Aiškintasi, kokių šildymo, elektros, dujų, naftos ir maisto produktų kainų galime tikėtis šį rudenį. Artėjant šildymo sezonui „Vilniaus energija“ vėl pranešė kelsianti šildymo ir karšto vandens kainas.
„Žinoma, šios naujienos nenudžiugino. Šildymas brangsta antrą mėnesį iš eilės, o joks darbdavys, kad ir koks geras būtų, atlyginimo du mėnesius iš eilės nekelia”, – piktinosi dviejų kambarių bute gyvenanti vilnietė Danguolė P. Paklausta, ar iš anksto ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui, Danguolė atsako: „Žinoma, išlaidas planuoju, tačiau iš anksto šildymo sezonui pasiruošti neišeina – nėra tiek daug pajamų, kad galima būtų kas mėnesį planuotis ir atsidėti.”
Kokių šildymo, elektros, dujų ir maisto produktų kainų pokyčių gali tikėtis Danguolė ir kiti Lietuvos gyventojai šių metų pabaigoje, nusprendė pasidomėti savaitraštis „Ekonomika.lt“.
Gali sumažėti
Šildymo ir karšto vandens kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose kelis pastaruosius mėnesius augo, tačiau yra požymių, kurie leistų manyti, kad kainos stabilizuosis. Pasak „Vilniaus energijos“ atstovo spaudai Nerijaus Mikalajūno, dabar šildymo kainos gyventojams padidėjo tik todėl, kad padidėjo mokestis už dujas „Vilniaus energijai“: „Mums priklausanti dujų kainos dalis sudaro nedidelę dujų kainos dalį – nuo „Vilniaus energijos“ priklauso mažiau nei penktadalis kainos ir ji beveik nekinta daugiau nei penkerius metus. „Vilniaus energijos“ dalis iki metų pabaigos tikrai nesikeis, taigi tolesnės šildymo ir karšto vandens kainos priklausys tik nuo to, kokios bus dujų kainos.“
Ekonomistas Stasys Jakeliūnas teigė, kad ateityje kainos už dujas gali stabilizuotis: „Dujų kainas galima prognozuoti pagal naftos kainas – jos maždaug pusę metų atsilieka nuo naftos kainų, – aiškino ekonomistas. – Kadangi prieš pusę metų naftos kainos dar buvo pakilusios ir tik neseniai pradėjo mažėti, tikėtina, kad dujų kaina šių metų pabaigoje kris.“
Paklaustas, kokių elektros kainų šiemet gali tikėtis Lietuvos gyventojai, S. Jakeliūnas tikslių prognozių pateikti nesiryžo: „Šiuo metu mes permokame už elektrą, nes kaupiamas rezervas elektrinei. Elektros kaina priklausys nuo įvairių veiksnių – pokyčių pasaulio ekonomikoje, hidroenergetikos procesų, todėl sunku prognozuoti, tačiau nemanau, kad elektros kainos gali didėti, galbūt jos gali kristi.“
SEB banko šeimos ir finansų ekspertės Julitos Varanauskienės nuomone, vargu ar sulauksime sumažėjusių elektros kainų: „Kadangi energijos žaliavų rinkos kainų pokyčius vartotojai pajunta po tam tikro laiko, o pirmąjį pusmetį kainos kilo, metų pabaigoje prielaidų tikėtis elektros energijos kainų mažėjimo vartotojams dar nedaug.“
Degalai nepigs
Pasak J. Varanauskienės, degalų kainos Lietuvoje priklausys nuo to, kaip plėtosis pasaulio ekonomika: „Labiausiai degalų kainas turėtų lemti naftos kainų pokyčiai. Dabar naftos kainos šiek tiek sumažėjusios, tačiau mažmeninės degalų kainos mažėjimas nėra toks žymus. Jei pasaulio ekonomika smuktų, galima būtų tikėtis naftos kainų mažėjimo. Bet jei kalbame apie ekonomikos augimo sulėtėjimą, kainos gali išlikti stabilios. Artimiausią pusmetį yra pagrindo dar prognozuoti nemažėjančias, o gal ir kiek didėjančias energijos prekių ir paslaugų kainas gyventojams.“
Ekonomisto S. Jakeliūno teigimu, didesnių degalų kainų pokyčių gyventojai neturėtų pajusti. „Jeigu finansų rinkose nenutiks ekstremalių pokyčių, didesnių degalų kainų kilimų nenumatyčiau. 55 procentus degalų kainos sudaro pastovūs mokesčiai ir jie amortizuoja naftos kainų svyravimus. Kitąmet gal ir galima tikėtis vienu ar keletu procentų padidėjusio akcizo, tačiau ne daugiau – juk artėja rinkimai“, – juokėsi pašnekovas.
Išloš prekybos centrai
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) pirmininkas Andrejus Stančikas teigė, kad artėjant šaltajam metų sezonui pieno produktų kainos taip pat turėtų išlikti stabilios: „Pieno kainos priklausys nuo to, kokios bus grūdų (pašarų) kainos, tačiau, kaip dabar matyti, grūdų kainos stipriai kilti neturėtų, todėl pienas taip pat neturėtų brangti, – sakė A. Stančikas. – Gali būti, kad artėjant žiemai pieno žaliavos kaina kils, tačiau pirkėjai kainų skirtumo neturėtų pajusti.“
Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas Lt“ valdybos pirmininko Naglio Narausko nuomone, objektyvių priežasčių nustatyti galimas pieno produktų kainas nėra – pieno kainos, valdybos pirmininko teigimu, priklausys tik nuo prekybos centrų: „Pieno produktų kainą padiktuos prekybos centrai. Pieno perdirbėjai dabar jaučia didelį spaudimą ir kainas sumažinti gali tik didėjanti prekybos centrų konkurencija. Jeigu vartotojų pajamos padidėtų, neišvengiamai daugiau turėtume mokėti ir už pieno produktus“ , – svarstė N. Narauskas.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Antanas Bezaras pasakojo, kad didmeninė mėsos kaina rudenį turėtų kristi, tačiau, pirmininko nuomone, vargu ar kainų sumažėjimą pajus paprasti mėsos pirkėjai: „Paprasti gyventojai kainų sumažėjimo tikriausiai nepajus – kritusiomis kainomis naudosis mėsos supirkėjai ir perdirbėjai, o viskas galiausiai vis tiek nusės ant vargdienio pirkėjo.“
Pigs tik daržovės
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos(LDAA) duomenimis, šiemet mažėja ir dar turėtų mažėti beveik visų daržovių kainos. LDAA valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras teigia, kad kainos sumažėjo dėl gero derliaus: „Pernai kainos buvo pakilusios, nes vasarą buvo sausra, nederliaus metai, o šiemet derlius geresnis, todėl kainos dabar krito ir tokios turėtų laikytis iki naujųjų metų.
Po naujųjų paprastai pradedama eksportuoti į Rusiją, todėl tada kainos gali šiek tiek padidėti.“ LDAA duomenimis, žemės ūkio produktų – bulvių, morkų, baltagūžių kopūstų, svogūnų ir pomidorų – kainos šių metų rugpjūčio pirmąją savaitę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo nuo 5 iki 60 procentų. Pavyzdžiui, kilogramas bulvių šiemet ūkiuose kainuoja vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau nei pernai – 0,30–0,60 Lt/kg mažiau priklausomai nuo kokybės ir dydžio.
Kiek didesnės nei pernai yra burokėlių ir agurkų kainos. Pastarieji, LDAA duomenimis, 80 procentų pabrango dėl ligų ir mažesnių antrojo derliaus plotų.
Faktai: Vandens ir šildymo kainos Vilniuje
Šildymas, kai šiluma bus tiekiama iš individualių vartotojų punktų, brangs nuo 27,54 ct/kWh arba 27,41 iki 28,31 ct/kWh arba 28,18 plius 1, 05 Lt už šilumos pardavimą.
Šildymas, kai šiluma bus tiekiama iš individualių šilumos tiekėjų punktų, brangs nuo 29,56 ct/kWh arba 29,43 ct/kWh iki 30,32 ct/kWh arba 30,19 ct/kWh plius 1, 05 Lt už šilumos pardavimą.
Kubinis metras karšto vandens, kai šiluma vandeniui šildyti bus naudojama iš individualių vartotojų punktų, brangs nuo 19,63 iki 20,15 Lt.
Kubinis metras karšto vandens, kai šiluma vandeniui šildyti bus naudojama iš individualių šilumos tiekėjų punktų, brangs nuo 20,71 iki 21,23 Lt.
Paulius Grinkevičius
