Vos tik kiek sušyla, socialinių tinklų grybautojų grupėse vis pasirodo klausimai, ar pavyko rasti „stebuklingąjį“ grybą, kiti giriasi savo laimikiais, treti pasakoja, kaip ir kam jį vartoja.
Kaip atpažinti šį grybą?
Šis grybas populiarus ne tik Lietuvoje žinančiųjų apie jo savybes tarpe – ant populiarumo bangos jis kyla ir Vakarų Europoje. Anksčiau naujienų portalui tv3.lt gamtininkas Almantas Kulbis pasakojo, kad nors šis grybas – populiarus, norint jį rasti Lietuvoje tenka paplušėti.
Gamtininkas anksčiau pasakojo, kad dėl medicininių ir kitų gerųjų savybių žmonių juodojo beržo grybu vadinamą grybą gamtininkai vadina kitaip – įžulniuoju skyleniu.
„Šis pavadinimas galbūt nėra toks skambus, tačiau gamtininkai taip šį grybą vadina todėl, kad jis yra priskiriamas skylenių genčiai. Dauguma žmonių aptinka steriliąją šio grybo formą, tačiau apskritai, šio grybo vaisiakūnius atrasti yra ganėtinai sudėtinga. Lietuvoje jie yra aptinkamai gana retai“, – tąkart sakė A. Kulbis.
Šio grybo, liaudyje dažniausiai vadinamo čaga, forma yra panaši į gumbą, kuris yra susiformavęs ant beržo. Šie grybai pasižymi savo juoda spalva, o atskirti jį nuo kitų šios genties grybų gali padėti jo pjūvis, kuriam būdinga oranžinė ir ruda spalva:
„Taip juodąjį beržo grybą nėra sudėtinga atskirti nuo kitų, ant beržų atsirandančių gumbų. Apskritai, šie grybai yra virusinės kilmės, todėl neretai, ant beržų pamatę gumbus, žmonės sumaišo šį grybą su kitais grybais.
Todėl jeigu pamatysite, kad ant beržo augantis grybas yra panašus į netaisyklingą karpą, juodas ir rauplėtas, o jeigu dar šviečia ir oranžinė ar ruda spalva, tuomet būkite tikri – susidūrėte su juoduoju beržo grybu.“
A. Kulbis pasakojo, kad neretai sumaišę grybų rūšis, žmonės į namus parsineša kitus grybus, kurie taip pat turi vaistinių savybių, tačiau jos nėra tokios pastebimos kaip minimo juodojo beržo grybo.
„Juodąjį beržo grybą galime aptikti ne tik miškuose, tačiau ir prekyboje, ypatingai skelbimų portaluose. Pastaruoju metu žmonės pradėjo vis labiau falsifikuoti juoduosius beržo grybus ir parduoda į juos panašias kempines ar kitus grybus, kurių rasti yra daug lengviau. Kadangi vaistinio grybo žaliavos kaina yra nemaža, neretai žmonės dėl to taip ir daro“, – įspėjo pašnekovas.
Patarė, kur ieškoti juodojo beržo grybo
O norintiems patiems gamtoje rasti šį grybą, teks pasistengti, kadangi, kaip juokavo gamtininkas, per vieną išvyką į gamtą to padaryti nepavyks. Vis tik žinoti, kur jų dairytis ir ieškoti, verta:
„Šio grybo ieškoti reikėtų drėgnesnėse vietovėse, ant beržų liemenų ir kamienų. Kartais nutinka ir taip, kad šis grybas užauga ir ant kitų medžių. Pavyzdžiui, man teko aptikti jį auganti ir ant juodalksnio.
Tačiau manoma, kad ant kitų medžių užaugęs juodasis beržo grybas turės mažiau vaistinių savybių nei tas, kuris augo ant beržo. Nesu vaistininkas, tačiau kiek teko domėtis, girdėjau, kad vaistinės šio grybo savybės įgaunamos, kai grybas susiduria su beržu.“
Nors žmonės ieško ir graibsto šį grybą dėl naudų sveikatai, A. Kulbis anksčiau teigė, kad šis grybas – „parazitas“, nes augdamas ant beržo pamažu žaloja medį.
„Kadangi tai yra parazitinis grybas, jis augdamas lėtai pažeidžia medį ir sukelia baltąjį medienos puvinį. Dėl to, po maždaug 20 metų, grybas gali beržą pražudyti. Žinoma, toks laiko tarpas yra ganėtinai ilgas, kadangi beržai ir patys išgyvena nuo 100 iki daugiausiai 150 metų.
Naujas grybas ant medžio užauga kas 5-7 metus, todėl dažnai šiuos grybus auginantys veisėjai jį augina dirbtinai. Pavyzdžiui, Norvegijoje jau ganėtinai seniai į beržus yra įstatomi specialūs pleištai užleisti šiais grybais. Taip jie auga beržynuose, kartas nuo karto surenkant derlių. Girdėjau, kad pramoninės juodojo beržo grybo plantacijos jau yra atsiradusios ir Lietuvoje“, – sakė specialistas.
Grybo naudingosios savybės
Nepaisant to, čagos, kaip ir kitų funkcinių (medicininių) grybų populiarumas tik auga. Gamtininko tąkart pasiteiravus, kokia yra juodojo beržo grybo nauda sveikatai, jis pasidalijo keliais pastebėjimais, kuriuos aptiko daugumoje literatūros šaltinių.
„Apie grybo naudą šaltiniuose yra ganėtinai aptakiai rašoma. Teigiama, kad jis „gali padėti“, „galimai padeda“. Žinoma, labiausiai minima jo naudinga savybė yra ta, kad jis gali padėti gydyti vėžinius susirgimus: pradinėse stadijose gali palengvinti sunkią ligą, sulėtinti auglių vystymąsi, o paskutinėse vėžio stadijose – palengvinti ligoniams kančias. Tačiau, kad būtų fiksuoti stebuklini išgijimai, girdėti neteko“, – pasakojo A. Kulbis.
Apie panašias naudingas šio grybo savybes anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra pasakojusi ir grybu entuziaste save vadinanti Giedrė Svaldenytė-Pinot, kartu su seserimi Indre Svaldenyte įkūrusi „Fungi Spells“.
Anot jos, pats juodasis beržo grybas yra pats naudingiausias grybas, augantis Lietuvoje ir teigė, kad juos verta rinkti dėl ypatingų medicininių savybių.
Mažai kas žino, tačiau visuose grybuose aptinkami imuninę sistemą stiprinantys ir su vėžiu kovojančių ląstelių gamybą skatinantys polisacharidai – beta gliukanai, išsiskiriantys grybus termiškai apdorojus aukštoje temperatūroje.
„Šis grybas be visų beta gliukanų, kurie padeda stiprinti imunitetą, yra vienas iš gamtoje randamų grybų, kuris turi didžiausią antioksidantų koncentraciją. Čagoje esantys antioksidantai kovoja su oksidaciniu stresu, yra naudingi odai, grožiui“, – naudas vardijo pašnekovė.
Dažniausiai gamina arbatas
Juodasis beržo grybas naudos turi ne tik onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tačiau ir tiems, kurie nori pagerinti sveikatos būklę sergant virškinimo sistemos ligomis.
Tiesa, šis grybas nėra valgomas, todėl iš jo geriausia virti arbatą arba gaminti ekstraktą – taip gausite daugiausiai naudos, teigė G. Svaldenytė-Pinot. Taip pat teigė ir gamtininkas A. Kulbis, tąkart pasakojęs, kad ragavęs arbatos iš šio grybo. Vis tik pabrėžiama, kad prieš pradedant jį vartoti, svarbu pasitarti su gydytoju – savigyda užsiimti jokiu būdu negalima.
„Yra tekę paragauti juodojo beržo grybo arbatos, kurią galima pasidaryti ir namų sąlygomis. Iš tiesų, arbata turi visai malonų skonį, tad pasitarus su gydytoju ar vaistininku, kaip profilaktikos priemonė gali būti vartojama.
Savigyda užsiiminėti nederėtų, todėl norint sulaukti teigiamo poveikio, būtina laikytis visų specialisto nurodytų rekomendacijų, kadangi vienkartinis vartojimas sveikatos būklės nepakeis“, – priminė gamtininkas.
Anot pašnekovo, šį grybą žmonės vartoja ir žalią, ir džiovintą, ir iš jo pagamintus preparatus. Radus grybą ir norint jį sudžiovinti, reikėtų jo nesupūdyti, nelaikyti plastikiniuose maišeliuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
