Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios kainos vyrauja Rygoje. Pavyzdžiui, iš nuotraukose užfiksuotų meniu matyti, kad už mėsainį gali tekti sumokėti nuo 8 iki net 15 eurų, priklausomai nuo restorano. O alaus 0,5 l bokalas centre gali kainuoti ir 5,50 Eur, kai už tokią pat rūšį, pavyzdžiui, „Grimbergen Duble“, Vilniuje sumokama apie 3,40 Eur.
Tačiau, jog kainas palyginti būtų lengviau, žvilgtelėkime į restoraną, kuris siūlo identišką meniu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje – „CanCan“. Iš lentelėje pateiktų duomenų pastebima, kad visi siūlomi patiekalai kainuoja apie 0,50–1 Eur brangiau. Pavyzdžiui, „Aštri pepperoni“ pica Lietuvoje be nuolaidos kainuoja 8,49 Eur, o Latvijoje – 8,99 Eur, Šaltibarščiai Lietuvoje kainuoja 2,39 Eur, Latvijoje – 2,89 Eur. Skirtis gali pritaikomos nuolaidos šiems patiekalams, jei vienoms picoms Latvijoje taikoma 40–50 proc. nuolaida, tokia nuolaida Lietuvoje gali būti taikoma kitoms picoms.
Daugiau kainų palyginimų galime matyti lentelėje apačioje, o užfiksuotas kainas – nuotraukų galerijoje.
Lietuvos kainos artėja prie Latvijos
„Can Can Pizza“ tinklo vykdomasis direktorius Gintaras Rutkauskas patvirtina, kad be išimties visi restoranų tinklai didesnes kainas taiko Rygoje, tačiau be abejonės, kainos didės ir Lietuvoje ir, galbūt, net taps lygiomis Latvijos kainoms.
„Ten nuo senų laikų taip yra, kad ten kažkiek ir darbuotojai brangesni, nuomos kainos didesnės, žaliavos irgi – kadangi mūsų tinklas ten mažesnis nei Lietuvoje, tai šiek tiek perkama brangesnėmis kainomis. Viską sudėjus į krūvą taip ir išeina. Juo labiau Rygoje apskritai kainos viskam, kas liečia maitinimą yra didesnės.
Tendencija yra tokia, kad artėjame prie Latvijos kainų ir kažkiek susilyginsim. Lyginant su artimiausiais kaimynais tos kainos dar yra mažesnės. Tai šiai dienai labai striuka visiems be išimties maitinimo tinklams su darbuotojais, natūraliai didėja atlyginimai ir vyksta kova dėl darbuotojų. O kažkokį uždarbį reikia turėti. Tik, kaip tos kainos kils ir, kaip greitai negaliu pasakyti“, – sako G. Rutkauskas.
Pašnekovas prideda, kad Latvijoje jau kurį laiką didelių kainų pakeitimų nebuvo. Štai Lietuvoje daugiau įtakos padarė akcizų padidinimas. Nors šiais metais kainų didinti neketinama, G. Rutkauskas pabrėžia, kad nežinia, kas darysis darbo rinkoje.
„Šiai dienai sudėtinga su darbuotojais, bandom dabar gyventi su lietuviais, nes pas mus vien jie dirba, nėra ukrainiečių bei kitų. Didinam kainas, ieškom darbuotojų. Tikrai šiais metais iš esmės kainos neturėtų keistis.
Darbuotojų trūkumas yra pulsuojantis – viena kartą daugiau ten, kitą ten. Dabar vasara praėjo, atėjo nauji studentai – jie ieškos darbo ir, kaip taisyklė, rugpjūčio pabaiga būna sudėtinga. Žmonės keičia darbus ar išeina, nes važiuoja kitur mokytis, atvažiuoja nauji. Po to viskas stabilizuojasi. Galvoju, kad ir šiais metais taip bus. Tai, kad labai trūktų darbuotojų pasakyti negaliu, bet žmonės matydami, kas apskritai su kainomis darosi, kelia savo lūkesčius ir tu turi į juos atsižvelgti, kad išlaikytum savo darbuotojus“, – komentuoja jis.
Tad G. Rutkausko teigimu įtakos kainoms gali turėti ne tik pačių darbuotojų trūkumas, bet ir keičiantis lūkesčiams – padidėjus kainoms, tikimasi ir daugiau uždirbti.
Ekonomistė: Latvijos kainų lygio nepasieksime
Tuo tarpu DNB vyresnioji analitikė Indrė Genytė Pikčienė kalbėdama apie didesnes kainas Latvijoje nemano, kad tai turėtų ryšį su tuo, jog Latvija anksčiau įsivedė eurą. Pasak jo, jau kurį laiką bendras kainų lygis Latvijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje, ypač kalbant apie maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas.
„Tai siejasi su perkamąja galia, nes darbo užmokestis vidutiniškai aukštesnis nei Lietuvoje. Dėl to ir net tų pačių tinklų kainos yra aukštesnės Rygoje nei Vilniuje“, – patikina ji.
Paklausta, ar Lietuvoje kainos susilygins su Latvijos, analitikė suabejoja. Mat sparti infliacija stebima visose trijose Baltijos šalyse.
„Jei darbo užmokestis augs sparčiau Lietuvoje nei Latvijoje, mūsų perkamoji galia taipogi reaguos ir galime pasivyti, bet Latvija nestovi vietoje ir jų ekonomika vystosi, darbo užmokestis auga.
Visos trys Baltijos šalys juda koja kojon. Aišku, Estija yra atsiplėšusi reikšmingai darbo užmokesčio srityje ir lenkia tiek Lietuvą, tiek Latviją, kone trečdaliu, bet kainų prasme tos tendencijos yra labai panašios ir juda infliacijos kreivės panašiai“, – sako analitikė.
