Kopos paprastai švarinamos pavasarį arba rudenį, dabar šie darbai vyks visą rugsėjį.
„Iš viso [kalninių pušų] tikrai nenorime išstumti, kažkiek jų paliksim. Jos teritorijai didelės bioįvairovės nesuteikia, tačiau yra kaip sutvirtinimo pagrindas ir kažkiek jų tikrai paliksim“, – pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Adomas Lukas.
Apie 70 proc. Kuršių nerijos sudaro miškai. Daugiausia kalnapušių, kuriomis XIX-ojo amžiaus pradžioje apsodintos kopos, siekiant sustabdyti jų slinkimą. Kalnapušėms sparčiai plintant, susirūpinta, kad Nerijoje nebeliks atviro kraštovaizdžio todėl kasmet šalinamos jaunos pušelės, daugiausia – paprastosios.
Sumedėjusi augalija šalinama Naglių ir Grobštų rezervatuose bei pajūrio palvėje. Pasak gamtosaugininkų, taip siekiama išsaugoti atvirą kraštovaizdį, kuris čia buvo kelis šimtus metų ir, svarbiausia, Baltosiose ir Pilkosiose kopose išsaugoti atviras buveines gyviems organizmams. To nedarant, mišku kopos pavirstų jau po 5–6 metų.
Pernai į kvietimą atsiliepė apie pusšimtis savanorių, šiemet jų per pirmąsias rugsėjo savaites sulaukta daugiau kaip šimto.
Be sumedėjusios augmenijos šalinimo per dešimtmetį Kuršių nerijoje planuojama iškirsti kalnines pušis beveik penkių šimtų hektarų teritorijoje. Perbrendusių kalnapušių medynai – itin pavojingi gaisrų židiniai. Juose ugnis plinta žaibiškai. Didesnėje iškirstos teritorijos dalyje bus atsodintos paprastosios pušys ir beržai, kitoje – kalnapušės.
Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.