• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įsižiūrėjus į medžių šakas, kamienus, ant jų galima rasti vos matomų, 1-3 mm aukščio, smeigtukų. Tai miniatiūrinės kerpės ir joms artimi grybai, kurie formuoja į smeigtukus panašius vaisiakūnius, vadinamus apoteciais. Kerpės gali būti kuo įvairiausių spalvų, o „smeigtukus“ išauginantys su jomis susiję grybai yra juodi ar tamsiai rudi ir tarpusavyje labai panašūs, bet išsiskiria tuo, kad gana specializuoti ir aptinkami tik ant tam tikrų genčių medžių.

Įsižiūrėjus į medžių šakas, kamienus, ant jų galima rasti vos matomų, 1-3 mm aukščio, smeigtukų. Tai miniatiūrinės kerpės ir joms artimi grybai, kurie formuoja į smeigtukus panašius vaisiakūnius, vadinamus apoteciais. Kerpės gali būti kuo įvairiausių spalvų, o „smeigtukus“ išauginantys su jomis susiję grybai yra juodi ar tamsiai rudi ir tarpusavyje labai panašūs, bet išsiskiria tuo, kad gana specializuoti ir aptinkami tik ant tam tikrų genčių medžių.

REKLAMA

Vieną tokią mūsų parko biologas Andrejus Gaidamavičius aptiko ant balzaminės tuopos ir, kaip vėliau paaiškėjo, surado naują Lietuvai grybų rūšį, rašo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Naujos grybų rūšys

„Pasisekė, kaip aklai vištai grūdą rasti, – savo atradimu dalijasi Andrejus ir tęsia, – tiesiog atvažiavau pas pusbrolį į pirtį Mozūriškės kaime. Prie pirties auga balzaminių tuopų gojelis.

REKLAMA
REKLAMA

Kadangi tuo metu buvau pradėjęs visus gamtos stebėjimus registruoti iNaturalist.org puslapyje, pagalvojau, kad reikia nufotografuoti ir šias tuopas, nes jų savo rūšių sąraše dar neturėjau.

REKLAMA

Prie šių žemaūgių, kvepiančių balzaminių tuopų visa mano vaikystė prabėgo, nes čia buvo mano močiutės sodyba.

Daug kas kaimuose balzaminę tuopą sodino, mėgo ją ne tik už gydančius pumpurus, nuo kurių bitės renka dervas pikiui gaminti, bet ir už nuostabias vantas pirčiai.

Tad nufotografavau balzaminės tuopos šakelę ir tik namo grįžęs kompiuterio ekrane pastebėjau, kad tai ne vienas organizmas, o du.

REKLAMA
REKLAMA

Įkėliau šią nuotrauką į iNaturalist.org ir iš karto sulaukiau dėmesio iš dr. Jurgos Motiejūnaitės, kuri yra Gamtos tyrimų centro mokslininkė, lichenologė, knygų apie Lietuvos kerpes autorė. Ji iš karto įtarė, kad tai gali būti jos ilgai ieškota rūšis, kuri auga tik ant drebulių ir tuopų, ir paprašė į institutą pristatyti pavyzdį.

Į Gamtos tyrimų centro Botanikos institutą atvežus minėtos kerpės pavyzdį, dr. J. Motiejūnaitė parko biologui padovanojo Lietuvos grybų rūšių sąvadą, kurį visai neseniai išleido kartu su kolegomis ir pasakė, kad ši knyga, ko gero, jau paseno, jei pasitvirtins, kad atvežiau rūšį, kurios leidinyje dar nėra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Analizė mikroskopu patvirtino: Labanoro regioniniame parke ant balzaminės tuopos rasta nauja Lietuvai grybų rūšis Phaeocalicium populneum (lietuviško pavadinimo dar neturi).

Šio atradimo nebūtų buvę, jei nuotrauka nebūtų paviešinta iNaturalist.org puslapyje. Šis puslapis  labai populiarus visame pasaulyje (yra ir to paties pavadinimo programėlė) ir, galima sakyti, yra gamtininkų „feisbukas“, kuriame du milijonai gamtos tyrinėtojų kasdien dalinasi savo atradimais, padeda vienas kitam identifikuoti rūšis, nes, kad ir koks būtum geras specialistas, visas rūšis vienam identifikuoti neįmanoma.

REKLAMA

Viena aktyviausių šio puslapio dalyvių yra dr. J. Motiejūnaitė, kuri padeda pažinti kerpes ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių gamtos tyrinėtojams. Vėliau šiuos duomenis panaudoja moksliniams tyrimams, kaip tą daro ir vis daugiau pasaulio mokslininkų, kurie, remdamiesi iNaturalist duomenimis, paskelbė jau apie 4000 mokslinių straipsnių.

Naujos grybų rūšies Phaeocalicium populneum radavietė taip pat svarbi mokslui, išplečia žinias apie šios rūšies paplitimą ir ekologiją, nes duomenų apie ją kol kas labai stinga. Ši rūšis ir kaimyninėse šalyse rasta tik po vieną ar kelis kartus.

REKLAMA

Lenkijoje ji iš naujo buvo atrasta tik po daugiau nei šimto metų, 2017-aisiais, kai prieš tai buvo žinoma vienintelė jos radavietė iš XIX amžiaus pabaigos (W. Faltynowicz, M. Dimos-Zych, 2024). Europoje Ph.populneum labiausiai paplitusi Švedijoje ir Norvegijoje, taip pat aptinkama ir Šiaurės Amerikoje.“

Toliau domisi naujomis rūšimis

Šis atradimas parko biologą A. Gaidamavičių paskatino ir toliau domėtis kerpėmis bei su jomis susijusiais grybai, ypač rūšimis, panašiomis į smulkius „smeigtukus“, nes kuo sunkiau pamatyti ir rasti – tuo tik įdomiau. Žiemą mažai ką galima tyrinėti, o kerpės visada prieš akis, ypač augančios ant medžių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Esu nusistatęs, kad kiekvieną dieną turiu padaryti bent po vieną gyvos būtybės nuotrauką ir įkelti ją į iNaturalist“, – sako A. Gaidamavičius, – tik tada laikau, kad diena praėjo ne veltui. Kiekviena tokia nuotrauka vėliau sugrąžins mane į tos dienos visus prisiminimus, tarsi dienoraštis.

To mane dar ilgametis Aukštaitijos nacionalinio parko biologas dr. Bronius Šablevičius išmokė. Sako, turi kiekvieną dieną parašyti bent po vieną sakinį, o jei nėra apie ką rašyti, tai parašyk bent apie orą. O mano visos nuotraukos su aprašymais. Būna, kad po darbo namo grįžtu jau sutemus, o dar neturiu nieko nufotografavęs. Tada imu prožektorių ir aplink namus pasišviesdamas ieškau kerpių, samanų – bet ko...

REKLAMA

Prie namų auga milžiniška eglė, kuri atrodė, kad nieko neturi, bet štai pašviečiu prožektoriumi, įsižiūriu ir ką gi aš matau... Smeigtukai! Net dviejų rūšių, apie kurių egzistavimą neįsivaizdavau per visus 45 metus, kiek čia gyvenu. Ir abi rūšys man naujos, iki šiol nematytos ir nepažinotos.

Jurgai Motiejūnaitei tik ta viena rūšis buvo nauja, o man praktiškai visos kerpių rūšys naujos, nes anksčiau jomis specialiai nesidomėjau, ir nuo to atradimų džiaugsmas tik didesnis. Ypač, kuomet pradedi geriau pažinti aplinką, kurioje pats gyveni. Kai gyvenime tiek daug rūpesčių, o aplinkui tiek daug blogų naujienų, turi būti kažkas, kas kiekvieną dieną džiugintų, kad išlaikytum sveiką emocinę ir psichologinę pusiausvyrą“.

REKLAMA

Daugelis nacionalinių ir regioninių parkų sudarinėja savo rūšių sąrašus. iNaturalist.org puslapis yra svarbus tam duomenų šaltinis. Tad kviečiame parko lankytojus dalintis savo gamtos nuotraukomis ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir minėtame puslapyje, kuriame mes matysime, ką ir kur aptikote. Kas žino, gal ir jūs netyčia tapsite naujos rūšies atradėjais.

Nuotraukų galerijoje pristatome visą įvairovę gyvų „smeigtukų“, kurie nepastebimai auga mūsų kiemuose, soduose, miškuose. Vien per šią žiemą Labanoro regioniniame parke ir Aukštaitijos nacionaliniame parke pavyko surasti 7 tokias rūšis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujų grybų rūšių sąrašas

1. Phaeocalicium populneum – nauja rūšis Lietuvai, aptikta 2025-01-03 ant balzaminių tuopų Labanoro regioniniame parke, Mozūriškės kaime. Šiais juodais „smeigtukais“, kurie yra vos 1 mm aukščio, nusagstytos tuopų šakelės. Phaeocalicium nėra kerpė, nors ir labai panaši į kerpes, kurios formuoja „smeigtukus“.

Tai grybas, kuris yra tuopų saprotrofas ar patogenas (kerpėms tai nebūdinga) ir priklauso grupei grybų, kurią tradiciškai tiria lichenologai (kerpių specialistai).

REKLAMA

2. Calicium viride (Žalioji taurenė) – žalia kerpė su juodais, 2 mm aukščio, vaisiakūniais („smeigtukais“), rasta 2025-01-04 ant sibirinių maumedžių žievės (gamtos paveldo objektas „Januliškio maumedžiai“, Labanoro regioninis parkas).

3. Chaenotheca ferruginea (Rūdinė žiovenė) – rūdžių spalvos kerpė su tamsiai rudais, į smeigtukus panašiais vaisiakūniais. „Smeigtukų“ aukštis vos 1-2 mm. Dažna ant pušų žievės. Ši aptikta 2025-01-12 Januliškio girininkijos 84 kvartale (Labanoro regioninis parkas).

REKLAMA

4. Chaenotheca trichialis (Šėmoji žiovenė) – viena iš dviejų rūšių, aptiktų ant eglės šalia biologo A.Gaidamavičiaus namų. Aukštis 1-2 mm. 2025-01-16, Januliškis.

5. Chaenotheca phaeocephala (Rudagalvė žiovenė) – antroji „smeigtukų“ rūšis, aptikta ant tos pačios eglės Januliškio kaime, 2025-01-16. Aukštis 1-2 mm.

6. Calicium glaucellum (Blyškioji taurenė) – šie smulkūs juodi „smeigtukai“ aptinkami ant dažno pušies sausuolio. Aukštis tik 0,5-1 mm. 2025-01-24, Kiauneliškio gamtinis rezervatas.

7. Sclerophora coniophaea (Tamsioji brylytė) – šie dailūs „smeigtukai“  yra reti, aptinkami tik ant gyvenimą pabaigusių ąžuolų. Dydis 0,5-1 mm. Raudonosios knygos rūšis. 2025-01-17, Trainiškis (Aukštaitijos nacionalinis parkas).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų