Augantis musmirių vartojimas svaiginimosi tikslais, ypatingai tarp jaunimo, kaip teigia ekspertai, yra vienas pagrindinių argumentų, dėl ko buvo priimtas toks sprendimas.
Ekspertai pastebi, kad vis dažniau musmirės reklamuojamos socialinėse medijose kaip lengvas ir prieinamas būdas apsisvaiginti.
„Priėmėme tokį sprendimą, nes vertinome esamą situaciją su musmirėmis rinkoje, kad jų tikrai daugėja ir žmonės tikrai renkasi jas neatsakingai, vartoja sąmoningai būtent svaiginimosi tikslais, jomis apsinuodija, jas propaguoja ir reklamuoja viešoje erdvėje“, – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Rasa Povilanskienė.
Turi rimtų grėsmių sveikatai
Toks neatsakingas požiūris gali turėti skaudžių pasėkmių. R. Povilanskienė pastebi, kad vis dažniau gydytojai toksikologai praneša apie augantį į ligonines atvežamų žmonių skaičių, apsinuodijusių musmirėmis.
Pasak ekspertės, musmirėse esančios psichoaktyvios medžiagos, iboteninė rūgštis ir musimolis, gali sukelti įvairiausių simptomų – nuo lengvų haliucinacijų ir euforijos iki sunkių apsinuodijimų, pasireiškiančių pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu, koordinacijos sutrikimu, sąmonės netekimu.
„Jos gali sukelti apsinuodijimus, virškinamojo trakto sutrikimus, centrinės nervo sistemos pakitimus, pavyzdžiui, gali būti pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, kažkokios haliucinacijos, regos haliucinacijos, susijaudinimas, raumenų trūkčiojimai ir panašiai“, – aiškina R. Povilanskienė.
Yra ir tokių, kurie priešinasi tokiam įstatymui teigdami, kad tokia tvarka sukels daugiau žalos nei naudos. Pasak įstatymo kritikų, šis įstatymas gali apsunkinti vis daugiau dėmesio sulaukiančius mokslinius tyrimus, susijusius su musmirių medicininėmis savybėmis.
Vis dėlto R. Povilanskienė pabrėžia, kad įstatymas veikia ne prieš pačius grybus, o prieš jame esančias psichoaktyvias medžiagas ir neatsakingą jų vartojimą.
„Noriu pabrėžti, nes pastebėjau, kad dažnai žmonės painiojasi, kad įtraukiame ne patį grybą, bet būtent veikliąsias medžiagas, kurios yra toksinės ir psichoaktyvios“, – nurodo ji.
Bausmės tokios pat, kaip ir už narkotines medžiagas
Pasak ekspertės, už musmirių, kuriose yra iboteninės rūgšties ir muscimolio, laikymą, platinimą ar vartojimą gresia tokios pat bausmės, kaip ir už kitų narkotinių medžiagų laikymą, platinimą ar vartojimą.
„Tai visiškai vienodai, kaip apskritai su visomis Lietuvoje kontroliuojamomis narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Visiškai ta pati sistema veikia“, – teigia R. Povilanskienė.
Pažymima, jog į atnaujintą sąrašą įtrauktas medžiagas vartoti galima tik tuo atveju, kai jos yra vaistinio preparato sudedamoji dalis.
Gyventojai, šias medžiagas naudojantys savo nuožiūra, bus baudžiami pagal BK 259 str., kuriame numatyta atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti.
Tokiu atveju prasikaltęs asmuo būtų baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Tuo atveju, jei musmirės būtų renkamos norint jas parduoti ar kitaip platinti, priklausomai nuo surinkto kiekio, gyventojams gali grėsti laisvės atėmimas iki 15 metų.
Ekspertės teigimu, bausmės dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip musmirių kiekis, platinimo mastas ir tikslas, asmens atsakomybė ir panašiai.
Socialiniuose tinkluose plintant įvairiems pranešimams ir reklamoms apie musmirių vartojimą, ekspertė pabrėžia, kad draudžiamas yra ne tik jų laikymas, vartojimas ar platinimas, bet ir reikalavimas arba skatinimas jas vartoti.
Ar gali nubausti už kieme augančią musmirę?
Gyventojai kelia klausimą – ką daryti su musmirėmis, kurios natūraliai auga miškuose ar privačiuose sklypuose – baiminasi, kad už tai taip pat reikės atsakyti.
Visgi R. Povilanskienė ramina, kad už tai bausmės nėra numatytos.
„Niekas nevaikščios po jūsų kiemą ir negaudys, reidų nedarys po miškus ir po jūsų sklypus. Tai jeigu ten kažkur pakrūmėje auga viena musmirė, tai žinoma, kad niekas jūsų dėl to nebaus“, – aiškina ji.
Tačiau R. Povilanskienė nurodo, kad viskas turi savo ribas, todėl jeigu net kieme augančios musmirės tyčia bus naudojamos negerais tikslais, už tai bus baudžiama.
Ekspertės teigimu Lietuva nėra pirmoji valstybė, įtraukusi musmires į narkotinių medžiagų sąrašą. Vieni iš tokių – mūsų kaimyninė valstybė Estija, nuo šių metų pradėjusi kontroliuoti grybų vartojimo saugumo reikalavimus.
„Kaimynai lenkai irgi šiemet planuoja įsitraukti veikliąsias medžiagas į narkotinių psichotropinių medžiagų sąrašus. Portugalai irgi kontroliuoja, Nyderlandai taip pat kontroliuoja šituos grybus. Tai yra tų valstybių, tikrai mes nesame pirmieji“, – pasakoja ji.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Dabar tik laikas parodys kuo buvo siekiama ,ar kad visi išbandytu ,ar kas tikrai užčiuopė veiksmingą vaistą nuo vėžio ,todel farmamafyja surengė spektaklius
