arūnas paukštė

O visgi – smagu:) Jūsų dėmesiui mokslinis įdirbis žmogaus, kurio vadovaujama Valstybės saugumo departamento (VSD) antiteroristinė valdyba iš esmės apskelbė nūnai valdančius konservatorius teroristine organizacija.

Tuo metu, kai dabartiniai valdyti besirengiančios koalicijos partneriai dar tik laukė lemtingų rinkimų turų, buvo dalijami ne ministrų portfeliai, o kiti prizai. Kartą „demilitarizuotas“ Valstybės saugumo departamentas (VSD) politine Seimo valia vėl įgijo teisę puoštis antpečiais. Kartu buvo padidinti ir atlyginimai. Pinigų mažiausiai gaila. Belieka pažymėti, kad kai departamentas dar buvo panašus į instituciją, kuri siekė tapti verta savo pavadinimo, finansavimas jam buvo juokingas.

Po pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste ir jo išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybių parlamentinio tyrimo lauktas valstybės gyvenimo apsivalymas neįvyko, o „valstybininkų“ klanas liko nepaliestas, rašo „Lietuvos žinios“. O gal „valstybininkų“ klano niekad nebuvo, tai tik prielaidos, fikcija? Tada ir pulkininko auka būtų beprasmė? Bet tai ir siekė įrodyti Seimo tyrimo priešininkai, šmeiždami pulkininką po mirties ir drabstydami purvais, persekiodami visus, kurie bandė aiškintis, kam trukdė V.Po...

Dar nuo Stalino laikų KGB sėkmingai naudojo psichologams gerai žinomą reiškinį, kad, prabėgus vos keletui metų, daugelis žmonių užmiršta jų pačių akimis matytų įvykių chronologinę seką. Pasinaudojusi tuo KGB paskleisdavo dezinformaciją, sąmoningai supainiodavo jai reikalingus faktus, daugybę kartų tai pakartodavo, ir įpirštą “tiesą” visuomenė priimdavo kaip tikrą. Pasakojimus apie tokius KGB metodus visai neseniai girdėjau per radijo stotį “Svoboda” ir suklusau – nereikia Stalino laikų.