų? Iš žmonių skolinamės masiškai, bet jie palyginti mažai perka. Yra valstybės lakštai, kitokie finansiniai instrumentai. Galėtume skolintis iš bankų, bet jeigu mes per daug pasiskoliname iš Lietuvos bankų, tai jie bus suinteresuoti dėl mažesnės rizikos skolinti Vyriausybei, o ne verslui ir tai trauks ekonomiką žemyn.
- Dabar žmogui beveik neapsimoka pinigus laikyti banke, tuo Vyriausybė galėtų pasinaudoti.
- Dabar bankų, išskyrus lietuviškus, metų palūkanų vidurkis - 1,2 proc., o Vyriausybės taupymo lakštų - 2,4 proc. Ir tai palyginti nedaug išplatiname. O jeigu jūs norite pakelti iki 5-6 procentų, tada patys bankai pradės skolinti. Žinoma, mes galime pakelti palūkanas ir susirinkti tris milijardus, bet tada verslas atsiguls ant šono.
Visa Europos Sąjungos parama susijusi su kofinansavimu iš bankų. Jeigu mes kelsime tuos procentus, dar labiau sumažės paskolų portfeliai. Dabar taupymo lakštus žmonės gali pirkti kiek nori.
- Kokia žmonių reakcija?
- Perka, bet, aišku, ne taip masiškai.
- Vadinasi, Vyriausybei tėra išeitis tik skolintis už 7 procentus užsienyje ir mokėti milžiniškas palūkanas?
- Nebėra tokių procentų. Vidurkis visų paskolų - 5,1 proc. Jeigu galima pasiskolinti už 4 proc., tai yra neblogai.
Aušra MALDEIKIENĖ, ekonomistė tvirtina, kad valdžiai skolintis mūsų šalies viduje neįmanoma dėl paprastos priežasties - absoliuti gyventojų dauguma yra vargšai:
- Iš tų bankuose laikomų žmonių milijardų didžioji dalis pinigų yra einamosiose sąskaitose. Kai aš žinau, kad turiu ne milijardus, o tik porą tūkstančių ir man reikės pragyventi iki vasario 8 d., kai duos algą, visai nesvarbu, kiek man Vyriausybė siūlo. Šiandien sausio 13-oji, dar nemokėta už butą koks tūkstantis trys šimtai, dar teks sumokėti draudimą, reikia valgyti, o aš žinau, kad turiu vos 200 litų visiems malonumams. Manau, kad 90 proc. Lietuvos gyventojų sąskaitose yra tiek pat pinigų. Pažiūrėkite, kokia yra tų žmonių indėlių struktūra. Ar aš galiu paskutinius pinigus atiduoti valstybei? Nors man pasiūlys 25 procentus palūkanų, aš vis vien negaliu jų atiduoti.
- O jeigu kalbėtume apie terminuotuosius indėlius?
- Vėlgi reikia žiūrėti į indėlių struktūrą. Valstybė visada skolinasi ilgam laikui. Kiek tų žmonių galės skolinti ilgam laikui ir kiek jie pasitiki šita valstybe? Be abejo, jūs norite, kad tuos pinigus atiduotų Lietuvos gyventojams palūkanų pavidalu, tačiau tai yra tas pat, kas skolintis iš savęs. Tiems gyventojams reikės ir sunešti. Tai reiškia, kad tiems 2-3 proc. Lietuvos žmonių, kurie yra labai turtingi ir savo sąskaitose kartais turi labai dideles sumas, mes, visi neturtingi, turėsime tuos pinigus sunešti. Jūs galite sakyti, kad dabar mes sunešame užsieniečiams. Bet yra dar vienas niuansas. O kiek kainuoja aptarnavimas tų sąskaitų, kurios yra smulkios? Yra skirtumas, kai tu skoliniesi milijardą iš karto ir kai skoliniesi milijardą po 100 tūkstančių. Tai visiškai skirtingi dalykai. Taigi taupymo lakštus leidžia, tik juos nelabai sekasi platinti.
- O jie nepopuliarūs vėlgi dėl to, kad esame neturtingi?
- Tikrai nedaug yra žmonių, kurie gali sau leisti ilgam laikui atidėti gana dideles sumas, kad skolintų valstybei. Čia neturtinga šalis. Čia 90 proc. žmonių gyvena nuo algos iki algos arba iki pusės mėnesio, o toliau - badas. Padalykite tuos milijardus iš trijų milijonų ir pamatysite - ten mūsų algos guli.
- Vadinasi, jūsų akimis, mūsų Vyriausybę už skolinimąsi užsienyje galima pateisinti?
- Reikėtų smarkiai gilintis ir gerai svarstyti. Aš turiu tokį tikslų jausmą, kad šita Vyriausybė stengiasi kaip nors išlaviruoti kaip įmanydama pigiau. Bet viskas kainuoja. Nepamirškite, jeigu kokia nors Airija ar Portugalija turi problemų, tai tos problemos ir mums atsiliepia, pasaulyje brangsta pinigai ir skolinimasis. Čia tiesiog viskas susiję.
- Taigi žmonės savo šalies finansams padėti negali?
- Žinote, yra išspausdintas lietuviškų turtuolių sąrašas. Bet kai pradedi žiūrėti, daugelis jų yra visiškai ne turtuoliai. Kad ir koks nors Pinkevičius. Arba kas yra Šedžius? Ką, jis skolins? O kad jį vadina milijonieriumi, tai čia ne Šedžiaus problema.
Jaunius Pocius
