Šiuo metu nacionalinių partijų atstovai ES lygiu susiburia į europinių partijų gretas, pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovai dalyvauja Europos liaudies partijos veikloje, o socialdemokratai priklauso Europos socialistų partijai. Panašiu principu formuojamos ir frakcijos Europos Parlamente.
Šiuo metu dauguma Europos lygiu veikiančių partijų ir politinių fondų yra įsiregistravę Belgijoje kaip pelno nesiekiančios asociacijos. Jų statusą siūloma priartinti prie nacionalinių partijų, keičiant Europos politinių partijų ir fondų statutą.
Pasak užsienio reikalų viceministro Vytauto Leškevičiaus, svarstoma, kad partijas registruotų nauja nepriklausoma institucija.
"Regis, priartėjome prie tokio matymo, kad tai turėtų būti nedidelė absoliučiai nepriklausoma institucija, veikiausiai pastogę radusi Europos Parlamente, tačiau jokia prasme nuo Parlamento ar kitos ES institucijos nepriklausoma", - BNS sakė V.Leškevičius.
Jo teigimu, svarstoma įtvirtinti, kad partijos turėtų būti atstovaujamos tam tikrame valstybių narių skaičiuje, negalės siekti pelno ir gerbti vertybes, kuriomis grindžiama ES veikla.
Pasak viceministro, tikėtina, kad partijos galėtų pretenduoti į ES finansavimą, jei rinkimuose į Europos Parlamentą iškovotų bent vieną vietą.
Anot V.Leškevičiaus, yra galimybių, jog dėl partijų statuso ir finansavimo pavyks susitarti iki gegužę vyksiančių rinkimų, bet realiai jų įgyvendinimas užtruks bent kelerius metus.
"Nemažai ES valstybių narių nurodė, kad naujojo europinio teisinio statuso suderinimui su nacionalinės teisės nuostatomis gali prireikti net kelerių metų pereinamojo laikotarpio", - sakė V. Leškevičius.
Kitą savaitę Strasbūre vyks paskutinė Europos Parlamento plenarinė sesija Lietuvos pirmininkavimo laiku. Jos metu galimos ir tolimesnės derybos šiuo klausimu.
