Vis tik, už prisirinktą krepšį grybautojui dabar gresia mažų mažiausiai bauda arba net kalėjimas iki 2 metų. Dar griežčiau bus baudžiami tie, kurie grybus pardavinės – gali sėsti į kalėjimą net iki 15-kos metų.
Anksčiau toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė TV3 žiniose dalijosi, kas atsitinka po poros valandų žmogaus organizmui suvalgius raudonųjų musmirių:
„Įvairios haliucinacijos, regos, pojūčių, žmogaus elgesys keičiasi, žmogaus suvokimas, pažinimas. Gali būti raumenų traukuliai ir netgi sąmonės praradimas.“
Specialistė pastebėjo, kad musmirių lietuviai griebiasi dėl įvairių priežasčių: vieni iš kvailumo, kiti svaiginimosi, o kiti – sveikatinimosi tikslais. Yra tokių, kurie klaidingai tikina, neva kasdienis musmirių vartojimas – vaistas nuo visų ligų.
Nors gydytojai tikina, kad per metus gelbėja po 3–4 naivuolius, kurie mano, kad gydosi nuo įvairių ligų ir sunkiai apsinuodija bei patenka į reanimaciją, 47-erių grybautojui ir knygos „Kas mus žudo“ autoriui Vitalijui Balkui atrodo, kad didžiausios problemos slypi visai ne musmirėse.
Piktinasi dėl pasikeitusios tvarkos
„Viskas labai paprasta. Jei biurokratas nesugeba nuveikti nieko naudingo ir prasmingo, jis savo egzistenciją bando pateisinti prasmingos veiklos imitavimu.
Tačiau didžiausios bėdos slypi visai ne ten – jos kyla iš kitų problemų, kurios nėra susijusios su musmirėmis. Visgi buvo pasirinktas lengviausias kelias: „Pabandykime čia dar kažką uždrausti“, – teigia vyras.
Toksikologai aiškina, kad šio įstatymo reikėjo siekiant užkirsti kelią dezinformacijai. Vitalijus sako, kad jam asmeniškai šis draudimas primena senus laikus, kai buvo uždrausta pardavinėti acetoną.
„Tai buvo 1980-ųjų pabaiga, kai buvo mada svaigintis acetonu. Šie draudimai primena tuos laikus. Primena vėlyvą sovietmetį, kai buvo prigalvota daugybė rašytų ir nerašytų draudimų. Tačiau tas dalykas kaip ir neveikė“, – sako Vitalijus.
Domisi ir ragauja musmires
Pirmą kartą raudonosios musmirės (lot. Amanita Muscaria) vyras teigia paragavęs prieš maždaug šešerius metus ir nuo to laiko jas vartojantis.
Visgi toksikologai įspėja, kad tokie eksperimentai su sveikata gali baigtis ne tik stipriomis haliucinacijomis, ligoninės palata, bet ir mirtimi.
Vitalijus teigia, kad prieš pradėdamas vartoti musmires pirmiausia ieškojo informacijos apie apsinuodijimų atvejus.
„Vieną kartą išsiaiškinau, kad musmirės buvo naudojamos maistui. Supratau, jog kalbos apie raudonosios musmirės (Amanita muscaria) toksiškumą yra gerokai perdėtos. Čia nekalbame apie žalsvąsias ar panterines musmires.
Viską išbandžiau, pasitikrinau su recenzuojamais šaltiniais, ar kulinarijoje naudojant musmires buvo apsinuodijimų atvejų“, – pasakoja jis.
Grybautojo Vitalijaus nuomone, raudonoji musmirė yra valgomas grybas, ir teigia, kad kai kurie amanitinių šeimos grybai išvis neturi jokių toksinių ar narkotizuojančių medžiagų: „Šios šeimos grybų yra gana daug ir nemažai jų yra tinkami maistui.“
Paklaustas, ar šis pokytis pakeis jo požiūrį į musmirių rinkimą ir vartojimą, Vitalijus teigia, kad visada atsargiai vertino liaudies medicinos priemones, nes per didelis pasitikėjimas gali privesti prie liūdnų pasekmių, ypač kalbant apie grybus.
„Grybų cheminė sudėtis yra labai sudėtinga, o daugelio grybų cheminį „kokteilį“ mokslas tik dabar pradeda geriau suprasti. Jei kalbame apie kulinariją, niekas nesikeičia. Pirmiausia reikia remtis recenzuojamais šaltiniais, o ne populiariąja spauda.
Tokiuose šaltiniuose nerasime nė vieno mirtino apsinuodijimo atvejo, susijusio su raudonųjų musmirių naudojimu kulinarijoje. Mirtini atvejai yra labai reti ir dažniausiai susiję su atsitiktiniu vartojimu arba šiuolaikiniais šamanais“, – sako grybautojas.
Vis tik grybus tyrinėjantis Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius TV3 žiniose anksčiau sakė, kad musmirės jau nuo senų laikų apipintos istorijomis.
„Tas grybas liaudies medicinoj buvo naudojamas iš amžių glūdumos. Bet pirma jis buvo naudojamas išoriškai, tai yra, trinamos skaudamos vietos, sąnariai“, – pasakojo J. Kasparavičius.
Visgi, kaip teigia mikologas, vėliau imta kalbėti, kad tai gali išgydyti ne tik skaudamą sąnarį, bet ir vieną baisiausių ligų – patį vėžį.
„Masinis naudojimas buvo onkologinių ligonių. Ypač kai jų ten paskutinė ketvirta stadija, jiems pareiškia vakarų medicina, kad mes jums niekuo padėt negalim. Na, tada žmogus griebiasi už šiaudo“, – TV3 žiniose teigė J. Kasparavičius.
Visgi tai įrodančių mokslinių tyrimų nėra. „Nei bandymų, nieko, bet tiesiog tikėjimas. Na, tas tikėjimas, aišku, irgi padeda, kaip ir placebo efektas“, – sakė mikologas.
Lietuvoje nuspręsta griežčiau kontroliuoti šio grybo vartojimą. Nuo šių metų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktas muscimolis ir iboteninė rūgštis. Tai – pagrindinės paprastųjų musmirių psichoaktyvios medžiagos.
Mirtini atvejai ir apsinuodijimai
Vitalijus sako, kad, remdamasis naujausiais medicininiais tyrimais, rado tik vieną užfiksuotą mirties atvejį, susijusį su raudonųjų musmirių vartojimu Turkijoje.
Anot jo, jei musmirės būtų tinkamai išvirtos kartu su kitais grybais, apsinuodijimo tikimybė būtų labai maža, nes virimo metu toksinės medžiagos turėtų susiskaidyti.
„Jeigu žmogus yra žioplas ir raudoną musmirę su visais grybais išvirė, bet tvarkingai, kaip priklauso grybus gaminti, tikimybė apsinuodyti yra nedidelė, nes jokių toksinių medžiagų nebelieka išvirus“, – sako grybautojas.
Vitalijus mano, kad informaciją apie grybus – ne tik raudonąsias musmires – visada galima ir būtina tikrinti recenzuojamuose moksliniuose šaltiniuose. Tačiau, jo manymu, tai daro per mažai žmonių. Jis atkreipia dėmesį, kad vos atėjus pavasariui ir pasirodžius pirmiesiems bobausiams, daugelis lietuvių juos renka ir deda į lėkštes, nors šie grybai, netinkamai paruošti, gali būti mirtinai nuodingi.
Vyro teigimu, jeigu apie raudonąsias musmires recenzuojamuose šaltiniuose yra randama informacija, tai pavyzdžiui, bobausius grybus žmonės, pasak jo, sugeba „mesti“ ant keptuvės, kas yra mirtinai pavojinga.
„Žmonės suvalgę bobausį gali apsinuodyti rimtai. Visuose filmukuose musmirės būdavo simbolis nuodingo grybo, ji laikoma toksiška, nors ji nėra tokia“, – kalbėjo jis.
Anot jo, kalbant apie mirtinai nuodingus grybus, augančius Lietuvoje, jų galima sutikti vos keturias-penkias rūšis, tarp kurių nėra raudonosios musmirė:
„Mūsų žalsvoji musmirė kai kurių šaltinių yra traktuojama kaip pats nuodingiausias pasaulio grybas.“
Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teigimu, tokio sprendimo imtasi išklausius specialistų, toksikologų rekomendacijas. Pagrindinis argumentas – viešojoje erdvėje sparčiai daugėja pardavėjų, kurie bando įtikinti žmones apie teigiamą šių grybų poveikį sveikatai.
„Ir tai yra vienas iš visuomenės klaidinimo elementų. Kitas dalykas, kad žmonės, kurie iš tiesų turi tam tikras ligas, ar tai būtų onkologinė, ar tai būtų kažkokia psichologinė liga. <...>
Jie kartais patiki prekybininkų reklama. Ir jie gali uždelsti savo tikros ligos gydymą“, – teigė G. Laubner-Sakalauskienė.
Nors per metus, kaip teigė toksikologė, apsinuodijimo atvejų fiksuojama trys-keturi, visgi dažniau žmonės apsinuodija ne per klaidą, o bandę piktnaudžiauti.
Kas naudojo musmires – tas naudos?
Anot Vitalijaus, daugelis aspektų musmirių vartojime yra kultūriniai. Pasak vyro, nepiktnaudžiaujantys ir maistui musmires naudojantys asmenys tai daro sąmoningai, o „jeigu žmogus yra neprotingas, jis sugalvos, kuo nusibaigti“.
„Galų gale vakare nueikite į kokį naktinį klubą, ten vaikščios apduję piliečiai, jie tikrai ne musmirių bus privalgę. Yra tiek chemijos, kam reikia musmirių?
Chemijos yra tiek, kurią galima pigiai gauti ir jos yra pilna. Formulės keičiasi ant tiek, kad nespėjama visų naujų chemijos formulių drausti“, – dalijasi jis.
Grybautojo nuomone, paprastųjų musmirių psichoaktyviųjų medžiagų muscimolio ir iboteninės rūgšties įtraukimas yra veiklos imitavimas.
„Pasekmės bus tokios, kad tie, kurie rinko musmires, jas ir toliau rinks – juk miškai jų pilni kiekvieną sezoną. Galbūt tik nepardavinės jų.
Kalbant apie specialiai paruoštus musmirių preparatus, skirtus mikrodozavimui, jų veikliosios medžiagos kiekiai yra tokie maži, kad juos sunku priskirti prie narkotinių medžiagų“, – sako jis.
Paklaustas, ar reguliaciniai apribojimai pakeis jo įpročius rinkti musmires, Vitalijus sako manantis, kad reali situacija priklausys nuo kontrolės griežtumo.
Musmirių valgymas gali baigtis mirtimi
Anksčiau TV3 žinioms toksikologė G. Laubner-Sakalauskienė pasakojo, kad nors raudonos musmirės turi kito haliucinogeno (muscimolio), nei tikrieji haliucinogeniniai grybai, ir jo poveikis kitoks, šios musmirės sukelia haliucinacijas.
„Tada atsiranda dalykai, kurių išties nėra – vaizdai, garsai, pojūčiai, kitas savęs suvokimas. Žmogų užklumpa psichozė. Tokia būklė labai pavojinga – žmogus gali susižaloti save, sužaloti kitą, aplinką, pagalvoti, kad yra dalykai, kurių išties nėra.
Pavartojus medžiagų, kurios turi haliucinogeninį poveikį, žmonės miršta dėl organų pakenkimo – širdis ar kvėpavimas sustoja būtent patekus į labai rizikingas situacijas“, – aiškino G. Laubner-Sakalauskienė.
Pasak gydytojos, teoriškai iš tokios būsenos gal ir būtų įmanoma išeiti ir be medikų pagalbos, bet praktiškai tai yra būklė, kai žmogus gali patekti į labai rimtą situaciją:
„Jei, pavyzdžiui, prasidės traukuliai, kas gali atsitikti, nes kūno drebulys, tremoras gali provokuoti traukulius, tada gali baigtis labai liūdnai.“
Paklausta, kokie pavojingiausi grybai Lietuvos miškuose, kuriais galima ir nesąmoningai apsinuodyti, gydytoja priminė apie žalsvąją musmirę. Tiesa, jos poveikis skiriasi nuo raudonosios musmirės – ji tokio haliucinogeninio poveikio neduoda.
„Aišku, tiek žalsvoji, tiek raudonoji musmirė sukelia virškinamojo trakto sutrikimus – pykinimą, vėmimą, viduriavimą. Bet žalsvoji musmirė labiausiai pažeidžia kitą organą – kepenis“, – priminė gydytoja.
Pagrindiniai apsinuodijimo grybais požymiai ir yra virškinamojo trakto sutrikimai – vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, taip pat – galvos skausmas, didelis skysčių netekimas.
„Pajutus tokius simptomus po grybų valgymo labai rekomenduojama pasitarti su medikais. Kartais žmonės nenori važiuoti į ligoninę, galima paskambinti į apsinuodijimų kontrolės biurą, pasitarti. Visus apsinuodijimus grybais reikėtų traktuoti kaip potencialiai pavojingus.
Kartais atsiperkama minėtais virškinamojo trakto simptomais, bet kartais yra pražiopsomi tikrai rimti apsinuodijimai. Tad jei simptomai kartojasi ar užtrunka jau pusę paros, būtina kreiptis į gydytojus“, – patarė toksikologė.
Grės baudžiamoji atsakomybė
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad už paprastųjų musmirių turėjimą asmenims grės baudžiamoji atsakomybė. Pažymima, jog į atnaujintą sąrašą įtrauktas medžiagas vartoti galima tik tuo atveju, kai jos yra vaistinio preparato sudedamoji dalis.
Gyventojai, šias medžiagas naudojantys savo nuožiūra, bus baudžiami pagal BK 259 str., kuriame numatyta atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti.
Tokiu atveju prasikaltęs asmuo būtų baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo atveju, jei musmirės būtų renkamos norint jas parduoti ar kitaip platinti, priklausomai nuo surinkto kiekio, gyventojams gali grėsti laisvės atėmimas iki 15 metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Bus aiškiau.
