Po pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste ir jo išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybių parlamentinio tyrimo lauktas valstybės gyvenimo apsivalymas neįvyko, o „valstybininkų“ klanas liko nepaliestas, rašo „Lietuvos žinios“.
O gal „valstybininkų“ klano niekad nebuvo, tai tik prielaidos, fikcija? Tada ir pulkininko auka būtų beprasmė? Bet tai ir siekė įrodyti Seimo tyrimo priešininkai, šmeiždami pulkininką po mirties ir drabstydami purvais, persekiodami visus, kurie bandė aiškintis, kam trukdė V.Pociūnas Lietuvoje, kas jį ištrėmė į mirtį Baltarusijoje? O ypač buvo naikinami tie, kurie bandė tęsti V.Pociūno kovą su „valstybininkų“ klanu (išmesti į gatvę Lietuvos kontržvalgybos vadovai). Ta kova - savotiškas V.Pociūno testamentas. Ar yra dar Lietuvoje jį kam vykdyti?
„Lietuvos žinios“ ryžosi grįžti prie šios temos ir parodyti, su kokia galybe susigrūmė V.Pociūnas. Ir pulkininkas tai žinojo, norėjo, kad visi sužinotų. Tačiau ar norime žinoti mes? Publikacijai pasitelkiama tiek oficiali - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo paskelbta medžiaga, tiek neoficialūs šaltiniai, kiek tai leidžia įstatymas. „Lietuvos žinios“ neabejoja, kad anksčiau ar vėliau - gal po rinkimų? - Seimo nutarimas bus įvykdytas ir parlamentui bus pateiktos tos Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybos pažymos, kurių įvadas ir galėtų būti šis tyrimas.
Liudininkai
Iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo medžiagos. Liudija buvęs saugumo pareigūno V.Pociūno viršininkas Linas Petronis: „Tai čia antras atvejis, kai Vytą mačiau tokį nesavą, juodą. Paskambino, sako: galiu atvažiuoti? Vasara buvo. Matyt, mėnuo, pusantro ar du iki žūties... Atvažiavo, papasakojo (iš VSD atleisto pareigūno) istoriją. Sako: viskas, man trūko - aš daugiau nebegaliu, ir viską padarysiu, kad visi viską žinotų. Taip pasakė ir paskui po pusantro mėnesio tas įvyko. Tai antrą kartą gyvenime šaltas prakaitas per nugarą nubėgo.“
Iš saugumo pareigūno V.Pociūno kurso draugo ir buvusio VSD pareigūno, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Kęstučio Masiulio viešo liudijimo: „Susitikome 2006 metų vasarą. Jis atvažiavo pas mane į namus. Atsisakė vyno, žmonos pagaminto valgio. Mes dviese, palikę telefonus, išėjome į sodą, atsisėdome ir čia dvi valandas jis pasakojo siaubingus dalykus apie valstybės užvaldymą. Supratau, kad jis yra apčiuopęs pakankamai didelį tinklą žmonių, kurie veikia prieš Lietuvą, kad tie žmonės daro įtaką ir VSD vadovybei, kad jis tapo labai nepageidaujamas ir jiems trukdantis žmogus. Informacija buvo plati: ir apie „Itera Lietuvą“, „Stella vitae“ - iki „Dujotekanos“ veikusias dujų bendroves, apie jų tinklus, jų įtaką žiniasklaidai ir politikams. Stebėjausi visišku VSD neveiklumu. Jis kalbėjo apie „Dujotekanos“ galus, kurie ėjo per valstybės pareigūnus į žiniasklaidą, į politikus. Toksai voratinklis, kuris raizgė Lietuvą, ją smaugė ir bandė ją naikinti. V.Pociūnas nepasitikėjo savo vadovybe ir prezidentūra. Jis ieškojo kontaktų su žmonėmis, kuriais dar pasitikėjo, ir aiškinosi, ką jam daryti. Jis nebegalėjo pasikliauti nei savo darboviete, nei kertiniais politikais, o valstybė užvaldoma. Ką jam daryti? Ką daryti karininkui, matančiam tokius baisius procesus ir žinančiam, kad jo vadovybė yra į tai įvelta, kad net aukščiausi valstybės pareigūnai, valstybės vadovai taip pat gali būti įvelti. Matyt, vienintelis šiaudas, už kurio dar galima tvertis, yra spauda. Ir jis ėjo pas artimiausius draugus ieškodamas pritarimo tokiam savo keliui. Po mūsų pokalbio praėjo maždaug savaitė. Aš išvažiavau į Vokietiją ir ten būdamas sužinojau apie jo mirtį.“
Iš Valstybės saugumo departamento Kontržvalgybos valdybos Ketvirtojo skyriaus viršininko Kastyčio Braziulio liudijimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui: „Valdyboje yra atliekamas tyrimas, labai svarbus tyrimas. Tiek mano tiesioginio viršininko, tiek ir mano manymu, šis tyrimas yra kur kas svarbesnis nei Jurijaus Borisovo ar Viktoro Uspaskicho atžvilgiu, todėl kad sukurta sistema yra veikianti, ji yra valstybė valstybėje, nepriklausomai nuo politinių vėjų, politinių jėgų, esamų valdžioje. Mes šitą suvokėme ir supratome. Dėl šio tyrimo iškilo didelė grėsmė būti atskleistai tai sistemai, kuri yra sukurta šitų žmonių. Didelė grėsmė sužlugti šiai sistemai.“
„Mūsų žmogus“
„Valstybininkai“ - tai klaninės prigimties grupė asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių tarp grupės narių pasiskirstymas, egzistuoja aiški hierarchinė grupės struktūra, aukštas jos organizavimo lygis. Ši grupė taip pat yra išvysčiusi ekstensyvų palaikymo tinklą. Grupuotėje didžiausią autoritetą tarp jos narių turi Albinas JANUŠKA, rašo „Lietuvos žinios“.
A.Januška gimė 1960 m. Sarapiniškėse, Tauragės rajone. 1978-1980 m. studijavo Vilniaus universitete, 1980-1983 m. Leningrado universitete. 1983-1990 m. - Taikomosios enzimologijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. 1990-1992 m. - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas. Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. 1992-1993 m. - Užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos skyriaus vedėjas, Politikos departamento direktorius, 1993-1998 m. užsienio reikalų ministro pavaduotojas. Nuo 1998 m. - Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais. 2003-2006 m. vėl dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, buvo ambasadorius ypatingiems pavedimams, URM sekretorius. Nuo 2006 m. lapkričio 20 d. - ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėjas. Turi nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinį rangą.
A.Januška yra mįslinga asmenybė. Iki galo neištirti jo ryšiai su įvairiomis užsienio struktūromis, taip pat kontaktų su Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybomis pobūdis, jo interesai. A.Januška visada siekė likti šešėlyje, tačiau šis asmuo yra su didesne ar mažesne įtaka dalyvavęs beveik visuose svarbiausiuose politiniuose procesuose. Ypač jo įtaka sustiprėjo 1998 m. A.Januškai priskirtinas „valstybininkų“ klano organizavimas: pasirinko asmenis, turėsiančius veikti šioje grupuotėje, sutelkė narius bendrai veiklai, paskirstė pagal atliekamus vaidmenis ir juos nukreipė klano tikslams siekti, rengė ir rengia šios grupės veiklos planus.
Šio klano veikla yra nuolatinio ir sisteminio pobūdžio. Grupės bendrininkai yra įsipareigoję atlikti ar faktiškai atlieka tam tikrus jiems priskirtus vaidmenis nuolat arba gana ilgą laiką, dalyvavimas klano veikloje nėra vienkartinis ar atsitiktinis. Nustatyta atvejų ir apie vienkartinį prisijungimą prie grupės vykdomo veiksmo, tačiau tai nelaikytina dalyvavimu jos veikloje. Grupuotės veikla leidžia teigti, kad jos nariai turi tiek nuolatinius, tiek pagal konkrečias aplinkybes ir interesus besikeičiančius vaidmenis. Palaikomi intensyvūs ryšiai tarp grupės narių, sprendžiami bendri klausimai. Šios grupuotės nariu tampama įvertinus asmens lojalumą. Kiti klano nariai informuojami apie asmens įsipareigojimą nuolat realiai veikti grupės interesams („mūsų žmogus“).
Pastebėta, kad grupuotės nariu tampama ir nespėjus įvykdyti konkrečių užduočių, tačiau pasiryžus ateityje veikti grupės naudai. Ypač daug dėmesio skiriama specialiųjų bei teisėsaugos institucijų, ypač Valstybės saugumo departamento, pareigūnams, taip pat ne mažiau - Užsienio reikalų ministerijai ir visai Lietuvos diplomatinei tarnybai. Specialiųjų tarnybų vieno ar kito lygmens pareigūnai dėl įvairių motyvų galimai teikia įslaptintą informaciją ir kitaip talkina šios grupės veiklai.
Taip pat svarbią vietą jų veikloje turi įvairių institucijų valstybės tarnautojai, kurie, panaudodami savo tarnybą ir profesines žinias, dalyvauja šio klano veikloje. Požymiai rodo, kad klano bendrininkai yra įsipareigoję veikti arba veikia pagal jiems priskirtus vaidmenis, pavestas užduotis. Skirstytina į asmenis, kurie vykdo vadovaujančiąją ir vykdomąją funkcijas. Nariai, kuriems priskirtina vykdomoji funkcija, nebūtinai informuoti apie visą klano sudėtį arba visų jos atšakų veiklą, tačiau yra orientuojami atitinkamose situacijose. Vadovaujantiems nariams pavaldūs (ne tik pagal einamas pareigas, tačiau ir pagal faktą) atitinkami grupės nariai ar pretenduojantys jais tapti rėmėjai. Koordinacija tarp vadovaujančių narių leidžia žemesniesiems vienetams priklausantiems asmenims pavesti tam tikras užduotis, mobilizuoti grupę, tačiau žemesniųjų vienetų nariams nebūtinai žinant apie vienas kito užduotis ar net priklausomybę grupuotei.
Tai, kad grupės nariai linkę neigti priklausomybę grupei ir apskritai jos egzistavimą, laikytina vienu iš slaptos veiklos požymių.
Ištakos
Tyrinėjant klano ištakas galima kalbėti apie du etapus. Pirmas - apie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikus ir ten buvusius deputatus A.Janušką, Mečį Laurinkų, Algirdą Kumžą, Petrą Vaitiekūną, aplink besisukiojantį žurnalistą Audrių Siaurusevičių, taip pat žinomą kaip „Siauras“, kitus žiniasklaidos ir politikos elito atstovus, pavyzdžiui, A.Kumžos bendražygį Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos Centro komitete, vėliau Lietuvos komunistų partijos Centro komitete Juozą Bernatonį ir kitus žinomus bei nežinomus asmenis. Tačiau kad ir kokie jų visų interesai ar bendro veikimo motyvai būtų, pastarųjų įtaka nebuvo tokia reikšminga Lietuvos valstybės gyvenimui. Tai galima vadinti ir tik draugų klubu.
Apgaulės dešimtmetis
Antrasis etapas, kuris yra reikšmingas grupuotės konsolidacijai, prasideda 1998 m. ir sietinas su A.Januškos paskyrimu prezidento patarėju nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais. Prezidento institucija pamažu tapo „valstybininkų“ klano pagrindiniu „stogu“.
1998 m. vasario 26 d. V.Adamkus duoda priesaiką Seime ir pradeda eiti Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. Jo patarėju nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais pradeda dirbti Užsienio reikalų ministerijos deleguotas A.Januška. Beje, vėliau delegavimas į kitas institucijas iš URM ar VSD taps vienu svarbesnių „valstybininkų“ instrumentų.
Jau tų pačių metų gegužės 13 d. prezidentas pasirašo dekretą, kuriuo Seimui teikia pritarti Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi skirti Tėvynės sąjungos vicepirmininką Seimo narį M.Laurinkų. Konservatorių kontroliuojamas Seimas birželio 2 d. tam pritaria, o jau kitą dieną prezidentas konservatorių M.Laurinkų paskiria Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi.
Štai čia ir įvyko didžioji apgaulė, žyminti esminę „valstybininkų“ klano konsolidacijos proceso gairę. Visuomenė ir tos pačios Tėvynės sąjungos dauguma buvo tvirtai įsitikinusios, kad paskirtas konservatorių šulas. O iš tiesų Saugumo departamento vadovu tapo vienas artimiausių A.Januškos bendražygių dar nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų. Būtent A.Januška ir pasiūlė Lietuvos tuo metu beveik nepažįstančiam prezidentui šią kandidatūrą. Tuometis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tegalėjo džiaugtis savo partiečio sėkme. Nuo tada iki dabar - visą dešimtmetį - ši nacionaliniam saugumui svarbiausia institucija bus „valstybininkų“ klano ilgus metus išnaudojama saviems tikslams visu jos pajėgumu. O apie VSD vidinį supuvimą visuomenė nieko nežinos iki pat saugumo pareigūno V.Pociūno žūties ir jo išsiuntimo į Gardiną aplinkybių tyrimo, tačiau pakeisti mažai ką jau galės.
„Valstybininkų“ tvirtovė
Per antrąją prezidento V.Adamkaus kadenciją, išstūmus iš prezidentūros jį iškėlusios Artūro Zuoko Liberalų ir centro sąjungos deleguotus prezidento patarėjus (proceso formali pabaiga buvo Dariaus Gudelio atleidimas iš prezidento patarėjo pareigų), „valstybininkai“ sugebėjo įgyti milžinišką įtaką valstybės vadovui ir jo sprendimams.
Šios įtakos nesusilpnino „valstybininkų“ klano žmonių - patarėjo užsienio politikai Edmino Bagdono ir patarėjo nacionaliniam saugumui Ryčio Muraškos - gėdingas priverstinis pasitraukimas „Turniškių skandalo“ metu. Nepaisant formalių pareigų, manoma, kad šiuo laikotarpiu egzistuoja tokia reali sprendimų priėmimo schema.
Įtakingiausiu prezidento patarėju laikytinas Valteris BALIUKONIS, formaliai prezidentūroje atsakingas už užsienio politiką. Šis asmuo, manoma, yra aukščiausias „valstybininkų“ klano žmogus prezidentūroje. V.Baliukonis palaiko tiesioginius ryšius su klano lyderiu A.Januška, visais kitais svarbią įtaką turinčiais grupės nariais. Pastebėtina, kad atskirais klausimais nesugebant paveikti valstybės vadovo, pasitelkiami įvairūs „valstybininkų“ klano vadovaujantys nariai. Tai ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto direktorius Raimundas Lopata, ir klano veikėjas A.Siaurusevičius, taip pat žinomas kaip „Siauras“, V.Adamkaus ilgametis draugas Raimundas Mieželis, kiti žinomi ir nežinomi asmenys. Tiesiogiai su valstybės vadovu bendrauja ir pats A.Januška.
Kitas svarbus „valstybininkas“ - prezidento patarėjas Mindaugas Ladiga. Jis yra D.Dabašinsko kuruojamos VSD Pirmosios (žvalgybos) valdybos pareigūnas. Į prezidentūrą M.Ladiga deleguotas, kai atsistatydinti iš šių pareigų buvo priverstas šios grupės narys ir artimas D.Dabašinsko bendražygis VSD pareigūnas R.Muraška.
Klane aktyvus ir Respublikos prezidento patarėjas Simonas ŠATŪNAS, dirbantis prezidentūros Užsienio politikos grupėje. Šis asmuo aktyviai palaiko ryšius su VSD vadovais, ypač VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju D. J., taip pat žinomu kaip „Mergaitė“. S.Šatūnas yra VU TSPMI Globėjų tarybos narys. Priminsime, kad šios tarybos narys yra ir UAB „Dujotekana“ vadovas Rimandas Stonys, kiti „valstybininkų“ klano nariai. S.Šatūno sutuoktinė Živilė Šatūnienė paskirta VSD Trečiosios valdybos viršininko pavaduotoja, taip pat įdarbinta dėstytoja VU TSPMI.
Iš Lietuvos Respublikos prezidento patarėjo vidaus politikos klausimais pareigų išstūmus V.Adamkaus rinkimų štabo vadovą D.Gudelį, į jo vietą „valstybininkų“ deleguojamas VU TSPMI docentas, daugybės viešųjų įstaigų valdybų, tarybų narys Lauras BIELINIS. Jis yra Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto aspirantas, čia apgynęs marksizmo-leninizmo kandidato disertaciją. Nors L.Bielinis buvo aktyvus „valstybininkų“ grupės interesų gynėjas viešojoje erdvėje, paskyrus jį prezidento patarėju šio asmens įtaka sumažėjo. Vis dažniau klano nariai reiškia nusivylimą jo veikla ir kompetencija ginant grupės interesus.
Konstitucija ir įstatymai numato, kad prezidentas pats arba su Seimo pritarimu skiria teisėjus. Už šią sritį prezidentūroje atsakinga prezidento patarėja teisės klausimais, Teisės departamento vadovė Aušra RAULIČKYTĖ. Ji dėl savo charakterio ir kitų savybių nelaikytina „valstybininkų“ klano nare, tačiau jai didelę įtaką daro Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris. A.Rauličkytė yra buvusi E.Kūrio įsteigto ir šiuo metu jo įpėdinio R.Lopatos vadovaujamo VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja. Būtent E.Kūris ir „valstybininkų“ klanas ją parinko pakeisti susikompromitavusį ir atsistatydinti priverstą Haroldą Šinkūną. Tačiau A.Rauličkytė yra daug savarankiškesnė nei prieš tai buvęs H.Šinkūnas.
Prezidentui didelę įtaką turi jo asmeninė asistentė Božena Krasovskaja, su prezidentu ją sieja glaudūs asmeniniai ryšiai. Nėra duomenų, kad B.Krasovskaja kištųsi į politinius procesus. Ji laikoma labai ištikima asmeniškai prezidentui V.Adamkui. Didelę įtaką turi prezidento patarėja - atstovė spaudai Rita Grumadaitė. Ji nėra „valstybininkų“ klano narė, tačiau, matyt, suprasdama šių įtaką, vykdo jų politiką. Nors Ramūnas Vilpišauskas formaliai yra prezidento patarėjų koordinatorius ir prezidento patarėjas ekonomikos klausimais, nors jo įtaka prezidentui nemaža, tačiau priimamiems sprendimams, kurie gali liesti mūsų nagrinėjamos organizuotos grupuotės interesus, - minimali.
Valstybės saugumo departamentas
Ši svarbiausia šalies nacionaliniu saugumu turinti rūpintis institucija, kurios funkcijos apima žvalgybą, kontržvalgybą, ekonominių valstybės pagrindų apsaugą, kontroliuojančią valstybės paslapčių apsaugą ir kitas svarbias valstybės suverenitetui apsaugoti sritis, nuo pat 1998 m. birželio mėnesio, kai A.Januškos dėka jos generaliniu direktoriumi buvo paskirtas M.Laurinkus, metodiškai buvo užvaldyta tenkinant ne valstybės, o šios organizuotos grupuotės interesus.
Buvusio VSD Kontržvalgybos valdybos viršininko Vytauto Damulio teigimu, M.Laurinkus ir D.Dabašinskas vykdė „kabinetinę“ liustraciją, o šiuo metu ne vienas aukštas šalies pareigūnas, tarp jų ambasadoriai, yra nuslėpę savo slaptą ir sąmoningą bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos KGB. Neįvykusi liustracija, tikėtina, galėjo būti vienas „valstybininkų“ klano instrumentų vykdyti naudingų valstybės pareigūnų ir net politikų kontrolę, šantažu pasitelkiant juos savo interesams.
Kitas instrumentas - leidimai dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptimis. Tai išskirtinė VSD funkcija, o beveik visiems aukščiausiems ir svarbiausiems pareigūnams tokie leidimai yra būtinybė norint eiti atsakingas pareigas. Pažymėtina, kad URM leidimus išduoda ir bet kokią kontržvalgybinę veiklą vykdo ne VSD Kontržvalgybos valdyba, o D.Dabašinsko tiesiogiai vadovaujama Pirmoji (žvalgybos) valdyba. Tokiu būdu „valstybininkai“ įgijo beveik visišką URM kontrolę.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo medžiagoje pateikiama daugybė faktų apie VSD vadovybės priklausymą klanui ir konkrečius jos veiksmus tenkinant šios grupės interesus (UAB „Dujotekana“, vėliau - veikla LEO LT projekto metu privataus kapitalo naudai). Iš VSD, kaip niekada anksčiau, yra „išvalyti“ „valstybininkų“ klanui nepalankūs pareigūnai, likę tik vadovybei arba/ ir klanui lojalūs asmenys.
VSD faktinis vadovas - generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius DABAŠINSKAS. Į pareigas paskirtas 2001 m. gruodžio 11 d. prezidento V.Adamkaus dekretu. Vienas svarbiausių ir įtakingiausių „valstybininkų“ klano narių ir pagrindinis grupės narys VSD. Palaiko intensyvius kontaktus su A.Januška. Labai neigiamai minimas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo medžiagoje.
VSD generalinis direktorius Povilas MALAKAUSKAS tėra nominali figūra, kuriai keliamas pagrindinis tikslas - išsaugoti D.Dabašinską ir užtikrinti, kad VSD nesulauktų parlamentinės ar kitokios teisėtos kontrolės. Priskirtinas prie veikiančiųjų „valstybininkų“ klane.
VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J., taip pat žinomas kaip „Mergaitė“, daugelio priskiriamas prie aktyviausių klano narių, palaikantis tiesioginius ryšius su A.Januška ir kitais klano nariais, tačiau neprilygsta D.Dabašinskui jo įtaka, neturi autoriteto VSD, nors kuruoja Trečiąją valdybą, kuri dirba ekonominių valstybės pagrindų apsaugos srityje. Labai neigiamai minimas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo medžiagoje.
Po „valymo“ departamente šiuo metu, kaip niekada anksčiau, pareigas eina abejotinos kompetencijos, tačiau klanui itin lojalūs asmenys. Manoma, kad klanui lojalūs yra šie VSD pareigūnai: Pirmosios (žvalgybos) valdybos viršininkas Rimantas MARTINONIS, šios valdybos viršininko pavaduotojas Rytis MURAŠKA, Antrosios (kontržvalgybos) valdybos viršininkas Renatas PETKUS, Trečiosios (ekonominių valstybės pagrindų) valdybos viršininkas Linas JURGELAITIS, jo pavaduotoja Živilė ŠATŪNIENĖ, Aštuntosios (kovos su terorizmu) valdybos viršininkas Arūnas PAUKŠTĖ, Devintosios (visuomeniniai ir politiniai procesai) valdybos naujasis viršininkas Aidis MIEŽELIS, jo pavaduotoja Joana BIKULČIENĖ (anksčiau - Byčienė) bei Kauno apygardos skyriaus viršininkas Egidijus STORPIRŠTIS, Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas Algirdas GRUBLYS. Pabrėžtina, kad niekada anksčiau nebuvo tokios didelės koncentracijos klano žmonių vadovaujančiose VSD pozicijose.
Primintina, kad atleidus iš Trečiosios valdybos viršininko pareigų V.Pociūną ir iš Antrosios valdybos viršininko posto V.Damulį, buvo iš esmės baigtas „valymas“ VSD, sunaikinta šalies kontržvalgyba, kuri galėjo kelti grėsmę, nes buvo priartėjusi prie klano veiklos, užčiuopusi jo interesus.
Užsienio reikalų ministerija
Tai ilgametė klano formavimosi vieta. Vienas svarbiausių jo įrankių. Šiuo metu, kaip ir VSD, URM vadovaujančias pareigas iš esmės eina tik klanui parankūs žmonės. URM faktiškai vadovauja „valstybininkai“: ministerijos sekretoriai Laimonas TALLAT-KELPŠA ir Žygimanas PAVILONIS, taip pat klanui priklauso įvairias pareigas turinti Violeta GAIŽAUSKAITĖ. Ši buvusi okupacijos metais LKP CK žurnalų „Laikas ir įvykiai“, „Komunistas“ darbuotoja, nepriklausomybės metais - kandidato į prezidentus Stasio Lozoraičio ir prezidento V.Adamkaus atstovė spaudai, veikia ir kaip visos organizuotos grupės viešųjų ryšių grupės vadovė. Tikėtina, kad ji kuruoja ir didelę dalį įtakingiausių žiniasklaidos atstovų, atrenka ir verbuoja naujokus į „valstybininkų“ klaną.
URM interesų grupė, naudodamasi turima įtaka, pasiekė, kad jos nariai arba lojalūs asmenys būtų skiriami šalies ambasadoriais Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Gruzijoje ir Ukrainoje bei kitose valstybėse. Aktyviausiais grupės nariais, kai kuriais duomenimis, laikytini Rimantas ŠIDLAUSKAS - ambasadorius Rusijos Federacijoje, Viktoras BAUBLYS - generalinis konsulas Kaliningrado srityje, Rusijos Federacija, Edminas BAGDONAS - ambasadorius Baltarusijos Respublikoje, Algirdas KUMŽA - ambasadorius Ukrainoje, VU TSPMI Globėjų tarybos narys, taip pat artimas šiai grupei yra ambasadorius Lenkijoje Egidijus MEILŪNAS, jau minėtas Mečys LAURINKUS - ambasadorius Ispanijos Karalystėje. Klano grupei priskirtinas ir Juozas BERNATONIS - ambasadorius Estijos Respublikoje, buvęs Socialdemokratų partijos vicepirmininkas. Manoma, J.Bernatonis, afišavęs savo ryšius su Algirdu Brazausku, iš tikrųjų buvo „valstybininkų“ žmogus prezidento ir partijos lyderio A.Brazausko aplinkoje. Pirmą kartą visuomenė apie šiuos slaptus J.Bernatonio ir „valstybininkų“ saitus išgirdo, kai jis aktyviai dalyvavo derybose su Darbo partija dėl Gedimino Kirkilo Vyriausybės suformavimo.
VU TSPMI
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas įkurtas 1992 m., jo direktoriumi tapo E.Kūris. Dėstytojai, kurie buvo kviečiami dirbti, teigia, kad jiems būdavo išdėstoma tokia šio instituto koncepcija: mes rengiame būsimus valstybės tarnautojus, kurie turi būti ruošiami taip, kad jaustų mums lojalumą, o pastarieji pasklis po visas šalies institucijas ir tokiu būdu užtikrins „savų žmonių“ visur. Ši koncepcija bandoma plėtoti. Šiuo metu VU TSPMI yra virtęs viena centrinių šios organizuotos grupės ašių. Iš čia siunčiami saviškiai į įvairius postus, čia jie sugrįžta. VU TSPMI dėsto ir aktyvus klano veikėjas Audrius SIAURUSEVIČIUS, žinomas kaip „Siauras“, šios institucijos Globėjų tarybos narys yra UAB „Dujotekana“ prezidentas R.Stonys, su kuriuo, kaip rodo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiaga, aktyviai dirba „valstybininkų“ klanas. Šios tarybos nariai taip pat yra A.Januška, A.Kumža, V.Baliukonis, S.Šatūnas. Globėjų tarybos pirmininkas yra verslininkas Sigitas Paulauskas. VU TSPMI direktorius R.Lopata kartu su kitais organizuotos grupės nariais aktyviai dalyvavo ir dėjo pastangas, kad ministru pirmininku taptų G.Kirkilas.
Konstitucinis Teismas
Konstitucinio Teismo pirmininku prezidentui V.Adamkui 2002 m. Seimui pateikus ir šiam paskyrus Egidijų KŪRĮ, „valstybininkai“ įgijo vieną rimčiausių svertų politinėje teisinėje plotmėje. E.Kūris yra VU TSPMI įkūrėjas ir pirmasis jo direktorius, dabartinis instituto vadovas R.Lopata dirbo jo pavaduotoju. E.Kūris palaikė ir palaiko intensyvius kontaktus su beveik visais vadovaujančiais klano nariais. Jo vadovaujamas Konstitucinis Teismas priėmė nemažai šiai grupei reikšmingų sprendimų, kaip antai Seimo galių apribojimas VSD parlamentinio tyrimo metu ir daugybė kitų.
Šių metų kovo 20 dieną pasibaigus E.Kūrio kaip Konstitucinio Teismo teisėjo kadencijai, ir Konstitucijai draudžiant būti paskirtam antrajai, buvęs KT pirmininkas toliau intensyviai ketina stumti KT reformą, t. y. keisti Konstituciją ir įvesti individualų konstitucinį skundą. Tai iš esmės pakeistų visą šiuo metu esančią teisinę sistemą, sukoncentruojant visą galią KT rankose. KT taptų institucija, kuri galėtų peržiūrėti visų valdžių, tarp jų ir teisminės valdžios galutinių instancijų sprendimus. Taip pat šios reformos iniciatoriai planuoja reformuoti KT išplečiant jo narių skaičių ir juos skiriant ne vienai devynerių metų kadencijai, o neribotam laikui, pvz., iki 70 metų.
Įvykdžius šią konstitucinę reformą E.Kūris vėl sugrįžtų vadovauti naujajam KT, kuris galėtų nekontroliuojamai revizuoti tiek vykdomosios, tiek įstatymų leidžiamosios, tiek teisminės valdžios visus sprendimus, rašo „Lietuvos žinios“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Ši kovos su korupcija teisėsaugos institucija kurį laiką buvo atsidūrusi klano įtakoje tiek, kiek jos direktoriumi buvo Povilas Malakauskas. Šis, būdamas STT vadovas, palaikė intensyvius kontaktus su A.Januška, R.Muraška, D.Dabašinsku. Ž.Pacevičių paskyrus STT direktoriumi, atsilaisvino STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo, be to, kuruojančio ir operatyvinę veiklą, pareigos. Tam tikrais duomenimis, į šias pareigas (skiria prezidentas STT vadovo teikimu) klanas bandė paskirti D.Dabašinskui lojalios VSD Pirmosios valdybos viršininko pavaduotoją Romą Vaišnorą. Tačiau tai nepavykus, vėliau juo (direktoriaus pirmuoju pavaduotoju) paskirtas buvusio VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ilgametis globotinis A.Karpus.
Kariuomenė
Kariuomenėje išskirtini šie asmenys, palaikantys nuolatinius ryšius su „valstybininkais“: tai A.Januškos protežė kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas TUTKUS ir buvęs A.Januškos pavaduotojas prezidentūroje generolas Algis VAIČELIŪNAS. A.Vaičeliūną „valstybininkų“ klanas taip pat siūlė kaip vieną kandidatų tapti VSD generaliniu direktoriumi. Pasibaigus V.Tutkaus kadencijai „valstybininkai“ į jo vietą numatę A.Vaičeliūną.
Policija
„Valstybininkams“ artimas generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Lančinskas, palaikantis intensyvius ryšius su VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju D.J. Klanas dėjo pastangas, kad K.Lančinskas būtų paskirtas generaliniu policijos komisaru. Policijoje taip pat veikia kiti su šiuo klanu artimus ryšius palaikantys žinomi ir nežinomi asmenys.
Teismai
„Valstybininkų“ klanas per prezidento instituciją, įvairius savo narius ir kitus žinomus bei nežinomus asmenis savo interesams tenkinti sugeba pasitelkti teisėjų klaną. Pasitaiko atvejų, kai ši organizuota grupuotė aktyviai kišasi į teismų formavimą. Toks pavyzdys - Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko skyrimo istorija. Dėtos pastangos šiame poste išsaugoti kadenciją baigusį skyriaus pirmininką Česlovą Jokūbauską. Buvo pasitelktas ne tik prezidentas, bet net ir E.Kūrio vadovaujamas Konstitucinis Teismas, kiti žinomi ir nežinomi asmenys. Tačiau teismus kontroliuojančio klano nariai nėra visateisiai „valstybininkų“ grupės nariai, o tik pasitelkiami kaip aptarnaujantys rėmėjai.
Lietuvos politinės partijos
„Valstybininkų“ nedomina partinė rutina ir neprognozuojama rinkimų kova, jie partijas naudoja kaip liftą į valdžią. Todėl visoms partijoms bendradarbiavimas su „valstybininkais“ baigdavosi politine katastrofa. „Valstybininkų“ įtakos pajėgdavo išvengti vienintelė Socialdemokratų partija - ją sugebėdavo apsaugoti A.Brazauskas. Gal todėl A.Januška negalėdavo pakęsti socialdemokratų vėliavnešio, o A.Brazauskas itin nemėgo A.Januškos. „Valstybininkai“, privertę atsistatydinti A.Brazauską, užvaldė Socialdemokratų partiją, iš jos liko tik šešėlis.
„Valstybininkų“ grupei artimi šie politikai: Socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras G.Kirkilas, Socialdemokratų partijos veikėjas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, Seimo narys socialliberalas Antanas Valionis ir kiti socialliberalų frakcijos Seime nariai, taip pat kiti žinomi ir dar nežinomi parlamentarai.
Žiniasklaida
Tiek spaudoje, tiek televizijose, radijo stotyse, kitoje žiniasklaidoje veikia „valstybininkų“ klano nariai ir rėmėjai. Kai kurie klano nariai yra stambių žiniasklaidos grupių akcininkai. Dauguma jų minimi garsiojoje 12-oje VSD Antrosios valdybos pažymoje „Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai“, kuri labiausiai išgąsdino klaną. Kol kas įstatymas šios pažymos neleidžia paskelbti. Tačiau visos pavardės, pavadinimai ir pervestos sumos yra žinomos.
